Nematyti kruvinos puotos galo
Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras,
paskelbus sprogimų Londone vykdytojų keturių asmenų nuotraukas
ir pavardes, sakė esąs sukrėstas tuo, kad tą piktadarybę įvykdė
britai. Čia gimę ir augę, baigę mokslus. Tačiau trys iš jų kitų,
išeivių, atvykusių iš Pakistano, šeimų, o vienas kilęs iš Jamaikos.
Visi pripažįsta, kad Anglijos Skotland Jardas ir policija, išaiškinant
teroristų tapatybes, atliko milžinišką darbą ir įrodė savo didelį
profesionalumą. Bet nuo to nė kiek ne lengviau. Europa ir pasaulis
nebežino, ką daryti su teroristais mirtininkais. Tuo labiau tikėti,
kad sprogimus organizuoja vos ne visagale skelbiama Al Qaeda ir
jos užverbuoti įvairiose Europos valstybėse gyvenantys musulmonai,
vargu ar įmanoma. Jeigu taip yra iš tiesų, tai ko tada vertas vos
ne šimtmečių patirtį turinčios geriausios pasaulio žvalgybos. Dabar
skelbiama, kad sprogimus Londone organizavo ir sprogmenis pagamino
Anglijoje gyvenęs biochemikas, kilęs iš Pakistano, Magdžis Nasharanas.
Pastarasis labai greitai buvo areštuotas Egipto sostinės Kairo priemiestyje.
Tačiau jis kategoriškai neigia prisidėjęs prie teroro išpuolių Londone
ir sako atvykęs tik atostogauti į Egiptą. Tą patį ėmė tvirtinti
ir Egipto policijos pareigūnai, atsisakę išduoti M.Nasharaną. O
Londono policija, kruopščiai iškrėtusi biochemiko namą, tvirtina
aptikusi daug jo kaltės įrodymų, taip pat suradusi sprogmenų, analogiškų
tiems, kuriais buvo įvykdyti sprogimai Londono metro ir autobuse.
Kad ir kaip ten būtų, bet visi pripažįsta, jog
teroristais mirtininkais tampa jauni žmonės. Ir ne tik radikaliųjų
islamistų apkvailinti mažaraščiai tikratikiai, pasiryžę aukotis
naikinant kryžiuočius. Juk vienas Londono metro susprogdinusių
teroristų buvo baigęs universitetą, o ir kiti toli gražu ne beraščiai.
Dar labiau policijos ir saugumo darbą sunkina tai, kad radikalieji
islamistai sugeba užverbuoti ne tik kilusius iš imigrantų Pakistano
ir kitų musulmoniškų kraštų jaunuolius, bet ir iš vietinių, priėmusių
islamą. Taip atsitiko Olandijoje, kai pernai rudenį buvo nužudytas
garsus kino režisierius Teo van Gogas, drįsęs pasisakyti prieš musulmonų
radikalus. O tokių vis daugėja ne tik Olandijoje, bet ir Prancūzijoje
bei toje pačioje demokratijos tvirtovėje Didžiojoje Britanijoje.
Kelia nerimą ir tai, kad teroristai verbuojami ne tiktai islamo
ekstremistų lankomose mečetėse, kurių Vakarų Europoje pridygo kaip
grybų, bet ir koledžuose, universitetuose, mokyklose.
Al Qaeda ir kitos ekstremistinės islamo organizacijos
skelbia, kad sprogdinimai Londone ir kitur tai kerštas už tų valstybių
dalyvavimą ar pritarimą JAV pradėtai karinei operacijai Irake. Esą
dabar panašių teroro aktų susilauks Danija ir Italija. Bet kaip
suprasti, kai teroristai savižudžiai savo kruvinus veiksmus nukreipia
pirmiausia prieš visiškai nekaltus savo tikėjimo brolius turgavietėse,
kitose žmonių susibūrimo vietose, netgi prieš vaikus. Ypač kruvina
buvo Irake praėjusi savaitė, kai savižudžių atakų metu žuvo šimtai
taikių gyventojų. Al Qaeda jau paskelbė, kad jos tikslas paimti
savo kontrolėn Irako sostinę Bagdadą. Bet jeigu taip ir atsitiktų,
tai skerdynės dar labiau išaugtų. Naivu būtų manyti, kad tokiais
teroro aktais stengiamasi atkurti jau pradėto teisti buvusio Irako
diktatoriaus Sadamo Huseino režimą. Netgi didžiausi islamistiniai
radikalai puikiai žino, kad S.Huseinas jau niekada nebegrįš. Todėl
dabar Europos šalių saugumo tarnybos visiškai pasimetusios, nes
neturi jokių atsakymų, ko siekia teroristai ir ar jų veiksmai koordinuojami
iš vieno centro, ar yra visuotinis musulmoniškų bendruomenių visame
pasaulyje radikalėjimo procesas.
Dabar optimistai Didžiojoje Britanijoje viliasi,
kad išdidūs britai, vieningai atlaikę 1940-1941 metų Hitlerio bombardavimus,
atsilaikys ir šį kartą. Bet padėtis visiškai pasikeitė. Juk dabar
vien Londone beveik kas trečias gyventojas yra išeivis iš musulmoniškų
kraštų. Štai kodėl net tolerantiškoje Britanijoje vis dažniau kalbama,
jog būtina peržiūrėti imigracijos politiką ir tą pačią toleranciją.
Teikia vilčių tai, kad tarp JAV sąjungininkų yra daug gyventojų,
palaikančių savo karių dalyvavimą Irake. Už tai pasisako trys ketvirtadaliai
Danijos gyventojų. Nepaisant to, jog tiek pat danų mano, kad panašių
teroro išpuolių kaip Londone susilauks ir Danija.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|