Čikaga paminėjo romano
Džiunglės sukaktį
|
Garbės svečiai su Amerikos
Lietuvių Tarybos pirmininku
Sauliumi Kupriu ir Lietuvos
generaliniu konsulu Čikagoje
Arvydu Daunoravičiumi
|
|
Prie išlikusių skerdyklų vartų,
vienintelio buvusių skerdyklų
ženklo, atidengta
paminklinė lenta
|
|
Cook apskrities tarybos atstovas
John Daley, ALTo fondo pirmininkė
Matilda Marcinkienė, Lietuvos
generalinis konsulas Čikagoje
Alvydas Daunoravičius
ir prof. Balys Račkauskas
|
|
Vartai į skerdyklą, kurioje
dirbo lietuvis emigrantas
Jurgis Rudkus
|
Birželio 23 dieną lietuviai gausiai susirinko
prie Čikagos skerdyklų vartų į literatūrinio paminklo paskelbimo
iškilmes. Minėjimas buvo surengtas paminėti šimtą metų, kai išleistas
Aptono Sinklero (Upton Sinclair) (1878-1968) romanas Džiunglės.
Romane aprašytos nežmoniškos darbo sąlygos buvusiose Čikagos skerdyklose
ir atpasakotas lietuvių šeimos gyvenimas skerdyklų rajone. Pagrindinis
romano veikėjas Jurgis Rudkus pirmaisiais praėjusio amžiaus metais
atvyko į Ameriką laimės ieškoti su dvylikos asmenų šeima. Dėl
nepaprastai žiaurių darbo ir gyvenimo sąlygų per trejus metus dalis
šios šeimos mirė, kiti nusirito į visuomenės dugną ir tik Jurgis
išliko galutinai nepalaužtas. Knyga, sukėlusi iki tol negirdėtą
sambrūzdį ne tik Amerikoje, bet ir Europoje, dar tais pačiais metais
buvo išversta į 36 Europos kalbas. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje
A. Sinkleriui buvo numatyta Nobelio literatūros premija, kuri vis
dėlto nebuvo paskirta. Rašytojo kandidatūra premijai buvo svarstyta
remiantis romanu Džiunglės, tačiau šis kūrinys vertintas ne tiek
dėl literatūrinių aukštumų, kiek dėl socialinių negerovių iškėlimo.
Dalyvavo apskrities ir miesto pareigūnai
Iškilmes pradėjo Džonas Deilis, Kuk Kaunčio (Cook
County) apskrities tarybos atstovas, dabartinio Čikagos mero brolis.
Jis su didele pagarba prisiminė visus tuos, kurie dirbo šiose skerdyklose,
įskaitant jo tėvą, kuris daug metų taip pat buvo Čikagos meras.
Jis pristatė šios miesto apylinkės seniūną Džeimsą Belčerį, kuris
priminė didžiulį imigrantų įnašą į Čikagos miesto vystymąsi.
Paminklinė lentelė
Toliau kalbėjo Salė Ryd, JAV Bibliotekų draugijos
direktorė, atvykusi iš Filadelfijos. Ji perskaitė numatytą paminklinės
lentos tekstą. Viena lentos kopija bus saugoma Vašingtone, Maisto
ir vaistų administracijos įstaigoje. Kita bronzinė lenta bus vėliau
įmontuota prie dabartinių skerdyklos vartų. Paminklinėje lentoje
įrašyta: Aptono Sinklero romane Džiunglės 1906 m. aprašytos pasibaisėtinos
darbo sąlygos už šių skerdyklų vartų. Veikale atpasakota lietuvio
emigranto Jurgio Rudkaus kova už žmogiškumą sujaudino šalį, paspartino
darbo sąjungų plėtrą ir paskatino Maisto ir vaistų švaros įstatymo
priėmimą. Ši vieta įvardinta kaip literatūrinis paminklas. Tekstą
pasirašė JAV Bibliotekų draugija, Ilinojaus knygos centras, Maisto
ir prekybos darbininkų sąjunga, romano autoriaus palikuonys Veidmanų
šeima, Amerikos lietuvių taryba, Federalinė maisto ir vaistų administracija.
Romano reikšmė
Rokas Stainas, JAV Bibliotekų draugijos direktorius,
atvykęs iš Konektikuto, įvertino Džiunglių romaną literatūriniu
požiūriu ir toliau pakvietė pakalbėti ALTo pirmininką Saulių Kuprį.
Šis pristatė lietuvius svečius, kurie dalyvavo iškilmėse. Tarp jų
buvo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Arvydas Daunoravičius,
garbės konsulas Stasys Balzekas, LB Kultūros tarybos pirmininkė
Marija Remienė, LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Aušrelė Sakalaitė,
LB Braiton Parko apylinkės pirmininkė Salomėja Daulienė, Amerikos
lietuvių Romos katalikų federacijos apskrities pirmininkas Algis
Kazlauskas, ALTo fondo pirmininkė Matilda Marcinkienė.
S.Kuprys sakė: Šiandien mes pagerbiame tūkstančius
imigrantų darbininkų, kurie ėjo per šiuos vartus į 400 akrų plotą
sudarančias Čikagos skerdyklas. Šiandien mes prisimename autorių
Aptoną Sinklerį ir jo istorinį kūrinį Džiunglės, kurio pagrindinis
veikėjas Jurgis Rudkus yra tapęs pramonės laikotarpio įvaizdžiu,
vaizduojančiu žmogaus kovą su galingųjų ir turtingųjų vykdomu išnaudojimu.
Bandykime suprasti tą laikotarpį, kokiomis aplinkybėmis Jurgis Rudkus
atvyko į Čikagą. Jo tėvynė Lietuva buvo carinės Rusijos okupuota.
Jauni vyrai, norėdami išvengti tarnavimo rusų kariuomenėje, ieškojo
prieglobsčio keliaudami į kitą Atlanto krantą. Taip pat Rusijos
valdžia įsakė visas knygas Lietuvoje leisti tik rusiškomis raidėmis,
vadinamąja kirilica. Lietuviškas knygas buvo galima spausdinti tik
užsienyje ir slapta gabenti per sieną. Savo kalboje ALTo pirmininkas
pabrėžė, kad, nepaisant sunkių darbo sąlygų skerdyklose, čia virė
stiprus kultūrinis ir dvasinis gyvenimas. Lietuviai leido tris dienraščius,
apylinkėse netoli skerdyklų pastatė net šešias bažnyčias su mokyklomis.
Iš tikrųjų mes šiandien minime savo protėvių dvasią ir, konkrečiai,
Aptono Sinklerio literatūrinį paminklą. Tai paminklai, kurie ištvers
laiko vėjus, kai iš statytinių paminklų beliks tik smėlis, sakė
S.Kuprys.
Liudytojo prisiminimai
Toliau kalbėjo profesinės sąjungos direktorius
Džordžas Romiresas, kuris apibūdino darbo sąjungų svarbą ir jų šiandieninį
aktualumą. Ypač gyvai pristatė skerdyklų istoriją Leslis Oriaras,
Darbo istorijos draugijos pirmininkas, kuris pats, jaunas būdamas,
dar prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo šiose skerdyklose. Toliau
kalbėjo atstovai iš federalinių įstaigų JAV Maisto ir vaistų administracijos
ir JAV Žemės ūkio departamento. Jie abu pabrėžė, kad ši knyga radikaliai
pakeitė federalinės valdžios požiūrį į maisto gamybos priežiūrą.
Programą baigė Ilinojaus knygos centro atstovė bei Čikagos bibliotekų
vyriausioji direktorė.
Dalyvavo žiniasklaidos atstovai
Abu pagrindiniai Čikagos dienraščiai Chicago
Tribune ir Chicago Sun-Times atsiuntė savo atstovus su fotografais.
Taip pat dalyvavo Lietuvos ryto atstovas Algis Vaškevičius. Iškilmes
filmavo Amerikos lietuvių televizijos vadovas Arvydas Reneckis.
ALTo įstaiga perdavė spaudos pranešimą Lietuvos žiniasklaidai.
Čikagos knygos centras dalyviams dovanojo kasetėse įkalbėtą visą
romaną, išleistą Blackstone leidyklos.
Iškilmių programa neužsitęsė, ir dalyviai dar
ilgai kalbėjosi su svečiais, dalijosi prisiminimais apie tuos laikus,
kai per šiuos vartus žygiuodavo tūkstančiai lietuvių.
ALTo informacija
© 2005 "XXI amžius"
|