M.K.Čiurlionis prisimintas parodoje EXPO-2005

Vytautas Landsbergis

Praėjusią savaitę Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis kartu su M.K.Čiurlionio kvartetu viešėjo Japonijoje, pasaulinėje parodoje EXPO-2005. Viešnagės metu prof. V.Landsbergis dalyvavo kompozitoriui M.K.Čiurlioniui paminėti skirtuose renginiuose Nagojoje bei Tokijuje, kuriuose pristatė Lietuvą, M.K.Čiurlionį ir jo kūrybą, Čiurlionio kvartetą. V.Landsbergis skaitė paskaitą apie Lietuvą Europos Sąjungoje Japonijos akademinei visuomenei, dalyvavo M.K.Čiurlionio reprodukcijų parodos atidaryme, Čiurlionio kvarteto koncertuose. (Šiais metais pažymimos kompozitoriaus M.K.Čiurlionio 130-osios gimimo metinės.)

Profesorius V.Landsbergis yra meno, muzikos ir kultūros istorikas, savo knygose gvildenantis M.K.Čiurlionio kūrybą. Jis yra ir M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas.

Spausdiname prof. V.Landsbergio kalbą minint M.K.Čiurlionį, pasakytą rugpjūčio 24 dieną Jungtinių Tautų paviljone EXPO-2005 parodoje.

Mieli susirinkusieji, ponios ir ponai!

Šis paviljonas – Jungtinių Tautų, todėl aš jaučiuosi tartum vėl kalbėčiau Jungtinėms Tautoms.

Lietuva yra senos istorijos šalis – Europos karalystė nuo XIII amžiaus, paskui Didžioji Kunigaikštystė, o naujaisiais laikais – ne vieną sykį okupuota ir aneksuota didelių ir neteisingų kaimynų. Dabar ji vėl nepriklausoma, nuo 1991 metų vėl turi diplomatinius santykius su Japonija, yra Jungtinių Tautų Organizacijos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Mes kartu giname taiką pasaulyje, kur iškyla grėsmė.

Lietuvos paviljone jūs galėsite šiek tiek susipažinti su mumis – kas ta Lietuva, – o dabar koncerte, kuriame dalyvauja puikus kolektyvas – Čiurlionio kvartetas, jūs išgirsite ir lietuvišką muziką – didžiojo Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio kūrinį.

Vakar mums buvo ypatinga diena. Aš su dar keliais kolegomis lankėmės Kiote. Matėme Japonijos ramybės ir grožio ilgesį. Toks pats ir Lietuvos ilgesys, išreikštas mūsų liaudies dainose ir menininkų kūryboje. Bet vakar buvo ir Juodojo kaspino diena. Rugpjūčio 23-ioji primena, kad prieš 66 metus dvi totalitarinės diktatūros susitarė dalytis Europą ir tuo tikslu pradėti didelį karą.

Viena tų šalių – Rusija – ligi šiol nepripažįsta, kad padarė nepaprastų skriaudų savo kaimynėms, tarp jų ir Lietuvai. Rusijos prezidentas sako, kad Lietuva pati sau tai padarė. Todėl aš parašiau jam „Laišką Juodojo kaspino dieną“, kurį jums dabar perskaitysiu:

„Jūsų Ekscelencija Rusijos Federacijos Prezidente,

pasaulis nėra beprotnamis.

Jūsų šalis po sandėrio su kita negera šalimi atnešė Lietuvai daugybę skausmo ir netekčių, dvasinės ir materialinės žalos.

Tiktai tiesa išgelbės Rusiją nuo joje gimstančio fašizmo“.

Jeigu mokėčiau gražiai lankstyti iš popieriaus, kaip daro Japonijos vaikai, aš tą laišką sulankstyčiau į mažą gervę ir pasiųsčiau tiesiai iš Japonijos Vakarų link. O galbūt Jungtinės Tautos tai padarys už mus ir kartu primins ir apie keturias mažas Japonijos salas.

© 2005 "XXI amžius"