Ar Baltijos šalys kelia grėsmę Rusijai?

Maskvoje vykusiame pasitarime, kurį organizavo Federacijos Taryba, buvo nuspręsta, kad Rusijos įvaizdį užsienyje gadina Baltijos valstybės ir Lenkija. Nors žurnalistai į pasitarimą nebuvo įleisti, bet su kai kuriomis šio „smegenų plovimo“ detalėmis supažindino Maskvos laikraščiai. Pasitarimo dalyviams buvo išdalytas nežinomų autorių parengtas pranešimas, iš kurio galima suprasti, kad Rusijos įvaizdį pasaulyje gadina jos slapti priešai užsienyje. „Pasaulyje yra žmonių, politinių grupuočių ir net kai kurių valstybių valdančiųjų sluoksnių, kurie artimiausioje ateityje neatsisakys antirusiškos retorikos“, – teigiama dokumente. Anot jo autorių, neigiamą Rusijos įvaizdį šie sluoksniai kuria todėl, kad „jiems nepatinka Rusijos kaip suverenios valstybės gyvavimo faktas“. Be to, antirusiškos nuotaikos sudaro priedangą konkretiems pragmatiškiems interesams, sakoma pranešime. Pranešimo autoriai sukonkretina, kas diskredituoja Rusiją: tai – „Baltijos šalys ir Lenkija“. „Jų įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO nepakėlė piliečių gyvenimo lygio. Todėl dabartine antirusiška kampanija siekiama atitraukti dėmesį nuo šių šalių socialinių, ekonominių ir politinių problemų“, – tvirtina pranešimo autoriai. Federacijos Tarybos pirmininkas S. Mironovas skundėsi, kad Rusijoje „nėra bendro centro, kuris užsiimtų propaganda“. Pasak jo, Vakarų žiniasklaida informacijos apie Rusiją semiasi iš „paplavų duobės“ – interneto. „Vėliau tai persispausdina mūsų laikraščiai“, – pabrėžė jis.

Kaip rašo „Komsomolskaja pravda“, savo įvaizdį Rusija ketina pagerinti kitais metais, pirmininkaudama Didžiajame aštuonete ir Europos Tarybos Ministrų komitete. Apie būtinybę gerinti Rusijos įvaizdį Maskvoje kalbama jau kelerius metus, bet iki šiol būdavo pasitenkinama žodžiais. Dabar padėtis turėtų keistis – šių metų rudenį pradės transliuoti laidas anglų kalba visą parą veiksiantis televizijos kanalas „Russia Today“. Jam iš valstybės biudžeto skirta 30 milijonų dolerių.

Tačiau Rusijos vadai įsibaiminę ne tik dėl ideologinės, bet ir karinės grėsmės. Kaip pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karinių strateginių tyrimų centro viršininkas Konstantinas Sivkovas, NATO plėtra ir jo artėjimas prie Rusijos sienų gali kelti grėsmę jos saugumui. „Šiandien NATO gali daryti poveikį strategiškai svarbiu Rusijai nuotoliu.

Tai yra, pavyzdžiui, JAV taktinė aviacija, veikdama priešakiniuose Aljanso oro uostuose, gali pasiekti Maskvą, Tulą, Kurską, kitus šalies miestus, sakė K.Sivkovas. Jo nuomone, prie Rusijos vakarinių sienų gali padidėti pasienio prieštaravimai su kaimynais – Šiaurės Atlanto aljanso nariais. „Vienas tokių prieštaravimų – Baltijos šalių teritorinės pretenzijos Rusijai, pavyzdžiui, dėl to paties Pytalovo rajono“, – sakė ekspertas. (K.Sivkovas čia turi galvoje teritorinį ginčą su Estija.) Be to, anot jo, dar viena galimų konfliktų zona – Europos šiaurė, joje esantys naftos gavybos šelfe rajonai, žvejybos zonos. Pasak eksperto, galimas situacijos peraugimo į ginkluotą konfliktą scenarijus beveik žinomas: iš pradžių viena šalių-kaimynių pateikia Rusijai kokių nors reikalavimų, kyla vietinis konfliktas, kuris greitai internacionalizuojamas. Po to Rusijai pateikia reikalavimų jau ne konfliktą inicijavusi šalis, o Aljansas arba JAV. „Jeigu Rusija nesutiks nusileisti, prieš ją bus panaudotas ginklas, pirmiausia – ore ir kosmose“, – mano ekspertas.

Tuo tarpu kitas Rusijos karinis ekspertas, Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas galvoja kitaip. Jis pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas neturės dingsties ginti Baltijos valstybes. „NATO negins Baltijos šalių, nes niekas neketina jų pulti“, – sakė L.Ivašovas. Jis neigiamai atsakė į Baltijos žurnalisto klausimą, ar Rusija, jeigu reikės, naudos karinę jėgą Baltijos šalių rusakalbių gyventojų teisėms ginti, pažymėjęs, kad tam yra politinių, ekonominių ir kitokių taikių priemonių. Anot eksperto, NATO Baltijos valstybių negins, bet „melš jūsų biudžetą“.

Tačiau Europos Parlamento (EP) narys Vytautas Landsbergis, kaip jau žinoma, nuolat pabrėžia Lietuvai keliamą Rusijos grėsmę. Dabar jis prašo Jungtinės Karalystės, kuri šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), padėti išsiaiškinti su Rusija kai kurias istorines peripetijas. Briuselyje vykusiame EP Užsienio reikalų komiteto susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministru Dž.Stro V. Landsbergis diskusijos metu išsakė susirūpinimą dėl Rusijos politikos Baltijos šalyse, kartu reikšdamas pasitikėjimą Jungtinės Karalystės nuo šiol vedama Bendrijos politika Rusijos atžvilgiu.

„Kaip tik šiandien, liepos 12-ąją, sukanka lygiai 85 metai, kai Lietuva su Rusija pasirašė Taikos sutartį, – ministrui priminė V.Landsbergis. – Po 20 metų ji buvo šiurkščiai sulaužyta. Dabar Estija ir Latvija turi sienų susitarimų su Rusija sunkumų dėl tokių pačių 1920 metų taikos sutarčių paminėjimo. Mes galime suprasti, kad Rusijos diplomatai nemėgsta prisiminti karo ir agresijos prieš Suomiją, Lenkiją ir Baltijos valstybes, tačiau sunkiai suvokiama, kodėl jie priešingi istorinei taikai ir taikos sutartims. Gal Jungtinė Karalystė padėtų tai išsiaiškinti?“

Atsakydamas Dž. Stro pabrėžė, kad siekiant plėtoti gerus ES santykius su Rusija būtinas solidarumas tarp valstybių narių, ir jo bus laikomasi. Pasak ministro, visa Baltijos valstybių ir Rusijos santykių istorija turi būti tinkamai suvokiama, Jungtinei Karalystei imantis iniciatyvų sureguliuoti dabartines sienų sutarčių problemas.

1920 m. liepos 20 d. sutartimi Sovietų Rusija, turėjusi visas suvereniteto teises Lietuvos atžvilgiu, perdavė jas nepriklausomai Lietuvos valstybei. Analogiškos sutartys buvo pasirašytos su nepriklausomybę paskelbusiomis Latvija ir Lenkija. Sovietų Sąjunga šias sutartis nutraukė 1940 metų birželį, užpuldama Baltijos valstybes.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"