V.Putino ir A.Lukašenkos
atakos smaigalys – Lenkija

Petras KATINAS

Liepai baigiantis, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka apsilankė Rusijos prezidento V.Putino rezidencijoje Zavidove, esančioje už 125 km nuo Maskvos. Nepaisydamas pastaruoju metu kilusio „nesusipratimo“ dėl naujojo Rusijos ambasadoriaus, aršaus imperininko, buvusio Saratovo srities gubernatoriaus Dmitrijaus Ajackovo pareiškimo, tikrai ar tariamai įžeidusio Minsko „tėtušį“.

D.Ajackovas, vos sužinojęs apie savo paskyrimą, pareiškė, kad ambasadoriaus postas Minske tėra tik trumpas tarpinis etapas jo politinėje karjeroje, esą jis būsiąs paskutiniuoju Rusijos ambasadoriumi Baltarusijoje, nes netrukus nereikės jokio ambasadoriaus, Rusijai ir Baltarusijai tapus viena valstybe.

A.Lukašenka tas D.Ajackovo pastabas pavadino „ekstravagantiškomis“ ir pažadėjo išsiaiškinti šį klausimą su V.Putinu. Tiktai A.Lukašenka nepaminėjo, ką jis ten aiškinsis: ar kad imperininkas D.Ajackovas per anksti prasiplepėjo, ar iš tiesų Baltarusijos valdytojo planuotas toks susijungimas, nors dar per ankstyvas.

Nesvarbu, jog V.Putinas pareiškė, kad rusai ir baltarusiai yra faktiškai viena tauta, ir todėl diskusijos dėl susijungimo į vieną valstybę yra nereikalingos. Išgirdęs tokius V.Putino samprotavimus, vienas Baltarusijos opozicijos veikėjų ironizavo: tai gal būtų galima pasakyti, jog rusai ir totoriai yra viena tauta? Juk totoriai ištisus šimtmečius valdė rusus ir tie mokėjo jiems duoklę. Tik kažin, ar totoriai neįsižeistų, išgirdę tokius samprotavimus.

Tačiau, be būsimosios sąjungos, Zavidove V.Putinas ir A.Lukašenka aptarė ir kitus klausimus. Pirmiausia santykius su artimiausiais kaimynais – Baltijos valstybėmis ir ypač su Lenkija, kuri dabar irgi paskelbta Rusijos priešu. Tikriausiai neatsitiktinai ir vargu ar be Kremliaus žinios A.Lukašenka ėmėsi represijų prieš lenkų tautinę mažumą Baltarusijoje. Pretekstas toms represijoms buvo tai, kad Baltarusijos lenkų sąjunga savo vadovais išsirinko ne A.Lukašenkos statytinius. Baltarusijos KGB pasodino į areštinę kelis Lenkų sąjungos aktyvistus, buvo sulaikiusi kelis lenkų žurnalistus, kitus išvarė iš Baltarusijos. Prasidėjus šioms Minsko valdžios akcijoms prieš lenkų tautinę mažumą (lenkai sudaro apie 4 proc. Baltarusijos gyventojų), Lenkija atšaukė savo ambasadorių iš Minsko, diplomatiškai kalbant – konsultacijoms. Tačiau, kaip pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Adamas Rotfeltas, ambasadorius negrįš į Minską, kol padėtis Baltarusijoje nepasikeis. Be to, Baltarusijos OMON’o smogikai užėmė Lenkų sąjungos pastatą Gardine ir išsiuntė tris lenkų diplomatus, apkaltinusi juos šnipinėjimu ir lenkų mažumos kurstymu nepaklusti A.Lukašenkos valdžiai.

A.Lukašenka pareiškė, kad reikia nubausti ir Lietuvą, nes ji kartu su Lenkija dabar yra pačios priešiškiausios Baltarusijai valstybės. Viena iš to baudimo priemonių – nutraukti baltarusiškų krovinių eksportą per Klaipėdos uostą ir nukreipti jį per Kaliningradą. Be to, Minsko tėtušis apkaltino Lietuvą ir Lenkiją, kad jos vykdo JAV politiką, o ne ES; ši pastaroji stengiasi bendradarbiauti su Baltarusija.

Prieš Lenkiją jau imamasi ne tik diplomatinių, bet ir ekonominių sankcijų. Baltarusija sumažino dujų tiekimą Lenkijos įmonei „Bialchem“, smarkiai apribojo kalio karbonato tiekimą, atsisakė parduoti lenkų įmonėms medieną pagal anksčiau sudarytas sutartis ir t.t. Taip pat grasinama nutraukti lenkiškų akmens anglių tiekimą Baltarusijos šiluminėms elektrinėms.

Jokiu būdu ne paprastu sutapimu galima paaiškinti ir Maskvoje prasidėjusią antilenkišką kampaniją. Pretekstas buvo įvykis viename Varšuvos parkų, kai rusų diplomatų, akredituotų Varšuvoje, vaikai paaugliai apsistumdė su savo bendraamžiais lenkais. Jokių rimtesnių šio incidento pasekmių nebuvo, išskyrus nebent tai, kad vienam rusui buvo nulaužtas danties gabalėlis. Keisčiausia, kad ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir pats prezidentas V.Putinas šį paauglių apsistumdymą įvertino kaip specialiai suorganizuotą antirusišką provokaciją ir pareikalavo oficialaus Lenkijos atsiprašymo pačiu aukščiausiu lygiu. Tai aiškūs ir suderinti Minsko ir Maskvos antilenkiški veiksmai. Bet ir to dar maža.

Kremlius jau beveik nesimaskuodamas sau nepalankių kaimynų atžvilgiu imasi „kranelių užsukinėjimo“ politikos. Vienas tokios politikos veiksmų – Rusijos ir Vokietijos ketinimas skubiai nutiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį, kuriuo bus tiekiamos rusiškos dujos Vokietijai, apeinant Lenkiją ir Baltijos šalis. Ne tik Lenkijos politikai ir žiniasklaida, bet ir įtakingasis Londono leidinys „Financial Times“ tokius planus įvertino kaip V.Putino ir jo bičiulio Vokietijos kanclerio G.Šrioderio sąmokslą. Šį dujotiekį Baltijos jūros dugnu ties ne tik valstybei priklausantis Rusijos „Gazprom“, bet ir dvi stambios Vokietijos firmos, todėl kai kurie Lenkijos politikai, ir ne tik iš opozicijos, tokį sąmokslą dėl dujotiekio vadina naujo Molotovo-Ribentropo pakto užuomazga. Tik šį kartą, anot buvusio Lenkijos žvalgybos vadovo Zbignevo Semiantkovskio, Rusija savo tikslams pasiekti naudoja ne tankus, kaip 1939-1940 metais, o naftą ir dujas. Panašiai rašo ir „Financial Times“. Anot šio britų laikraščio, Lenkijai ir kitoms ES naujokėms, ypač Baltijos valstybėms, kuriose 70 proc. sunaudojamų dujų yra gaunamos iš Rusijos, dujotiekis Baltijos jūros dugne yra „tiesiog košmariškas“. Nutiesus šį dujotiekį, Maskva nebekreips jokio dėmesio į savo kaimynus ir paprasčiausiai bet kada galės kenkti kaimynėms valstybėms, paskelbtoms Rusijos priešais. Dabar prie tokių priešų priskiriama ir Lenkija, viena didžiausių ir įtakingiausių ES naujokių, kas labiau nepatinka Maskvai. Kaip, beje, ir V.Putino bičiuliai Vokietijos kancleriui G.Šrioderiui. Mat Lenkija, pasak kanclerio, yra vos ne JAV įrankis Europos Sąjungoje ir ne tik pati vykdo proamerikietišką politiką, bet ir kursto tą pat daryti Lietuvą ir kitas ES naujokes. Lygiai taip pat mano ir Rusijos prezidentas V.Putinas.

Todėl Europos žiniasklaida pažymi, kad Lenkija daug tikisi iš rugsėjo 18-osios Vokietijos Bundestago rinkimų ir kanclerio G.Šrioderio prognozuojamo pralaimėjimo. Vilčių Varšuvai suteikia Krikščionių demokratų sąjungos lyderės Angelos Merkel pareiškimas, jog geri santykiai su Rusija neturi būti palaikomi kaimyninių valstybių, įskaitant Lenkiją, sąkaita.

© 2005 "XXI amžius"