Šliaužianti invazija

Petras KATINAS

Buvęs KGB generolas Olegas Gordijevskis, kurį net „demokratinės“ Rusijos prokurorai paskelbė tėvynės išdaviku, bet kuris nesusilaukė „teisėto atpildo“, pavyzdžiui, bakstelėjimo užnuodyto lietsargio galu einant Londono tiltu, pareiškė, kad Rusijos FSB, GRU ir kitos specialiosios tarnybos labai suaktyvino savo veiklą Lietuvoje. O.Gordijevskis pažymėjo, kad Lietuva, sugebėjusi atstatydinti R.Paksą, sudavė skaudų smūgį FSB (persivadinusiam KGB), nes su šiuo buvusiu sovietinės armijos karininku FSB siejo dideles viltis. Aišku, ne su juo vienu. Todėl, pasak O.Gordijevskio, FSB ir Kremlius nepamiršo patirtos nuoskaudos dėl R.Pakso nušalinimo ir dės visas pastangas atsigriebti per kitus savo bičiulius Lietuvos valdžioje. Buvęs KGB generolas pažymėjo, kad Lietuva ir toliau bus ypatingame FSB taikiklyje.

Ir be FSB šnipų ir agentų, Maskvos propagandinis puolimas prieš Lietuvą darosi vis agresyvesnis ir vyksta kiekvieną dieną. Gedulo ir vilties dieną net kelios Rusijos televizijos stotys transliavo antilietuviškas programas, kuriose buvo teigiama, kad neva nebuvo jokios okupacijos, netgi trėmimų. Tiesa, žurnale „Ogoniok“ politikos apžvalgininkas V.Tichomirovas pripažino, kad per 1940-1953 metų laikotarpį totalitarinis bolševikų režimas sunaikino arba ištrėmė kas dešimtą Baltijos šalių gyventoją. Tačiau tokios publikacijos – labai retas atvejis. Dauguma kitų Rusijos laikraščių, jau nekalbant apie televizijos stotis, kasdien dargi aršesniu nei juodžiausių stalininių laikų stiliumi šmeižia Baltijos valstybes, beje, nevengdamos ir grasinimų. O ką jau kalbėti apie Rusijos Valstybės Dūmos deputatus, kurie atvirai ragina nubausti nedėkingą Lietuvą ir net grasina karine jėga. Štai skandalinguoju vadinamas Valstybės Dūmos vicepirmininkas V.Žirinovskis, surengęs savo šalininkų mitingą prie Lietuvos ambasados Maskvoje, taip pat tiesiai pareiškė, jog rusų armija gali per porą valandų nušluoti Baltijos „fašistus“. Štai ką rašo laikraštyje „Itogi“ žinomas kino režisierius, rašytojas ir scenaristas Arkadijus Ininas: „Koks gėdingas ir kartus įspūdis liko nuo didžiosios pergalės šventės... Isteriškas vaikigalis Saakašvilis (Gruzijos prezidentas – P.K.) išdrįso neatvykti į Maskvą, o buvęs Amerikos pilietis Lietuvos prezidentas irgi neatvažiavo į Maskvą. O iš tiesų pirmiausia reikia grąžinti jo Lietuvai tai, ką jau davė „okupantai“: Klaipėdą ir Vilniaus kraštą“.

A.Ininas taip pat neseniai paminėtą Rusijos nepriklausomybės dieną vadina ne švente, o katastrofa, tragedija. „Tie, kurie atplėšė Ukrainą ir kitas broliškas sovietines tautas nuo Rusijos, degs pragaro ugnyje! Juk visiems, gyvenusiems broliškose respublikose, gyvenimas be Rusijos galėjo prisisapnuoti tiktai baisiame sapne“. Tad štai kaip vertina Lietuvą ir mūsų tautą Rusija, su kuria nuolat ragina draugauti Premjeras ir jo aplinka.

Tokia propaganda atneša solidžius dividendus. Neseniai Rusijos sociologinių tyrimų analitinis centras paskelbė savo apklausų duomenis apie tai, kokios valstybės yra didžiausi Rusijos priešai.

Pasirodo, didžiausia priešė yra Latvija (49 proc. apklaustųjų), antrojoje vietoje – Lietuva (42 proc.), toliau – Gruzija (38 proc.), Estija (32 proc.) ir JAV (23 proc.).

Rusijos skverbimasis į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vyksta ne tik perimant svarbiausius strateginius-ekonominius objektus ir jų kontrolę, bet ir per sustiprėjusį visuomenės rusinimą. Nekalbant jau apie Lietuvoje populiarinamus Rusijos televizijų kanalus, kurių net šeši, tokie kaip „Animal Planet“, „Discovery“ , „National Geographic“, „Travel“, visiškai rusifikuoti. O ir vietiniai Lietuvos televizijų komerciniai kanalai Maskvos nupirkti ir kitais sumetimais vykdo strateginį Maskvos uždavinį – kiek galima ilgiau išlaikyti Baltijos šalis kaip rusiškai kalbantį regioną. Regioną, kuriame vienintelė bendravimo kalba būtų rusų. Nuo Talino iki Kaliningrado. Kaip ir SSRS laikais.

Po žlugusio ES viršūnių pasitarimo Briuselyje ir faktiškai paralyžiuotos ES finansų politikos, Rusijos spaudimas, be abejo, dar labiau sustiprės. Jau dabar piktdžiugaujama, kad Briuselyje daugelio senosios Europos valstybių vadovai nė per plauką nepasistūmėjo spręsdami būsimosios ES finansų politikos klausimus. Todėl Maskvos politologai džiaugiasi, jog žlugo naujųjų ES narių, pirmiausia Baltijos valstybių, viltys pasinaudoti darnia struktūrinių fondų parama. Esą sovietinės Lietuvos partiniai sekretoriai sugebėdavo „išmelžti“ iš Maskvos didelius pinigus, o dabar lygiai taip pat elgiasi su Briuseliu. Deja, pasirodo, Briuselio biurokratai yra kur kas gudresni už buvusius sukriošusius Kremliaus valdovus. Ypač giriamas Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras, kuris, gindamas nacionalinius britų interesus, „pastatė į vietą“ suįžūlėjusias ES naujokes iš buvusio socialinio lagerio šalių. Taip pat primenama, kad, prieš vykdamas į svarbų Briuselio aukščiausiojo lygio ES valstybių vadų susitikimą, T.Bleiras buvo užsukęs į Maskvą ir labai draugiškai aptarė reikalus Rusijos prezidento V.Putino užmiesčio viloje. Taigi leidžiama suprasti, kad Didžiosios Britanijos premjeras iš V.Putino gavo labai vertingų patarimų. Tad T.Bleiras šiuo metu tampa vos ne didžiausiu Kremliaus draugu, nes iki tol tokiu buvęs Vokietijos kancleris G.Šrioderis pareiškė, kad Londono politika ES biudžeto klausimu, pirmiausia ženkliai sumažinant išmokas iš ES biudžeto žemės ūkiui, yra neatsakinga. Jau faktiškai žlungant viršūnių susitikimui Vokietijos kancleris kvietė nekompromituoti Europos ir ieškoti būdų susitarti. Tačiau į kompromisį Liuksemburgo, kaip pirmininkaujančios ES šalies, pateiktą biudžeto projektą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Strou reagavo kategoriškai neigiamai ir pareiškė, jog negali būti ir kalbos apie jo priėmimą.

Briuselio viršūnių susitikimo nesėkmė, be jokios abejonės, atsilieps ir Lietuvai. Biudžeto nepatvirtinimas reikš, jog Lietuvos ir kitų ES naujokių ūkis, kuris per komunistinio valdymo dešimtmečius buvo apleistas, nesulauks būtinos ES struktūrinių fondų paramos, būtinos tam ūkiui modernizuoti. Taigi Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Švedija, sužlugdžiusios ES biudžeto patvirtinimą, faktiškai pastatė naują „geležinę uždangą“ tarp ES senbuvių ir naujokių, ir atotrūkis tarp senųjų ir naujųjų ES narių dabar ne tik nesumažės, bet dar labiau padidės. Be abejo, tai atsilieps ir planuojamam euro įvedimui.

Politinių skandalų krečiamai Lietuvos valdančiajai koalicijai dabar yra apie ką pagalvoti. Tuo labiau kad Maskva jau suskato veikti. Vos tik prancūzai ir olandai nepritarė ES Konstitucijos projektui, bemat buvo sušauktas NVS vadovų susitikimas, kuriame buvo nutarta stiprinti politinius ir ekonominius NVS šalių ryšius. Įdomu, kad tam pritarė ir Ukrainos premjerė J.Tymošenko. Šiame NVS vadovų susitikime Rusijos prezidentas V.Putinas beveik atvirai ragino pasinaudoti proga ir grąžinti į Rusijos erdvę suklydusias Baltijos valstybes ir kitas buvusias satelitines Rytų Europos šalis. Be to, Lietuvai, parodžiusiai iniciatyvą paremti Ukrainą, Gruziją ir Moldovą integruojantis į euroatlantines struktūras, susidaro sunkumų vykdant tokią politiką. Tuo labiau kad Lietuvos valdžioje dar nemažai politikų, taip ir nepabudusių iš sovietinio letargo. O jiems nesutarimai ES dargi naudingi stumiant Lietuvą atgal į Rytus.

© 2005 "XXI amžius"