Žaliasis visureigis

Viename sovietiniame filme apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą „Susitikimas prie Elbės“ amerikiečių karininkas dovanoja sovietų karininkui dolerio banknotą su užrašu, jog tai yra amerikiečių visureigis, prieš kurį atsidaro visos durys. Iš tiesų tas amerikiečių žaliasis visureigis be jokio vargo pralaužė ir Rusijos duris, faktiškai tapęs lygiagrečia valiuta šalia rublio. Nepakeičiama bet kokiuose rimtuose sandoriuose, kaip ir valstybės ekonomikoje, taip ir kasdienėje buityje. Tame yra kažkoks paradoksas. Pagal visas sociologines apklausas, daugelis rusų nemėgsta nei JAV, nei amerikiečių. O štai jų nacionalinę valiutą mėgsta iki beprotybės. Nepaisant to, kad dolerio kursas per pastaruosius trejus metus nuolat krito žemyn, rusai vis tiek savo kuklias santaupas laiko doleriais. Logika paprasta – kad ir kas atsitiktų, doleris išsisuks ir visada liks doleriu.

Beje, prieš trejus metus „patriotinė“ Rusijos Dūma kreipėsi į specialistus ir analitikus, kad jie išaiškintų, kiek reali Rusijos ekonomikos dolerizacija. Ekspertai konstatavo, jog tokios grėsmės nėra. Tik yra viena „smulkmena“: gyventojų „kojinėse“ sukaupta iki 80 mlrd. dolerių. Dūmos „patriotai“ įsismaginę net siūlė, kad Rusija savo užsienio prekyboje pereitų prie atsiskaitymų rubliais. Pavyzdžiui, už parduodamas dujas reikalauti atsiskaitymo… rubliais. Tačiau dujos ir kitos žaliavos, kurios yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, dar ne viskas. Norint, kad su ta ar kita valiuta imtų skaitytis, pirmiausia reikia turėti galingą ekonomiką. O iki to Rusijai dar toli.

Doleris, nepaisant dvigubo deficito, biudžetinių ir prekybos balansų, vis dėlto tvirtai išlieka pagrindine pasaulio rezervine valiuta. Ir pagrindinis pasaulio rinkos yra dolerinės. Doleriais realizuojamos visos pagrindinės tarptautinių biržų prekės, konkrečiai, nafta, metalai, miškas, tai yra visos Rusijos eksporto prekės. Todėl ambicingai Europos valiutai eurui prireiks dar daug metų įtemptų pastangų ir darbo, kad atkariautų sau vietą ir dolerį pastumtų į šoną. Pavyzdžiui, nepaisant, kad ES daliai Rusijos užsienio prekyboje tenka apie 48 proc., sandoriams eurais tenka vos vienas procentas. Kai tuo metu operacijos doleriais viršija 72 proc.

Britų istorikas Džeisonas Gudvinas savo knygoje „Visagalis doleris ir Amerikos susikūrimas“ rašo, jog doleris – tai ne tik pinigas, o 225-erių metų Amerikos ekonominės galybės įsikūnijimas. Anot Dž.Gudvino, tos galybės įsikūnijimo simbolis yra vieno dolerio banknotas, kurio atsiradimą iki šiol gaubia daugybė legendų. Po to, kai Amerika iškovojo nepriklausomybę, naudojimasis anglų svarais ir šilingais buvo laikomas labai blogo tono požymiu. 1785 m. liepos 6 d. vieno iš amerikiečių nepriklausomybės tėvų Tomo Džefersono pasiūlymu Kongresas priėmė nutarimą, jog nuo tada piniginiu JAV vienetu tampa doleris. Beje, popierinio dolerio banknoto išvaizda daug kartų keitėsi. Dabartinio dolerio dizainas atsirado 1928 metais, kada vieno dolerio ir kitų banknotų apipavidalinimą sukūrė emigrantas iš Rusijos talentingas dailininkas Sergejus Makronovskis. 1996 metais banknotų piešinys buvo kiek pakeistas, nes pasaulį užplūdo netikri doleriai, pagaminti Libijoje ir Irake.

Galingiausia pasaulio valiuta nuo jos įkūrimo nuėjo ilgą kelią. Dolerio aukso amžius buvo Antrojo pasaulinio karo pabaiga. 1945 metais visos kare dalyvavusios valstybės, tiek nugalėtojos, tiek pralaimėjusiosios, išskyrus JAV, karo buvo visiškai suniokotos. Tiktai Jungtinės Valstijos po karo tapo dar turtingesnės ir galingesnės. JAV tapo pagrindine pasaulio valstybe kreditore, gaminusia daugiau kaip pusę pasaulio produkcijos. Be to, Vašingtonui priklausė trys ketvirčiai viso pasaulio aukso atsargų.

Beje, apie pokario pasaulio ekonomines problemas Vašingtonas susimąstė dar iki pergalės saliutų. 1944 metais Breton Vudse (Niuhempširo valstija) įvykusioje tarptautinėje konferencijoje Vakarų valstybės nusprendė padaryti JAV dolerį pokarinės valiutinės sistemos pagrindu. JAV įsipareigojo keisti dolerius į auksą pagal fiksuotą kursą – 35 doleriai už aukso unciją. Tiesa, tai galiojo tik valstybėms, o ne privatiems asmenims. To įsipareigojimo garantija buvo ta, kad JAV buvo galingiausia finansinė valstybė ir jos aukso atsargos buvo saugomos garsiajame Fort Nokse. JAV taip pat gavo teisę spausdinti savo valiutą pasaulio rezervui. Taigi pasaulis sutiko naudotis doleriu, nes šia valiuta buvo nustatyta aukso kaina ir ją leido pati turtingiausia pasaulio valstybė.

Tačiau net Fort Nokso požemiai neišsaugojo nuolat mažėjančių aukso atsargų. Praėjus dviem dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, Vakarų Europa visiškai pakilo iš karo griuvėsių ir jos ekonomika to paties amerikiečių kapitalo pagalba sukūrė savo valstybių stabilias valiutas. Maždaug tuo metu prasidėjo ilgas ir labai nepalankus Vašingtonui Vietnamo karas, kuris sukėlė dolerio infliaciją, palietusią visą pasaulį. Kilo nepasitikėjimas visagaliu doleriu, ir Europos valstybės vis dažniau ėmė keisti savo dolerius į auksą. Todėl dolerio padengimas auksu faktiškai žlugo. Iš 21800 tonų aukso Fort Nokso saugyklose 1970 metais liko tiktai aštuoni tūkstančiai tonų. Dėl tos priežasties 1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Ričardas Niksonas paskelbė apie JAV atsisakymą dengti dolerį auksu pagal nustatytą kursą, ir doleris buvo paleistas „laisvai plaukioti“.

Nepaisant nutrūkusio dolerio ryšio su auksu, doleris išliko dominuojančia pasaulio valiuta. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia JAV ekonominė galybė, kuriai nėra lygių pasaulyje, ir alternatyvios valiutos nebuvimas. Žinoma, šiuo metu ta alternatyviąja valiuta pretenduoja tapti euras. Palyginti su pokario laikotarpiu, JAV produkcijos gamyba pasaulio rinkoje sumažėjo iki 25 proc., o JAV prekybos deficitas 2004 metais pasiekė fantastišką lygį – 617,7 milijardų dolerių. Iš didžiausio kreditoriaus Vašingtonas tapo didžiausiu pasaulio skolininku. Be to, mažėja užsienio investicijos į JAV ekonomiką, todėl dolerio kursas gerokai nukrito. Tačiau kurso kritimas yra naudingas JAV eksportui, todėl ir nesiimama ryžtingų priemonių dolerio kursui didinti. Kaip teigė JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Alanas Grinspenas, JAV ekonomikos augimo tempai pakankamai geri, o infliacijos pavojaus nėra.

Kad ir kaip ten būtų, vienintelė alternatyva yra JAV doleris. Bent jau numatomoje ateityje. Euras gimė tiktai prieš ketverius metus. Ir visas pasaulis stebėjo, kaip vyko šis procesas. Dabar jau net didžiausiems euro entuziastams tampa aišku, jog ambicingajai išsiplėtusios ES valiutai dar reikės daugelio metų, norint pastumti į šalį amerikiečių konkurentą.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"