Referendumas Šveicarijoje:
daugiau laisvių
Šveicarija yra bene vienintelė Europos šalis,
kuri tiek pasaulinių karų, tiek jungimosi į ekonominius, karinius
ar politinius blokus metu išlaikė neutralitetą. Būdami Europos Sąjungos
valstybių apsuptyje, šveicarai iškėlė klausimą, ar nevertėtų prisijungti
prie Šengeno sutarties ir laisvai keliauti po ES šalis. Birželio
5 dieną vykusiame nacionaliniame referendume nedidelė dauguma aktyvaus
balsavimo teisę turinčių šveicarų pritarė Šveicarijos prisijungimui
prie ES laisvo judėjimo zonos, jau 2007 panaikinsiančios šalį nuo
ES atribojančias sienas.
Ne tik rezultatai, bet ir pats referendumo klausimas
parodė, kad Šveicarija yra pasirengusi suartėjimui su ES. Apie 55
procentai referendume dalyvavusiųjų žmonių pasisakė už tai, kad
jų šalis 2007 įžengtų į Šengeno zoną. Kaip žinia, Šengenas yra Liuksemburgo
miestas, kuriame 1985 metais buvo pasirašyta Europos Bendrijos sienų
kirtimo sutartis.
Šengeno zonai priklausančių šalių piliečiai laisvai
keliauja po šią teritoriją. Šiuo metu prie sutarties yra prisijungusios
šios šalys: Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija,
Graikija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija,
Švedija, Portugalija ir Ispanija.
Kadangi Šveicarija nėra ES narė, jos kontrolės
postai neišnyks jai ir įstojus į Šengeno zoną.
Pagal Šveicarijos įstatymus, referendumas laikomas
įvykusiu, jeigu jame dalyvauja 51 proc. balso teisę turinčių piliečių.
Lygiai tokia pat proporcija taikoma ir sprendimo dėl iškelto klausimo
atveju. Referendume dalyvavo maždaug 56 proc. balso teisę turinčių
piliečių, kurių Šveicarijoje priskaičiuojama arti penkių milijonų.
Aktyvumo koeficientas maždaug dešimčia procentų viršija referendumų
per pastaruosius 15 metų rezultatų rodiklius. Džiugu, kad toks šveicarų
apsisprendimas atsveria nemalonią staigmeną ES sukėlusius Prancūzijos
ir Olandijos referendumų dėl 25 šalis turėsiančios apjungti ES Konstitucijos
rezultatus. Dar prieš Šveicarijos referendumą tikėtasi, jog pastarųjų
valstybių pavyzdžiai darys įtaką šveicarų apsisprendimui dėl prisijungimo
prie Šengeno zonos. Tačiau, statistikos duomenimis, iki pat balsavimo
dienos žmonės nebuvo galutinai nusprendę Taip ar Ne ištarti
Šengeno šalių sutarčiai.
Antrasis nacionaliniame referendume iškeltas klausimas
susilaukė kur kas didesnio piliečių aktyvumo ir susidomėjimo. Klausimu:
Ar tos pačios lyties poroms turėtų būti suteikiama daugiau teisių?
pasisakė gerokai daugiau žmonių nei dėl Šengeno sutarties. Beveik
1,56 milijono piliečių, t.y. apie 58 proc. balso teisę turinčių
asmenų pritarė dėl platesnio teisių spektro suteikimo tos pačios
lyties poroms.
Išties keistas reiškinys, kad tokie du nesuderinami
klausimai dėl visiškai skirtingo pobūdžio teisių ir laisvių buvo
sprendžiami vieno referendumo metu.
Europos istorijoje tai pirmasis toks atvejis,
kada dėl vienalyčių santuokų pasisakoma referendumo keliu, nors
kitos šalys, kaip antai Vokietija, įstatyminiu lygmeniu įtvirtino
gėjų ir lesbiečių santuokas. Akivaizdu, jog Vakarų Europa pamišusi
dėl lytinės laisvės įteisinimo mados, nors tam atvirai ir griežtai
nepritaria Vatikanas. Galimas dalykas, jog tai tik siekis nukreipti
pasaulio dėmesį nuo svarbesnių dalykų ir politinių klausimų. Tačiau
nėra abejonės, kad Vakarų kultūra, persisotinusi liberalizmu, atsigręš
į tradicines, tikrąsias vertybes ir dorybes.
Justina ŽEIŽYTĖ
© 2005 "XXI amžius"
|