Europai pranašauja niūrią ateitį

Prancūzams ir olandams tarus „ne“ Europos Sąjungos Konstitucijai, pasipylė visokių teorijų, aiškinančių, kodėl taip atsitiko – esą bus sunkiau sulydyti 25 ES nares į Jungtines Europos valstijas, Briuseliui bus suteikta per daug valdžios ir t. t. Bet užmirštama tikresnė realybė: jei Europa nepasuks į priešingą pusę dviejų procesų – mažo gimstamumo ir silpno ekonomikos augimo, jai gresia niūri ateitis – visuotinis ES piliečių nepasitenkinimas ir pasaulinio vaidmens smukimas, rašo straipsnyje „Europos nuosmukis“ dienraščio „Wall Street Journal“ komentatorius Robertas Samuelsonas .

Istoriškai Europa pasauliui pridarė ir gero, ir blogo – išrado šiuolaikinį mokslą, atvedė prie pramonės revoliucijos, vertėsi vergų prekyba, sukūrė milžiniškas kolonijines imperijas, pradėjo du labiausiai niokojančius karus, priminė autorius ir pridūrė, kad Europos vaidmuo dabar palengva blėsta.

Straipsnio autorius teigia: pirmiausia todėl, kad mažėja gyventojų skaičius. Gimstamumas smuko gerokai žemiau lygio, kuris užtikrina populiacijos stabilumą – 2,1 vaiko kiekvienai moteriai. Vakarų Europoje šis rodiklis šiuo metu yra tik 1,5. Populiacija sensta – šeštadalį sudaro 65-erių ir vyresni žmonės, o 2030 metais jie sudarys jau ketvirtadalį.

Niekas dorai nežino, kaip užtikrinti ūkio plėtrą su tokia senyva darbo jėga, kuri labai priklauso nuo socialinių išmokų. Jau dabar Europos ūkio mašina užsikerta. Aštuntąjį dešimtmetį dvylikoje šalių, kurios dabar turi įsivedusios eurą, ūkio augimas siekė 3 proc., o 2001-2004 metais – vos 1,2 proc. 1974 metais nedarbas šiose šalyse buvo 2,4 proc., o 2004 metais – 8,9 proc.

Pasak R.Samuelsono, sumažėjusį gimstamumą galima kompensuoti darbo jėgos imigracija. Bet dauguma europiečių nemėgsta imigrantų, ypač musulmonų ir afrikiečių. Kitas būdas – mažinti socialines išmokas, bet tuomet kyla pavojus Europos „socialiniam modeliui“, kuriame norima suderinti kapitalizmo efektyvumą su socializmo gailestingumu.

Savo žodžių teisingumui pagrįsti R. Samuelsonas lygina Europos ir JAV ūkio rodiklius. Beveik pusė bedarbių Europoje nedirba metus ir daugiau, o JAV – apie 12 proc. Apie 60 proc. vyresnių amerikiečių (55-64 metų) 2003 metais turėjo darbą, kai Prancūzijoje – tik 37 proc., Vokietijoje – 39 proc.

Kad būtų galima laikytis labdaringumo principo, reikia stiprios ekonomikos, pinigų, kurių šaltinis – dideli mokesčiai, griežti įstatymai – visa tai silpnina ekonomiką. Populiacijai senstant, prieštaravimas vis didėja, rašo autorius.

ELTA

© 2005 "XXI amžius"