Euro zonos pamatai ėmė klibėti

Europos Sąjungos įkūrimo saulėtekyje Italija buvo viena entuziastingiausių vieningos Europos idėjos rėmėjų. Deja, jau kurį laiką italai nebegyvena džiugiomis ES nuotaikomis ir reiškia nusivylimą jos vykdoma ekonomine, socialine ir valdymo politika. Finansų srityje didžiulis sujudimas: tolesnio šalies priklausymo euro zonai klausimas pakibo ant plauko. Italai nebenori euro ir trokšta susigrąžinti savo lirą, kuri, nors ir niekuomet nepasižymėjusi stabilumu ar konvertabilumu, jiems atrodo mielesnė už bendrą ES valiutą.

Robertas Kastelis, Italijos teisingumo ministras, Šiaurės lygos partijos, stambiausios ir įtakingiausios Silvijaus Berluskonio vyriausybės koalicijos partnerės, narys, teigė, jog jo partija artimiausiu metu pateiks konkrečius siūlymus dėl referendumo euro valiutos atsisakymo klausimu.

„Ar Didžiosios Britanijos svaras sterlingas neturi ekonominio pagrindo ir tvirto valiutinio kurso tarptautinėje rinkoje, nes Jungtinės Karalystės nėra euro zonoje?“, – retoriškai klausė R. Kastelis. – Ar danai paskendę skurde ir varge, nes Danijos nėra euro zonoje?! O gal švedai kenčia badą ir nepriteklių, nes Švedija atsisakė vietos valiutą, kronas, keisti euru?“

Atsakymas aiškus: „Be abejo, ne“. Italų nepasitenkinimas atspindi pastarųjų dienų vieningos Europos kritinį momentą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleiras ir Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas sukryžiavo ietis Europos viršūnių susitikime dėl ES biudžeto.

Senasis žemynas liko sudrebintas atvirai ir tiesiogiai išreikšto prancūzų ir olandų nepritarimo pagrindiniam jungtinės Europos dokumentui – ES Konstitucijai.

Didžiausias Italijos Taskanijos prekybos centrų tinklas pabrėžė, jog, įvedus eurą, prekybos pelnas gerokai šoktelėjo, kuomet buvo nutarta šalia euro įvesti ir lirą. Italijos vartotojai pasipiktinę smunkančiu ekonomikos lygiu ir itin augančiomis kainomis. Dėl to italai kaltina vieningos valiutos įvedimą.

Apklausų duomenimis, 27 proc. italų nė minutei nedvejotų atsisakyti bendros Europos valiutos.Italijos ekonomikos ir finansų ministras Domenikas Siniskalkis atmetė bet kokius samprotavimus euro pakeitimo lira klausimu. „ Italijos valiuta yra euras“, – tartum kirviu nukirto ministras.

Berluskonio „Forza Italia“ partijoje, kaip žinia, jau senokai susiformavęs euroskeptiškasis sparnas, Didžiosios Britanijos konservatorių partijos, įtariai žvelgiančios į blėstantį Briuselio suverenitetą, bendramintis.

Profašistinį Nacionalinį aljansą įkūrė buvę karo metų nacionalistinių pažiūrų diktatoriaus Benito Musolinio gerbėjai, ypač rezervuotai ir atsargiai žiūrėję į Europos integracijos procesą.

Romos politikai pasiklydę išeities taško ieškojime, matydami, kaip jų valstybė vis gilyn ir gilyn slysta į nuosmukį.

Italijos laikraščiai rašo, jog nacionalinių finansų apsaugos fondai telkia žymiausius šalies teisininkus, konsultuodamiesi dėl juridinio pagrindo pateisinimo tuo atveju, jei Italija nuspręstų įvesti naująją lirą, kaip Italijos obligacijos nominalą.

Aršieji Šiaurės lygos atstovai, kaip antisocialinės apsaugos ministras Robertas Kalderolis, kaltina Italijos kairiojo sparno opozicijos lyderį Romaną Prodį liūdnu pasirodymu tarptautinėje ekonominėje arenoje, prezidentaujant Europos Komisijoje. Būtent dėl jo veiksmų, anot socialinės apsaugos ministro, Italija klimpsta į finansinį nuosmukį.

Tokį patį požiūrį į eurą išreiškė vokiečiai, tvirtindami, jog vieningos valiutos įvedimas jų šaliai atnešė vien nuosmukį ir ekonominį sąstingį. Vokiečiai nepraranda vilties susigrąžinti markę.

Štai kokie procesai vyksta šalyse, kurios dar prieš penkerius metus buvo didžiausios ES entuziastės. Šalys stengiasi išsivaduoti iš to, į ką mes dar tik einame.

ES Konstituciją Lietuvos Seimas ratifikavo, nors tik ne per seniausiai gavome tikslų josios vertimą, ir iki šiol nėra oficialaus jos komentaro. ES senbuvės kratosi jos tarsi maro – T. Bleiras, nujausdamas visuomenės reakciją į klausimą: ar verta Didžiajai Britanijai priimti prie ES Konstituciją, atidėjo referendumą vieneriems metams – kad aprimtų nepasitenkinimo ES aistros.

Greitai Lietuvoje bus įvestas euras. Tačiau gal ir šįkart skubame? Na ir kas, kad finišo liniją pasieksime pirmieji. Tačiau reikia apsidairyti, ar nesame vieninteliai, besivaržantys dėl prizo, kuris tarsi švino gabalėlis gali panardinti mūsų šalį į dugną.

Pagal „Washington Post“, „Financial Times“,
„Washington times“ parengė
Justina ŽEIŽYTĖ

© 2005 "XXI amžius"