Žmogaus teisių pažeidimai demokratijos šalyje
JAV naudoja jokiomis priemonėmis nepateisinamą
prievartą Irake, Rusija pažeidė žmogaus teises nehumaniškai elgdamasi
su nuteistaisiais M.Chodorkovskiu ir P.Lebedevu, Graikija sulaužė
Europinį susitarimą, ES kovos prieš terorizmą priemonės nepasižymi
pagarba žmogaus teisėms, Nigerija pribloškia moterų, prieš kurias
šeimoje smurtaujama, skaičiumi, Meksikoje varžoma sąžinės laisvė
tokios antraštės pasipylė pasirodžius 2005 metų Pasaulinės žmogaus
teisių organizacijos The Amnesty International metinei ataskaitai.
Joje užfiksuotas objektyvus žmogaus teisių reglamentavimo ir įgyvendinimo
santykis tikrovėje. Kritikos neišvengė ir labiausiai demokratijos
vertybes puoselėjančios ir prigimtinių teisių svarbą deklaruojančios
šalys kaip JAV, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Graikija. Organizacija
ataskaitoje paragino pasaulį atkreipti dėmesį į labai įvairias žmogaus
teisių apsaugos sritis ir jautriau reaguoti į neteisybę, vykstančią
šalia, pradedant šalies vidaus politika, piktnaudžiavimu valdžia,
asmens ir valstybės bei šeimos santykiais ir baigiant valstybės
užsienio politika. Daugeliui valstybių vadovų The Amnesty International
išvados sukėlė šoką.
JAV prezidentas Dž.Bušas The Amnesty International
ataskaitą, kaltinančią JAV žiauriu elgesiu su Guantanamo karinėje
bazėje, Kuboje, laikomais terorizmu įtariamais asmenimis, pavadino
absurdu. Jo nuomone, tokias išvadas galėjo padaryti tik žmonės,
kurie nekenčia Amerikos.
Tai yra visiškas absurdas. Visiškai absurdiški
kaltinimai, kalbėjo JAV valstybės vadovas spaudos konferencijoje.
Mes ištyrėme kiekvieno sulaikytojo nusiskundimą. Man regis, kad
pasaulis šįkart pasidavė jų nuomonės įtakai, nuomonės žmonių, kurie
visa savo esybe nekenčia Amerikos.
Gana karingai nusiteikęs Dž.Bušas nepašykštėjo
rūstaus žodžio Kapitolijaus kalvos demokratams, kurių svarstymus
dėl prezidento pasiūlyto kandidato į Jungtinių Tautų ambasadoriaus
postą, Džono Boltono, jis pavadino gumos tempimo taktika. Daugelio
politinių oponentų nuomone, nepritarimas Dž.Bušo pasiūlytam kandidatui
buvo dar vienas lašas jo kantrybės taurėje. O štai ir The Amnesty
International išvados buvo ne pačios maloniausios. Savo pranešime
The Amnesty International paragino valstybes pasaulio demokratijos
tvirtoves neužsimerkti prieš JAV vykdomą politiką, prisiimti tarptautinės
teisės suteiktus įsipareigojimus ir pasidomėti JAV pareigūnų naudojamais
tardymo, kūno bausmių ir kankinimų metodais. JAV karių elgesį Guantanamo
vadinamojoje karinėje bazėje Pasaulinė žmogaus teisių apsaugos organizacija
pavadino nehumanišku, žiauriu ir žeminančiu.
Pranešime, pavadintame Pasaulio žmogaus teisių
apsaugos padėtis, JAV Jūrų laivyno karinė bazė vadinama mūsų laikų
gulagu, o aukšti JAV pareigūnai prezidentas Dž.Bušas, gynybos
sekretorius Donaldas Ramsfeldas, generalinis atašė Albertas Gonsalesas
ir buvęs CŽV vadovas Džordžas Tenetas kaltinami tarptautinės teisės
reglamentų, susijusių su elgesiu su karo belaisviais, nesilaikymu.
JAV į pasaulį neša laisvės idėją, sakė Dž.
Bušas. Esant pareiškimui dėl netinkamo tam tikrų asmenų elgesio,
visi faktai nuodugniai ištiriami. Šiuo atveju galiu teigti, jog
tai yra visiškai absurdiškas kaltinimas.
Pasak dienraščio The Washington Times, Al Qaedos
pradžiamokslyje mokoma, kad, patekus į JAV karių nelaisvę, reikia
į juos nukreipti kaltinimus dėl žiauraus elgesio. Anot pareigūnų,
sulaikytieji puikiai žino savo teises ir stengiasi jomis piktnaudžiauti
būtent todėl Guantanamo karinė bazė susilaukia tokių aršių kaltinimų.
Šiuo metu šioje karinėje bazėje laikoma apie 600 Al Qaedos narių.
Pareigūnai neskaičiavo, kiek iš jų skundėsi žmogaus teisių apsaugos
kontrolės institucijoms.
Dž.Bušo pasipiktinimas pratęsia viceprezidento
Diko Čeinio pasisakymus dėl neseniai demokratiškąją Ameriką sukrėtusių
gandų. D.Čeinis teigė esąs įžeistas žaibo greičiu praskriejusių
kaltinimų, esą JAV kariai nuleido šventąjį Koraną į karinės bazės
tualetą. Aš rimtai nepriimu tokių kaltinimų, kad Amerika yra teisių
pažeidėja. Tiesiog nepriimu, sakė D.Čeinis.
The Amnesty International JAV skyriaus direktorius
Viljamas Šulcas teigia, jog jo nė kiek nestebina, kad aukštieji
JAV pareigūnai koneveikia organizaciją, kada ji pateikia objektyvią
informaciją, kuri jiems nenaudinga. Kodėl jie mus pasitiko plojimais,
kai Amnesty International nusitaikė į Sadamą Huseiną? Dėl to,
kad tai sutapo su JAV politikos užmačiomis. Mes atsiribojame nuo
politinio subjektyvizmo ir kovojame už žmogaus teisių įgyvendinimą,
dienraščiui The Washington Times sakė 167-iems organizacijos
nariams vadovaujantis V.Šulcas. Jei mes esame tokia į kairę linkstanti
grupė, kodėl tuomet D.Ramsfeldas vadovavosi mūsų pranešimais vesdamas
kariuomenę į Iraką? Kodėl tuomet JAV valdžios administracija su
džiaugsmu komentuoja mūsų ataskaitas apie Kiniją, Kubą ir Šiaurės
Korėją?
Gegužės pabaigoje pasirodęs pranešimas, kurį surašė
The Amnesty International generalinė sekretorė Irena Khan, buvo
itin taiklus ir griežtas. JAV gynybos sekretorius D.Ramsfeldas ir
jo bendražygiai buvo pavadinti kankinimų architektais, o Guantanamo
karinė bazė prilyginta sovietiniams Josifo Stalino vadovaujamiems
gulagams, kuriuose nukankinta milijonai žmonių.
Į D.Čeinio pasisakymą, esą į kaltinimus JAV jis
rimtai nežiūrįs, V.Šulcas atsakė trumpai: Matyt, rimtai jis nežiūri
ir į Ženevos konvenciją ir kitus tarptautinius aktus.
Kaip žinia, Amnesty International pasižymi kaip
drąsi Dž.Bušo politikos oponentė. V.Šulcas priklausė dviejų liberaliųjų
grupių Amerikos kultūros žmonės ir Planuota tėvystė vadovų
taryboms, kurios aktyviai agitavo prieš Dž.Bušo kandidatūrą 2004
metų JAV prezidento rinkimuose.
Nuo 2001 metų Amnesty International ėmė vadovauti
I.Khan, Bangladeše gimusi musulmonų tikėjimo moteris, kuri ilgus
metus Harvardo universitete studijavo teisę, ekonomikos ir socialinius
mokslus.
Amnesty International pasisako už laisvą nuo
bet kokios politinės ideologijos, ekonominio intereso ar religijos,
valdžią. Svarbiausia tai, jog organizacija neremia ar nesipriešina
kuriai nors valdžiai.
Tačiau verta pastebėti, kad dauguma 44 metus veikiančios
organizacijos narių yra prisijungę prie liberaliųjų Vašingtono grupių.
Apjungdama daugelio socialinių, etninių, kultūrinių,
religinių ir kitų grupių skundus, 2004 metų lapkritį Amnesty International
nusiuntė generaliniam atašė A.Gonsalesui paklausimą, kuriame 29
grupės, iš jų tokios kaip Amerikos kultūros žmonės, Nacionalinis
moters teisės centras, Amerikos civilinių laisvių centras, Spalvotųjų
rasių integracijos centras ir kt. pasirašė prieš Dž.Bušo vykdomą
politiką.
2001 metais The Amnesty International susijungė
su JAV darbo federacija ir Gamybinių profesinių sąjungų kongresu,
šitaip praplėsdama savo galimybes ir įtaką visuose pasaulio regionuose.
Specialaus interviu metu V.Šulcas neigė esąs nusistatęs
prieš Dž.Bušo administraciją ir priklausąs kairiajam sparnui. Visi
mes turime lygias galimybes, sakė jis. Ėmęsis vadovauti Amnesty
International, V.Šulcas atsisakė savo pareigų tarybose.
Anot organizacijos vadovo, pranešime pavartotas
žodis gulagas, už kurį organizacija užsitraukė ypatingą Pentagono
nemalonę, turi gal kiek per sodrią reikšmę.
Mano nuomone, tai ypač neatsakingas pareiškimas,
sakė generolas R.Majersas, Jungtinio vadų štabo pirmininkas.
Kad ir kaip būtų, The Amnesty International
turi svarų žodį pasaulyje ir nebijo jo reikšti, nepriklausomai nuo
politinių jėgų ir srovių.
Pagal Washington Times, AP
ir Amnesty International pranešimus parengė
Justina ŽEIŽYTĖ
© 2005 "XXI amžius"
|