Afrikos galvosūkiai
Petras KATINAS
|
Tonis Bleiras ir Džordžas
Bušas yra už skolų Afrikai
nurašymą
|
Jau iš anksto buvo aišku, kad Didžiojo aštuoneto
(labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių) lyderių susitikimas,
vykęs prieš savaitę Škotijoje, nebuvo draugiškas pasaulio galingųjų
pokalbis. Pirmiausia dar vieną akibrokštą iškrėtė Prancūzijos prezidentas
Žakas Širakas. Minint Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, Ž.Širakas,
kaip Rusijos prezidento V.Putino svečias, kartu su kitu Maskvos
bičiuliu Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu tiesiog grubiai išplūdo
Didžiąją Britaniją. Kaip teigia užsienio žurnalistai, Ž.Širakas,
matyt, galvojo, kad šis jo grubus išpuolis nepateks į viešumą, tačiau
įvyko atvirkščiai, ir Didžiosios Britanijos premjeras, dabar pirmininkaujantis
ES, pelnytai pasijuto įžeistas. O JAV prezidentas Džordžas Bušas,
vykdamas į Škotiją, demonstratyviai sustojo Danijos sostinėje Kopenhagoje,
tuo išreikšdamas padėką Danijai, parėmusiai JAV ir jos sąjungininkų
karinę operaciją Irake. Be to, JAV prezidentas iš anksto kategoriškai
pareiškė, kad Vašingtonas neprisijungs prie vadinamosios Kioto sutarties.
Kaip žinoma, ši sutartis įpareigoja sumažinti anglies dioksido išmetimą
į atmosferą siekiant sumažinti vadinamąjį šiltnamio efektą, kuris
ir sukelia žemės klimato atšilimą. Amerikiečiai įsitikinę, kad taip
nėra, nes JAV nėra pačios didžiausios atmosferos teršėjų. Pasak
D.Bušo, kur kas daugiau teršia aplinką technologiškai atsilikusios
ir besivystančios šalys, kurios gamtą teršia daugiau nei JAV.
Tačiau svarbiausias Didžiojo aštuoneto svarstytas
klausimas milijardinių skolų nurašymas, daugiausia Afrikos valstybėms.
Šio juodojo žemyno šalys nesidrovėdamos ima didžiules paskolas iš
turtingiausių valstybių, o jų lyderiai net negalvoja kada nors atiduoti
tas skolas. Kaip teigė vienas Vakarų žurnalistų, atgauti nors vieną
centą iš Afrikos džiunglių beviltiškiausias dalykas. Tuo labiau
kad tuos milijardus susigrobia Afrikos šalių prezidentai ir kiti
valdovai, o neregėtame skurde gyvenantys vietiniai gyventojai kaip
mirė, taip ir miršta badu arba nuo nepaprastai didelio AIDS paplitimo.
Ryškiausias to pavyzdys Zimbabvė ir jos diktatorius prezidentas
R.Mugabė. Beje, Sovietų Sąjungos laikais šis diktatorius buvo laikomas
dideliu Maskvos draugu ir pažangiu veikėju. R.Mugabės įsakymu,
buvo konfiskuotos visos baltųjų gyventojų žemės ir turtas. Dėl to
žemės ūkis visiškai nusmuko ir prasidėjo badas. Vėliau R.Mugabė
ėmė vyti gyventojus iš miestų, tuo sukeldamas dar didesnį chaosą.
Ir tokių diktatorių Afrikoje yra ne vienas.
Skolų nurašymo Afrikos šalims iniciatoriumi galima
laikyti Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą, kuris neseniai
buvo atvykęs į Maskvą ir V.Putino užmiesčio rezidencijoje vyko abiejų
lyderių derybos. Pastaruoju metu Londono ir Maskvos santykiai gerokai
pablogėjo. Ir tai ne dėl Didžiosios Britanijos kaltės. Kremlius
užsirūstino, kad britai suteikė politinį prieglobstį kai kuriems
čečėnų kovotojų lyderiams ir V.Putino priešu paskelbtam magnatui
Borisui Berezovskiui. Be to, T.Bleiras, skirtingai nuo Ž.Širako
ir G.Šrioderio, išdrįsta viešai kritikuoti V.Putiną už Čečėnijos
karą ir demokratinių laisvių varžymą, žodžio laisvės užgniaužimą.
Beje, po įvykusio V.Putino ir T.Bleiro susitikimo, kuriame buvo
aptartas ir skolų nurašymo Afrikos valstybėms klausimas, vienas
britų žurnalistas paklausė, kaip Rusijos prezidentas, reikalaujantis
plėsti demokratiją Afrikoje, tuo pačiu užgniaužia demokratiją savo
šalyje. Į tai V.Putinas atsakė: Kai kuriose Afrikos šalyse dar
ne taip seniai buvo praktikuojama užkandžiauti savo politinių priešininkų
mėsa. Pas mus nėra tokių tradicijų.
Didžiojo aštuoneto susitikime buvo svarstytas
skolų nurašymas aštuoniolikai Afrikos valstybių, kuriose bent minimaliai
laikomasi žmogaus teisių ir yra šiokios tokios demokratinės užuomazgos.
Tuo tarpu Afrika reikalauja, kad skolos būtų nurašytos visoms juodojo
žemyno šalims. Kaip didžiausią argumentą Afrikos valstybės pateikia
tai, jog iš bado Afrikoje kasdien miršta 30 tūkstančių žmonių. Tuo
tarpu daugiausia paramos Afrikai teikiančių JAV prezidentas Dž.Bušas
labai griežtai kritikavo tas Afrikos šalis, kuriose klesti korupcija,
valdančiųjų savivalė. Dž.Bušas taip pat atsakė į kritiką tiems,
kurie kaltino turtingiausią pasaulio valstybę tuo, kad ji per mažai
skiria paramos skurstančioms šalims. Ir Baltųjų rūmų šeimininkas,
be abejo, visiškai teisus. Jokia kita Didžiojo aštuoneto valstybė
neskiria tiek daug lėšų. Vien tiktai iš JAV valstybės biudžeto Afrikos
šalims buvo skirta 37 milijardai dolerių, o įvairios Amerikos labdaringos
organizacijos, privatūs fondai, bažnytinės institucijos pernai skyrė
paramos už 48 mlrd. dolerių. Tai milžiniškos sumos, kuo negali pasigirti
turtingiausios Europos valstybės. Pavyzdžiui, Vokietija 2003 metais
skyrė 1,6 mlrd. eurų iš savo biudžeto ir dar vieną milijardą eurų
per Pasaulio banką.
Tačiau ne vien skolų nurašymas Afrikai buvo svarstomas
Didžiojo aštuoneto susitikime. Galingiausių pasaulio ekonomikos
valstybių vadovus labai neramina vis augančios naftos kainos. Tai
suduoda didelį smūgį viso pasaulio ekonomikai. Tuo klausimu Didžiojo
aštuoneto lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą dėl būtinumo išsiaiškinti
naftos išteklius, kad būtų galima pažaboti spekuliaciją naftos rinkose.
Šis labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių
lyderių susitikimas buvo gana įtemptas ir dėl tradiciškai kaišiojančios
pagalius į galingiausios pasaulio valstybės JAV ratus Prancūzijos
pozicijos.
Įdomiausia tai, jog pirmą kartą į Didžiojo aštuoneto
susitikimą buvo pakviesta Kinija. Taip pasaulio galingieji dėl sparčiausiai
besivystančios Kinijos ekonomikos ir jos prekių gausybės, užpildžiusios
viso pasaulio rinkas, stengiasi, kad Pekinas laikytųsi tam tikrų
normų pasaulio prekyboje ir kiek pristabdytų savo pigios produkcijos
ekspansiją. Matyt, netrukus Didysis aštuonetas virs Didžiuoju devynetu.
Iš tiesų, jeigu jau Rusija, kurios biudžetas prilygsta mažai Olandijai,
gali sėdėti už vieno stalo su JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios
Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados lyderiais, kodėl to
negali nauja ekonominė pasaulio galybė Kinija? Tuo labiau kad Kinijos
vadovai ekonominėje politikoje visiškai atsisakė komunistinių dogmų.
Bet visus šiuos dalykus labiausiai išsivysčiusių
pasaulio valstybių lyderių susitikime užgožė teroristų bombų sprogimai
Londone. Jie sujaukė visą susitikimo darbotvarkę.
© 2005 "XXI amžius"
|