Turėjo bobutė, arba Dūmai akims
Ko jau ko, bet dūmų akims Lietuvoje nestinga.
Nereikia pasakų, kad Mažeikių naftą perka Gazprom. Mažeikių
naftą nori perimti Rusijos vyriausybė, pati perimanti į visišką
valstybės nuosavybę anksčiau tik priklausomą, paklusnų Gazprom.
Jo vardu buvo pasiglemžtos televizijos ir svarbesnė spauda. Dabar
jau pasiėmusi patį Gazprom, po to Rusijos vyriausybė vėl pardavinės
jį akcijomis, tačiau kontrolinį paketą pasiliks sau. Toks yra prezidento
V. Putino draugelių Kremliuje planas, jeigu kas nori žinoti. O prisiklausėm
dar neseniai rusiškai lietuviškų makaronų, neva Gazprom tai
komercija, privatus verslas, ir turėjo bobutė žilą oželį. Pasenusi
sriuba, tinkama kokiems nors rinkimams Švenčionių rajone, bet dabar
turim kalbėti aiškiai.
Būtent pasidarė aišku, kad nutarta bendromis jėgomis
užbaigti 1998-1999 metų planą, pagal kurį Rusija turėjo uždėti valdovo
leteną Mažeikių naftai. Tada letena vadinosi Lukoil, dabar
Gazprom. Arba Coneco-Phillips, kuri yra kartu tas pats Lukoil.
Naftos perdirbimo ir eksporto įmonė nuo 2000 metų atsigavusi, apvalyta
nuo buvusios posovietinės korupcijos ir modernizuota, nebankrutavusi,
kaip kokie Inkarai, Jūros ir t.t., bet išgelbėta, vadybą sureguliavo
amerikiečiai ir ji tebėra nepakeista, pelningumas didžiausias Lietuvoje,
akcijų vertė išaugo nepalyginamai. Todėl ir 40 procentų akcijų,
kurias nūnai kontroliuoja AMB Vyriausybė, yra dabar daug didesnis
turtas, negu tie 33 procentai, kuriuos anuomet įsigijo Williams
kompanija, įnešdama pinigus vis dar Lietuvos kompanijai Mažeikiuose.
Atėjo Jukos, kuri pasirodė esanti nepriklausoma,
todėl Rusijos valdžia ją negailestingai sunaikino. Su neapykanta,
nelyginant kokius čečėnus. Tačiau AMB suspėjo Jukos perleisti
kontrolinį akcijų paketą. Dabar nori parduoti dar likusių akcijų,
kad Gazprom, tai yra, Rusijos vyriausybė, visiškai valdytų Mažeikių
naftą. Parduoti nėra jokio būtino reikalo, nes tai augantys pinigai,
kurie neša Lietuvai nuolatinį pelną, bet kad Jukos ar AMB nesugalvotų
parduoti kur nors į Vakarus, Maskva signalizavo neva prašymą areštuoti
Mažeikių naftos akcijas kaip Jukos turtą. Tas pats Premjeras,
kuris dar prieš metus drąsiai aiškino, kad Mažeikių naftą valdanti
dukterinė savarankiška kompanija, registruota Olandijoje, todėl
mums niekas negresia, dabar paklusniai linkčioja, kad Maskvos prašymas
jam įsakymas, turėsim atsižvelgti.
Iš kur toks minčių posūkis? Ar tik nebus kas nors
įvykę Egipte, apie kurį jau rašė spauda (Ekstra, 2005 05 16),
tik politikai dar nekomentavo. Prisiminkime tą netikėtą, neplanuotą,
staigią Lietuvos Premjero atostogų kelionę į Egiptą, kai ten visai
atsitiktinai svečiavosi Rusijos prezidentas su savo politine energetine
svita. Nuo tada ir prasidėjo Lietuvos visuomenės manipuliacinis
parengimas, kad Mažeikius jau vis tiek ims Rusijos valdžia, tad
parduokim dar savo akcijų. Tariamai kompensacijoms, kurias jau seniai
galėjo kompensuoti, jeigu tik būtų norėję. Bet akims dumti tokios
kalbos tinka. Tiek melavus, neva anuomet atidavėm už dyka, dabar
mat ką nors gausim.
O jeigu dar paaiškėtų, kad ponas Viktoras, besiskundžiantis,
jog Maskva jį pardavė, šį kartą teisus, Gazprom pardavė savo
augintinį, tai suvokime, ir už ką jį pardavė.
Už Mažeikius. Didelė politika. Kas galėtų paneigti
Lietuvos darbo vadų sugebėjimus.
Vytautas Landsbergis
© 2005 "XXI amžius"
|