„Europa“ – elito projektas?

Vakarų spauda analizuoja referendumą Nyderlanduose

Visą savaitę tarptautinės žiniasklaidos dėmesį buvo prikaustę Prancūzijos ir Nyderlandų referendumai dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos. Šių valstybių gyventojams balsavus prieš, blokas gali patekti į gilią krizę. Kokia ateitis laukia Europos? – praėjusią savaitę svarstė didžiausi Vakarų spaudos leidiniai.

„Europos liga“, – taip savo straipsnį pavadino JAV verslo laikraštis „Wall Street Journal“. „Niekas tiksliai nežino, kiek nerimas dėl ekonomikos paveikė ryžtingą prancūzų ir olandų „ne“ ES Konstitucijai. Tačiau aišku viena: prancūzai ir didžioji likusios Europos dalis turi sunerimti dėl ekonominių problemų“. Pasitelkdamas statistinius duomenis, dienraštis teigė, jog Europos socialinė ekonomika visiškai nepasiteisino. „JAV stipriai aplenkė Senąją Europą gerovės lygiu ir darbo vietų aprūpinimu. Nuo 2003 metų ES valstybių ekonomika augo maždaug dvigubai lėčiau nei Jungtinių Valstijų. Praėjusio amžiaus devintąjį ir dešimtąjį dešimtmečiais JAV sukūrė apie 40 milijonų darbo vietų, Vakarų Europa – apie 10 milijonų, daugiau nei pusę iš jų – viešajame sektoriuje. Jei ekonomika taip vystysis dar 40 metų, Amerikos darbininkas bus maždaug dvigubai turtingesnis už kolegą Europoje“, – rašė „Wall Street Journal“. Laikraštis tvirtina, jog europiečiai sukūrė sistemą, kurioje, prisidengiant gailesčio, sąžiningumo ir kultūrinio rafinuotumo retorika, politiškai reguliuojama itin daug ekonominių sričių. „Toks kursas apima dosnias išmokas bedarbiams, svarbiausių pramonės šakų valdymą ir subsidijavimą, taisykles, kurios griežtai reglamentuoja darbuotojų priėmimą ir atleidimą, draudimus uždarinėti gamyklas, griežtą profesinių sąjungų apsaugą, dideles socialines garantijas, kurios apima sveikatos draudimą, išmokas vaikus auginantiems tėvams, nuo keturių iki šešių savaičių atostogas, trumpas darbo savaites ir, deja, didelius verslo ir pajamų mokesčius, kuriais padengiamos šios gausios išmokos“. „Apibendrinant galima teigti, kad Europos valstybės kelia sunkumų darbuotojams ir remia bedarbius, ir visai nestebina, kad pastarųjų yra gerokai per daug, o dirbančių – per mažai. Tuo tarpu JAV modelis – tariamai griežtas ir propaguojantis „laissez-faire“ politiką – pasiekė daug daugiau tiek ekonomikos augime, tiek darbo atžvilgiu“, – teigia „Wall Street Journal“. „Europa dabar moka didelę kainą dėl nepavykusio valstybės socialinio aprūpinimo sistemos eksperimento. Šių dienų populistinis maištas prieš ekonominę integraciją Prancūzijoje ir Vokietijoje rodo, kad šios valstybės lieka kurčios reikalavimams keistis“, – mano JAV laikraštis „Wall Street Journal“.

Tačiau tokiai nuomonei britų kairiųjų dienraštyje „Guardian“ oponuoja buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Robinas Kukas. Jis kritiškai vertina šių dienų tendencijas kritikuoti Europos integraciją kaip didžios vieningos Europos kūrimo vizijos išdavystę. „Žanas Monė (ES idėjos autorius – red.) dabar grįžęs apsidžiaugtų, kad jo pasėta sėkla išaugo į didžiausią ir turtingiausią pasaulio bendrą rinką, net didesnę nei JAV bendrasis vidaus produktas (BVP)“. „Šiandien įprasta kalbėti apie demokratijos deficitą Europoje, tačiau tiesa yra tai, kad šiuo metu krizę kelia lyderystės trūkumas. Žlugus referendumams, šiuo metu yra bene pirmasis atvejis Europos istorijoje, kai visų keturių didžiųjų valstybių vadovai baigia eiti savo pareigas, laukdami, kol bus pakeisti. Europai dabar reikia patikimų asmenybių, turinčių politinę ateitį, kurios galėtų įtikinti visuomenę, jog ES yra būtinas ir efektyvus atsakas į pasaulinės ekonomikos spaudimą“, – dienraštyje „Guardian“ rašo R. Kukas.

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigia, jog nėra jokio pagrindo dėl dabar susiklosčiusios padėties kaltinti prancūzų ir olandų gyventojus. Jų griežtas „ne“ buvo atsakas į Europos politikos „diktatą“, teigia dienraštis. „Ar nėra taip, kad nepatikliai į permainas žvelgiančių prancūzų „non“ ir nuo kompromisų pavargusių olandų „nee“ aiškiau nei kada nors iki šiol duoda suprasti, kad „Europa“ tėra elito projektas, perduodant valstybių suverenitetą ES ir vykdant beribę plėtrą?“ – retoriškai klausia dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Dauguma pagrindinių partijų Nyderlanduose, nuo dešiniųjų iki kairiųjų, agitavo žmones už ES Konstituciją, tačiau piliečių dauguma vis dėlto buvo linkusi referendume nepritarti Europos chartijai. Nyderlandai, kaip viena iš šešių ES įsteigusių valstybių, visada tvirtai remdavo Europos Sąjungą, bet pastaruoju metu dėl politinės ir socialinės įtampos stiprėjimo šalyje ėmė vyrauti neigiamos tendencijos. ES Konstitucijai priešintis daugelį olandų vertė įvairiausi dalykai – olandams nepatinka euras, be to, jie bijo, jog bus nebesuvaldoma imigracija, nenori Turkijos narystės Europos Sąjungoje ir nerimauja, kad Briuselis paneigs liberalią olandų politiką gėjų vedybų, lengvų narkotikų ir abortų srityse.

Nyderlandų referendumo dieną britų agentūros Reuters apžvalgininkai, jau žinodami prancūzų sprendimą „ne – ES Konstitucijai“, svarstė, kas bus, jei ir olandai tars „ne“ ES Konstitucijai. Praėjusio trečiadienio referendume olandų tartas „ne“ Europos Sąjungos Konstitucijai tikriausiai sužlugdytų šio dokumento įgyvendinimo viltis, ypač po to, kai prancūzai jau nepritarė šiai Europos chartijai, nors ES vadovai žada toliau tęsti ES Konstitucijos ratifikavimo procesą. Pasak Reuters apžvalgininkų, prancūzų jau sužadinta dar viena neigiama nuomonė, pareikšta antros iš šešių Europos Sąjungą steigusių šalių piliečių, susilpnintų pasitikėjimą 25 šalių junginiu ir turėtų ilgalaikių politinių bei ekonominių pasekmių tiek Nyderlanduose, tiek Europos Sąjungoje. Formaliai olandų balsavimas neįpareigoja parlamento. Nepaisydami referendumo rezultatų, parlamentarai galėtų ratifikuoti ES Konstituciją, bet politinės partijos žadėjo gerbti piliečių apsisprendimą, jei rinkėjų aktyvumas būtų didesnis kaip 30 procentų. Nyderlandų ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenendė atmetė atsistatydinimo galimybę, jei žmonės tartų „ne“. Jis pabrėžė, kad parlamentui priklauso spręsti, kaip toliau elgtis, nes būtent parlamentas nutarė rengti referendumą, nors premjero vadovaujami krikščionys demokratai ir jų partneriai liberalai nepritarė referendumo rengimo idėjai.

Centro dešiniųjų vyriausybė šalį valdo nuo 2003 metų, bet jos reitingai rekordiškai žemi, J. P. Balkenendė nepopuliarus. Vis dėlto jis sugebėjo išbristi iš krizės, kuri balandį vos nepaskandino jo trijų partijų koalicijos. Rinkimai numatomi tik 2007 metais. J. P. Balkenendė atsisakė komentuoti klausimą, ar kitais metais nereikėtų rengti naujo referendumo, jei dauguma ES šalių ratifikuotų Konstituciją; tačiau jis priminė, kad taip buvo Danijoje ir Airijoje, kai rinkėjai iš pradžių buvo atmetę ES sutartis.

Prancūzams nepritarus ES Konstitucijai, dauguma ES vadovų tvirtina, kad šio dokumento ratifikavimo procesą reikia tęsti, nes valstybės, atstovaujančios beveik 49 procentams iš 454 milijonų ES gyventojų, jau ratifikavo ES Konstituciją. Olandų „ne“ yra mažiau įpareigojantis. Todėl, ES vadovų nuomone, padėtį reikėtų aptarti birželio 16-17 dienomis įvyksiančiame viršūnių susitikime. ES pirmininkaujančio Liuksemburgo vadovo nuomone, iš naujo derėtis dėl Konstitucijos teksto būtų neįmanoma. Didžioji Britanija siūlo skelbti „apmąstymo laikotarpį“ ir atšaukti kitąmet ketinamą surengti referendumą savo šalyje. Tačiau atrodo, kad prieš tai bus tariamasi su kitais ES vadovais. Lieka galioti 2000 metais pasirašyta Nicos sutartis; ji apibrėžia sudėtingą balsavimo sistemą, kuri, anot kritikų, prilygsta paralyžiaus receptui. Prancūzų ir olandų „ne“ apsunkina kitą mėnesį numatomą ES biudžeto priėmimą, nors vargu ar tai pavyks ir dėl to, kad Vokietijai gresia pirmalaikiai rinkimai. Galbūt teks atidėti papildomos pagalbos teikimą naujosioms ES narėms Rytų Europoje. Atrodo, kad Rumunija ir Bulgarija 2007 metais dar įstos į Europos Sąjungą, nes jų stojimo sutartys jau pasirašytos, bet tolesnis ES plėtimasis Vakarų Balkanų, Turkijos ir Ukrainos kryptimi keltų abejones. Ekonomikos srityje olandų „ne“ turėtų įtakos euro kursui ir eurozonos vyriausybių vertybinių popierių kainoms, nes abu šie rodikliai smuktelėjo po referendumo Prancūzijoje. Turėtų visa tai atsiliepti ir Turkijos lirai bei vertybinių popierių rinkai, nes paneigus ES Konstituciją kiltų grėsmė spalio 3 dieną planuojamai derybų dėl Turkijos narystės pradžiai. ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Choakinas Almunija teigė, kad ūkio augimo perspektyvą gali paveikti prancūzų „ne“, nes susidarytų politinio netikrumo klimatas, todėl tęsti ekonominę reformą būtų sunkiau.

EPA-ELTA nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"