Žodis konstitucija prancūzams ir olandams sumaišė
protus
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis abejoja,
ar sutartis dėl Konstitucijos Europai bus išsaugota, tačiau naujos
derybos dėl Europos Sąjungos (ES) efektyvaus veikimo Lietuvai esą
bus palankios. Mažai tikėtina, nors ir girdimi didelių valstybių
balsai, kad galbūt pavyks išsaugoti Konstituciją. Greičiau bus bandoma
išsaugoti ne patį dokumentą, o esminius, bazinius principus, kurie
leistų padidinti ES efektyvumą, Žinių radijo laidoje Apskritasis
stalas kalbėjo A.Valionis. Prancūzai ir olandai referendumuose
nepritarė ES Konstitucijai. Toks jų sprendimas, ministro tvirtinimu,
be jokių abejonių, atsilieps ES plėtrai, nes Turkijos narystė bus
nutolinta, o perspektyvos Ukrainai ir Moldovai bus sunkesnės. Tačiau,
pasak jo, tai buvo ne pasipriešinimas ES Konstitucijai, o šalių
vidaus priežastys. Klaidinti esą galėjo ir tarptautinės sutarties
pavadinimas. Jei sudėsite visas priežastis į vieną sąrašą, dėl
ko jie balsavo prieš, nesuprasite, ką reikia taisyti Konstitucijoje,
nes apie ją niekas ir nekalba. Tai vidinės priežastys. Žodis konstitucija
galbūt daug kam sumaišė protus, nes konstitucija yra valstybės požymis.
Čia yra tarptautinė sutartis, sudėtingas, daugiau nei 400 straipsnių
tekstas, sakė A.Valionis. Jo manymu, ES Konstituciją galima lyginti
su Baudžiamuoju ar Civiliniu kodeksais, kurių teisinių tekstų normalus
žmogus iki galo suvokti negali ir todėl jo interesams teismuose
atstovauja advokatai. Tad ir ES Konstitucija, diplomato žodžiais,
yra ne referendumo, o nuolatinio ir ilgo mokymo reikalas.
Užsienio reikalų komiteto nario liberalcentristo
Armino Lydekos nuomone, ši ES Konstitucija paprastiems žmonėms asocijuojasi
su federacija, nacionalinio identiteto praradimu. Paprastiems piliečiams
ji įnešė tam tikros sumaišties, kad ES tampa federacija, valstybe
ir prarandamas nacionalinis identitetas. Tačiau Europa tuo ypatinga,
kad tai nėra Amerika ar kitos šalys, kur panašios kalbos ir tik
netyčia atsiradusios sienos. ES yra nacionalinių valstybių sąjunga,
sakė parlamentaras. Jo nuomone, balsavimą prieš dokumentą lėmė
ir baimė, kad Europoje įsigalės Turkija. Rytoj Turkija taptų didžiausia
ES valstybe. Valstybės pagal piliečių skaičių turi kvotas Europos
Parlamente, todėl daugiausiai vietų turėtų Turkija ir jos atstovai
priiminėtų sprendimus, teigė A. Lydeka.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas
įsitikinęs, kad po prancūzų ir olandų balsavimo prieš ES Konstituciją
tiek pats blokas, tiek jo institucijos turės keistis. Reikia tęsti
Konstitucijos ratifikavimą, pažiūrėti, kiek valstybių ratifikuos,
smulkiai išanalizuoti atmetimo priežastis ir galvoti, ką daryti
toliau. Po tokių sprendimų ir ES, ir institucijos turės keistis,
Lietuvos radijui sakė parlamento vadovas. Jis apgailestavo, kad
Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, nepritardami dokumentui, galvojo
apie asmenines problemas, o ne apie ES. Kiekvienas žmogus balsuodamas
sprendė savo asmenines problemas, norėjo pasakyti apie jas savo
valdžiai. Rinkėjai mažiausiai balsavo už arba prieš Konstituciją,
tvirtino A.Paulauskas.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|