Afrikos galvosūkiai

Petras KATINAS

Tonis Bleiras ir Džordžas Bušas yra už skolų Afrikai nurašymą

Jau iš anksto buvo aišku, kad Didžiojo aštuoneto (labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių) lyderių susitikimas, vykęs prieš savaitę Škotijoje, nebuvo draugiškas pasaulio galingųjų pokalbis. Pirmiausia dar vieną akibrokštą iškrėtė Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Minint Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, Ž.Širakas, kaip Rusijos prezidento V.Putino svečias, kartu su kitu Maskvos bičiuliu Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu tiesiog grubiai išplūdo Didžiąją Britaniją. Kaip teigia užsienio žurnalistai, Ž.Širakas, matyt, galvojo, kad šis jo grubus išpuolis nepateks į viešumą, tačiau įvyko atvirkščiai, ir Didžiosios Britanijos premjeras, dabar pirmininkaujantis ES, pelnytai pasijuto įžeistas. O JAV prezidentas Džordžas Bušas, vykdamas į Škotiją, demonstratyviai sustojo Danijos sostinėje Kopenhagoje, tuo išreikšdamas padėką Danijai, parėmusiai JAV ir jos sąjungininkų karinę operaciją Irake. Be to, JAV prezidentas iš anksto kategoriškai pareiškė, kad Vašingtonas neprisijungs prie vadinamosios Kioto sutarties. Kaip žinoma, ši sutartis įpareigoja sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą siekiant sumažinti vadinamąjį šiltnamio efektą, kuris ir sukelia žemės klimato atšilimą. Amerikiečiai įsitikinę, kad taip nėra, nes JAV nėra pačios didžiausios atmosferos teršėjų. Pasak D.Bušo, kur kas daugiau teršia aplinką technologiškai atsilikusios ir besivystančios šalys, kurios gamtą teršia daugiau nei JAV.

Tačiau svarbiausias Didžiojo aštuoneto svarstytas klausimas – milijardinių skolų nurašymas, daugiausia Afrikos valstybėms. Šio juodojo žemyno šalys nesidrovėdamos ima didžiules paskolas iš turtingiausių valstybių, o jų lyderiai net negalvoja kada nors atiduoti tas skolas. Kaip teigė vienas Vakarų žurnalistų, atgauti nors vieną centą iš Afrikos džiunglių – beviltiškiausias dalykas. Tuo labiau kad tuos milijardus susigrobia Afrikos šalių prezidentai ir kiti valdovai, o neregėtame skurde gyvenantys vietiniai gyventojai kaip mirė, taip ir miršta badu arba nuo nepaprastai didelio AIDS paplitimo. Ryškiausias to pavyzdys – Zimbabvė ir jos diktatorius prezidentas R.Mugabė. Beje, Sovietų Sąjungos laikais šis diktatorius buvo laikomas dideliu Maskvos draugu ir „pažangiu“ veikėju. R.Mugabės įsakymu, buvo konfiskuotos visos baltųjų gyventojų žemės ir turtas. Dėl to žemės ūkis visiškai nusmuko ir prasidėjo badas. Vėliau R.Mugabė ėmė vyti gyventojus iš miestų, tuo sukeldamas dar didesnį chaosą. Ir tokių diktatorių Afrikoje yra ne vienas.

Skolų nurašymo Afrikos šalims iniciatoriumi galima laikyti Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą, kuris neseniai buvo atvykęs į Maskvą ir V.Putino užmiesčio rezidencijoje vyko abiejų lyderių derybos. Pastaruoju metu Londono ir Maskvos santykiai gerokai pablogėjo. Ir tai ne dėl Didžiosios Britanijos kaltės. Kremlius užsirūstino, kad britai suteikė politinį prieglobstį kai kuriems čečėnų kovotojų lyderiams ir V.Putino priešu paskelbtam magnatui Borisui Berezovskiui. Be to, T.Bleiras, skirtingai nuo Ž.Širako ir G.Šrioderio, išdrįsta viešai kritikuoti V.Putiną už Čečėnijos karą ir demokratinių laisvių varžymą, žodžio laisvės užgniaužimą. Beje, po įvykusio V.Putino ir T.Bleiro susitikimo, kuriame buvo aptartas ir skolų nurašymo Afrikos valstybėms klausimas, vienas britų žurnalistas paklausė, kaip Rusijos prezidentas, reikalaujantis plėsti demokratiją Afrikoje, tuo pačiu užgniaužia demokratiją savo šalyje. Į tai V.Putinas atsakė: „Kai kuriose Afrikos šalyse dar ne taip seniai buvo praktikuojama užkandžiauti savo politinių priešininkų mėsa. Pas mus nėra tokių tradicijų“.

Didžiojo aštuoneto susitikime buvo svarstytas skolų nurašymas aštuoniolikai Afrikos valstybių, kuriose bent minimaliai laikomasi žmogaus teisių ir yra šiokios tokios demokratinės užuomazgos. Tuo tarpu Afrika reikalauja, kad skolos būtų nurašytos visoms juodojo žemyno šalims. Kaip didžiausią argumentą Afrikos valstybės pateikia tai, jog iš bado Afrikoje kasdien miršta 30 tūkstančių žmonių. Tuo tarpu daugiausia paramos Afrikai teikiančių JAV prezidentas Dž.Bušas labai griežtai kritikavo tas Afrikos šalis, kuriose klesti korupcija, valdančiųjų savivalė. Dž.Bušas taip pat atsakė į kritiką tiems, kurie kaltino turtingiausią pasaulio valstybę tuo, kad ji per mažai skiria paramos skurstančioms šalims. Ir Baltųjų rūmų šeimininkas, be abejo, visiškai teisus. Jokia kita Didžiojo aštuoneto valstybė neskiria tiek daug lėšų. Vien tiktai iš JAV valstybės biudžeto Afrikos šalims buvo skirta 37 milijardai dolerių, o įvairios Amerikos labdaringos organizacijos, privatūs fondai, bažnytinės institucijos pernai skyrė paramos už 48 mlrd. dolerių. Tai milžiniškos sumos, kuo negali pasigirti turtingiausios Europos valstybės. Pavyzdžiui, Vokietija 2003 metais skyrė 1,6 mlrd. eurų iš savo biudžeto ir dar vieną milijardą eurų per Pasaulio banką.

Tačiau ne vien skolų nurašymas Afrikai buvo svarstomas Didžiojo aštuoneto susitikime. Galingiausių pasaulio ekonomikos valstybių vadovus labai neramina vis augančios naftos kainos. Tai suduoda didelį smūgį viso pasaulio ekonomikai. Tuo klausimu Didžiojo aštuoneto lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą dėl būtinumo išsiaiškinti naftos išteklius, kad būtų galima pažaboti spekuliaciją naftos rinkose.

Šis labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių lyderių susitikimas buvo gana įtemptas ir dėl tradiciškai kaišiojančios pagalius į galingiausios pasaulio valstybės JAV ratus Prancūzijos pozicijos.

Įdomiausia tai, jog pirmą kartą į Didžiojo aštuoneto susitikimą buvo pakviesta Kinija. Taip pasaulio galingieji dėl sparčiausiai besivystančios Kinijos ekonomikos ir jos prekių gausybės, užpildžiusios viso pasaulio rinkas, stengiasi, kad Pekinas laikytųsi tam tikrų normų pasaulio prekyboje ir kiek pristabdytų savo pigios produkcijos ekspansiją. Matyt, netrukus Didysis aštuonetas virs Didžiuoju devynetu. Iš tiesų, jeigu jau Rusija, kurios biudžetas prilygsta mažai Olandijai, gali sėdėti už vieno stalo su JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados lyderiais, kodėl to negali nauja ekonominė pasaulio galybė Kinija? Tuo labiau kad Kinijos vadovai ekonominėje politikoje visiškai atsisakė komunistinių dogmų.

Bet visus šiuos dalykus labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių lyderių susitikime užgožė teroristų bombų sprogimai Londone. Jie sujaukė visą susitikimo darbotvarkę.

© 2005 "XXI amžius"