Esminių permainų belaukiant
Po ilgų užkulisinių manevrų verbuojant šalininkus,
pasaulio žiniasklaidos pavadinta keturių gauja Vokietija, Japonija,
Indija ir Brazilija atvirai paskelbė apie savo ketinimus artimiausiu
metu tapti nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis.
Tai būtų pati didžiausia Jungtinių Tautų reforma po Antrojo pasaulinio
karo. Iki šiol nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo penkios, beje,
visos branduolinį ginklą turinčios valstybės: JAV, Rusija, Didžioji
Britanija, Kinija ir Prancūzija. Dabar, atrodo, tai monopolijai
ateina galas. Keturios naujos pretendentės metė iššūkį ir ketina
radikaliai pakeisti politinių jėgų santykį JT Saugumo Taryboje.
Vokietijos, Japonijos, Indijos ir Brazilijos atstovai Jungtinėse
Tautose paskelbė bendrą JT rezoliucijos projektą apie Saugumo Tarybos
reformą.
Rezoliucijos projekte akcentuojama, jog, be jau
penkių esančių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę
priimant bet kokius sprendimus, tokiomis taptų dar šešios valstybės.
Keturių valstybių pateiktame projekte pažymima, kad naujosios Saugumo
Tarybos narėmis taptų dvi Azijos žemynui atstovaujančios šalys
Indija ir Japonija, po vieną atstovautų Europai ir Pietų Amerikai
Vokietija ir Brazilija ir dar dvi atstovaus Afrikai Egiptas
ir Nigerija. Taip pat siūloma papildomai įtraukti į JT Saugumo Tarybą
dviejų valstybių nenuolatines nares, kurios būtų išrenkamos rotaciniu
principu iš Azijos, Afrikos ir Karibų baseino, Pietų Amerikos ir
Rytų Europos. Beje, Rytų Europos atstovavimo JT Saugumo Taryboje
kategoriškai reikalavo Vokietija.
Jau liepos pradžioje šis keturių valstybių rezoliucijos
projektas bus pateiktas JT Generalinei Asamblėjai, o naujų nuolatinių
Saugumo Tarybos narių rinkimai gali būti surengti liepos viduryje.
Rugpjūtį planuojama patvirtinti Jungtinių Tautų statuto pakeitimus.
Kol kas dabartinių penkių JT Saugumo Tarybos narių
vadovai dar nepareiškė savo nuomonės dėl Vokietijos, Japonijos,
Indijos ir Brazilijos ketinimų papildyti Tarybos gretas. Sprendžiant
iš komentarų, su tuo nenori sutikti komunistinė Kinija. Gana keblioje
situacijoje atsiduria ir Rusija. Visgi kategoriškai prieštarauti
Maskva nenori. Juk Kremlius dabar daug vilčių deda į Indiją, kaip
į galimą sąjungininkę. Taip pat ir į kanclerio Gerhardo Šrioderio
vadovaujamą Vokietiją. Bet juk G.Šrioderis ne amžinas. Paskutinieji
savivaldos rinkimai ir kanclerio partijos pralaimėjimas aiškiai
rodo radikalius pasikeitimus Berlyno valdžioje. Todėl dar neaišku,
ar ketverto pretenzijos tapti nuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis
taps realybe. Be to, ir Jungtinių Tautų bei pačios Saugumo Tarybos
vaidmuo pasaulio įvykiuose darosi vis labiau minimalus. O kai į
Tarybą įsilies dar keturios ar šešios valstybės, turinčios veto
teisę, tai sprendimus priimti bus dar painiau.
Petras Katinas
© 2005 "XXI amžius"
|