Pasaulio karinės išlaidos 2004 metais peržengė trilijono dolerių ribą

2004-aisiais pasaulio šalių karinės išlaidos augo šeštus metus iš eilės ir dėl Jungtinių Valstijų biudžeto asignavimų vykdomam karui su terorizmu padidėjo 5 proc. iki 1,04 trln. dolerių (2,9 trln. litų). Tačiau pasaulio karinės išlaidos vis dar tebėra mažesnės už visų laikų rekordinėmis pripažintas sumas, kurios ginklavimuisi buvo skiriamos prieš šaltojo karo pabaigą, 1987-1988 metais, kasmetiniame savo leidinyje skelbia Stokholmo taikos problemų tyrimo institutas (SIPRI).

Beveik pusę visų pasaulio karinių išlaidų, arba 455 mlrd. dolerių (1,274 trln. litų), ginklavimuisi skyrė Jungtinės Valstijos. JAV šiam tikslui išleido daugiau pinigų nei likusios 32 galingiausios pasaulio šalys kartu sudėjus, teigia SIPRI, visuotinai vertinamas už patikimus pateikiamus duomenis.

Pasak SIPRI, 2003 metais JAV išlaidos karinėms reikmėms siekė 405 mlrd. dolerių (1,134 trln. litų).

„Lemiamas pasaulinės karinių išlaidų tendencijos veiksnys yra pokyčiai Jungtinėse Valstijose, kurių išlaidos sudaro 47 proc. visų pasaulinių išlaidų“, – teigia Švedijos vyriausybės finansuojamas institutas.

„JAV išlaidos sparčiai padidėjo 2002-2004 metų laikotarpiu dėl didelių biudžeto asignavimų pasauliniam karui su terorizmu, pirmiausia karinėms operacijoms Afganistane ir Irake“, – priduria institutas.

Praėjusiais metais JAV karinės išlaidos šoktelėjo iki 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu 1999 metais siekė 3 proc. BVP. Tačiau, pasak instituto, jos vis tiek buvo mažesnės nei šaltojo pasaulinio karo metais pasiektas rekordas, kai ginklavimuisi teko 6 proc. BVP.

Remiantis instituto pateikiamais duomenimis, 2004 metais penkiolikos daugiausia karinėms reikmėms pinigų skyrusių šalių išlaidos sudarė 82 proc. viso pasaulio karinių išlaidų. Instituto duomenų bazėje yra sukaupti oficialūs duomenys apie 159 šalių karines išlaidas.

SIPRI teigia, kad į šių šalių grupę veikiausiai gali įeiti ir Mianmaras, apie kurį institutas neturi duomenų.

Pirmojo penketo šalys – Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija ir Kinija – karinėms reikmėms skyrė 64 proc. visų pasaulio karinių išlaidų.

Labiausiai – daugiau kaip 14 proc. – karinės išlaidos praėjusiais metais išaugo Pietų Azijos regione. Taip didžia dalimi nutiko dėl „smarkiai padidėjusio“ Indijos gynybos biudžeto, kuris sudarė 15 mlrd. dolerių (42 mlrd. litų).

Praėjusį dešimtmetį vidutiniškai 11,5 proc. per metus siekęs Kinijos karinių išlaidų augimas pernai sumažėjo iki 7 proc., arba 35 mlrd. dolerių (98 mlrd. litų). Rusijos nacionalinis gynybos biudžetas 2004 metais padidėjo beveik 5 proc. ir siekė 19 mlrd. dolerių (53,2 mlrd. litų), teigia SIPRI.

Remiantis pastarųjų penkerių metų duomenimis, įprastinės ginkluotės tiekimo srityje Rusija pralenkė JAV ir tapo pagrindine jų tiekėja pasaulyje. 2000-2004 metais Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija pasauliui pateikė 81 proc. visos įprastinės ginkluotės.

Anot instituto, dvi pagrindinės įprastinės ginkluotės pirkėjos 2004 metais buvo Kinija ir Indija.

BNS

© 2005 "XXI amžius"