"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. birželio 8 d., Nr. 11 (104)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ateitis skęsta miglose

Europos politikus, jeigu kalbėtume medicinos terminais, ištiko depresija, netgi šokas, po referendumo Prancūzijoje dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Aišku, buvo labai mažai tokių, kurie tikėjo, jog birželio 1-ąją Olandijoje gali įvykti stebuklas, ir olandai nepaseks prancūzų pavyzdžiu. Taip ir atsitiko. Olandai dargi pralenkė prancūzus balsuodami prieš ES Konstituciją. Prieš ją pasisakė net 62 proc. dalyvavusiųjų balsavime, ir tik 38 proc. balsavo už. Kaip ir Prancūzijoje, pagrindiniai balsavusiųjų prieš argumentai buvo panašūs. Tai yra ne per geriausia ekonominė situacija, nepasitenkinimas bendra Europos valiuta euru, migracijos, ypač musulmonų, grėsmė, taip pat baimė prarasti nacionalinį identitetą, prarasti balsą formuojant politiką. Beje, referendumo rezultatai nėra privalomi Nyderlandų vyriausybei, tačiau niekas neabejoja, kad vyriausybė bus priversta atsižvelgti į balsavimo rezultatus.

Tuo labiau, kad pagal galiojančius įstatymus, piliečių valią, jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 30 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, vyriausybė privalo vykdyti. Tuo labiau po šio referendumo, kai jame dalyvavo 63 proc. rinkėjų, kas Nyderlanduose yra retas reiškinys. Be to, šis nacionalinis referendumas buvo išvis pirmasis šalies istorijoje. Olandijai toks rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis. Juk, pavyzdžiui, renkant deputatus į Europos Parlamentą dalyvavo tik 38 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Taigi Olandija tapo antrąja valstybe po Prancūzijos, irgi stovėjusios prie ES ištakų, kuri pasisakė prieš ES Konstituciją. Aišku, tarp balsavusiųjų prieš buvo ne tik piliečiai, kurie baiminasi musulmonų imigrantų antplūdžio, Turkijos tapimo ES nare bei nori išsaugoti nacionalinį savitumą. Labai aktyviai prieš ES Konstituciją pasisakė vietiniai homoseksualai, vadinamųjų lengvųjų narkotikų vartotojai, abortų laisvės šalininkai. Šios visuomenės grupės atstovai išvystė plačią propagandinę kampaniją teigdami, kad, patvirtinus ES Konstituciją, Briuselis uždraus gėjų santuokas, narkotikų vartojimo laisvę ir apskritai uždės apynasrį tradiciniam olandų liberalizmui. Kita vertus, Olandijoje gana daug imigracijos besibaiminančių žmonių, nepaisant to, kad Olandijos įstatymai tuo klausimu gana griežti ir, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ar Airijos, žmonėms, atvykusiems iš kitų, netgi ES šalių, nemokant olandų kalbos, įsidarbinti nėra beveik jokių galimybių. Tą atvykėlių baimę prieš kelerius metus labai išpūtė populistas, prieš imigraciją kategoriškai pasisakęs ultradešinysis politikas, dažnai lygintas su Prancūzijos „ultrapatriotu“ Le Penu, Pimas Forteinas. Jis nelabai aiškiomis aplinkybėmis buvo nužudytas 2002 metais, bet jo šalininkai niekur nedingo. Po P.Forteino nužudymo šalyje buvo kilęs didelis sąmyšis, vos neperaugęs į politinę suirutę.

Tad jau dvi valstybės iš šešių, kūrusių Europos Sąjungą, pasisakė prieš ES Konstituciją ir tai, be abejo, nepaisant Briuselio biurokratų optimizmo, jog nieko tragiško neatsitiko ir reikia tęsti ratifikavimo procesą kitose valstybėse, neišvengiamai sukels krizę Europos Sąjungos viduje. Aišku, pirmiausia triumfuoja tie, kurie nepritaria Konstitucijos nuostatoms, jog, priėmus šį istorinį dokumentą, bus apribotos išsiplėtusios Bendrijos narių teisės. Mat, pagal ES Konstitucijos projektą, ją priėmus, siekiant užtikrinti didesnį Bendrijos darbo ir sprendimų priėmimo efektyvumą, nebereikėtų visų 25 ES valstybių pritarimo ir pakaktų kvalifikuotos balsų daugumos. Vadinasi, vienbalsiškumo principas nustos galios. Taip pat Konstitucijos priešininkams nepatinka, kad, įvedus ES užsienio reikalų ministro pareigybę, bus labai apribotos suverenios ES valstybių teisės vykdant savarankišką užsienio politiką. Taigi ir Konstitucijos šalininkai, ir priešininkai turi daugybę savų argumentų, kokiu keliu turėtų pasukti vieningoji Europa. Deja, ta vienybė jau pradėjo pastebimai braškėti.

Po Olandijos referendumo, šios šalies vyriausybė susidurs su nemažomis problemomis, nors ministras pirmininkas, aktyvus ES Konstitucijos priėmimo šalininkas, Janas Peteris Balkenendė iškart pareiškė, jog nepaseks Prancūzijos kolegos Ž.P.Rafareno pavyzdžiu ir neatsistatydins. Aišku, Olandijos premjerui jokia interpeliacija parlamente negresia, nes parlamento dauguma, taip pat pagrindinės dešiniosios ir kairiosios Olandijos partijos pasisako už Konstituciją. Bet tai mažai paguodžiantis faktas. Vargu ar Olandijos parlamentas po referendumo drįstų ratifikuoti ES Konstituciją, nors po tokių referendumų ir turi tam įstatyminę teisę.

Europos lyderiai ne juokais išsigando referendumams dėl ES Konstitucijos pralaimėjus Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas skubiai atvyko į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu. Abu vadovai paragino kitas ES valstybes, dar neratifikavusias ES Konstitucijos projekto, nepulti į paniką ir tęsti ratifikavimo procesą. Bet nei Ž.Širakas, nei G.Šrioderis aiškiai nežino, ko imtis toliau. Po kelių dienų abu Europos „stumbrai“ vėl susitiks Paryžiuje ir, aišku, bandys suderinti savo pozicijas birželio 16-17 dienomis Briuselyje įvyksiančiame ES šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

Tuo tarpu Didžioji Britanija, sprendžiant š premjero Tonio Bleiro kalbų, jau atideda liepą numatytą referendumą dėl ES Konstitucijos projekto laukdama „geresnių laikų“. Aišku, T.Bleiras nenori patirti tokio pralaimėjimo, kokį patyrė Prancūzijos ir Nyderlandų vadovai. Kaip skelbia visuomenės apklausos, net 72 proc. britų balsuotų prieš ES Konstituciją. Londono pavyzdžiu atidėti numatytus referendumus ketina pasekti Portugalija ir Danija. Apskritai Londonas pakliuvo į gana keblią situaciją, nes nuo liepos 1-osios Didžioji Britanija perims iš Liuksemburgo pirmininkavimą Europos Sąjungai. Taigi ES Konstitucijos likimas pakibo ant plauko ir jau visiškai aišku, kad 2006 metų lapkritį, kaip buvo planuota, ši Konstitucija tikrai neįsigalios.

Taigi ES Konstitucija ir Bendrijos ateitis atsidūrė didelėje nežinomybėje. Kokie bus tolesni ES žingsniai, niekas nesiima prognozuoti. Yra vilčių, kad tolesni Bendrijos veiksmai gali paaiškėti birželio 16-17 dienomis, kai įvyks ES šalių viršūnių susitikimas. Bet į šį susitikimą Briuselio kuluaruose nededama pernelyg daug vilčių. Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai labai sujaukė visus Europos, kaip vieningos ir galingos politinės bei ekonominės pasaulio jėgos, planus. O jeigu vieningos valiutos euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ir toliau kris, tai gali sukelti tik dar didesnių problemų.

Dviejų valstybių iš šešių, kurios įsteigė ES, nepritarimas yra stiprus smūgis dokumentui, kuriuo buvo kuriama ES Konstitucija siekiant patobulinti pernai nuo 15 iki 25 narių išaugusio bloko valdymą. Sutartį jau yra ratifikavusios Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija, Latvija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas. Konstitucija įsigalios 2006 m. lapkričio 1 d., jei iki to laiko ją ratifikuos visos organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus dokumentus deponuos paskutinė ES narė.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija