Pilietinio karo grėsmė
|
Irake nesiliaujant smurtui
gyventojai tylos minute pagerbė
masinės panikos, kai ant vieno
Bagdado tiltų žuvo daugiau
kaip tūkstantis žmonių, aukas.
Nuotraukoje Irako krikščionės
meldžiasi už spūsties aukas
|
Irako parlamentas po ilgų ginčų pagaliau suderino
naujos konstitucijos projektą, kuris turėtų būti pateiktas visuotiniam
referendumui jau spalio mėnesį. Pagrindiniai nesutarimai iškilo
tarp Irako šiitų, sunitų ir kurdų, turinčių skirtingus požiūrius,
kokia turi būti naujojo Irako valstybės tvarka bei pati valstybė.
Irako kurdai siekia, kad Irakas būtų federacinė
respublika, kurioje Kurdistanas taptų atskiru regionu su gana didelėmis
teisėmis. Faktiškai kurdai nori labai plačios autonomijos, beveik
neapkarpyto suverenumo savo kontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau
tokiems Irako kurdų planams priešinasi šiitai ir sunitai. Apskritai
svarstant Konstitucijos projektą pagrindiniai ginčai vyko ir tebevyksta
apie tai, ar galima ir reikia padalyti Iraką į dvi ar tris, o gal
ir daugiau dalių. Pagal vieną iš variantų Irako šiaurėje numatoma
sukurti atskirą kurdų regioną, centre sunitų, įskaitant sostinę
Bagdadą, o pietuose šiitų. Tačiau nereikia pamiršti, jog Bagdade
gyvena apie du milijonus šiitų ir vargu ar jie sutiktų persikelti
į pietinius šiitams numatomus Irako rajonus. Be to, toks padalijimas
reikštų Irako suskaldymą pagal etninius požymius, kas irgi visiškai
nepriimtina arabams.
Antras ne mažiau svarbus klausimas religijos
vaidmuo naujajame Irake. Šiitų musulmoniškasis blokas, kuris gavo
daugumą Irako parlamento rinkimuose, reikalauja, kad visi priimami
įstatymai Irake neprieštarautų islamo mokymui. Taigi Irakas virstų
teokratine valstybe. Beje, prieš tokius planus pasisako ir nemaža
dalis šiitų, remiančių pasaulietines partijas, taip pat ir sunitai.
Ne mažiau ginčų kelia ir tai, kaip turi vadintis
naujoji Irako valstybė. Siūloma ją pavadinti Irako Arabų Respublika.
Bet su tokiu pavadinimu kategoriškai nesutinka kurdai. Tuo tarpu
radikaliausi šiitų lyderiai reikalauja, kad Irakas būtų pavadintas
Irako Islamiškąja Respublika. Taigi tai būtų į kaimyninį Iraną panaši
valstybė, kurioje visą valdžią turi musulmonų mulos su savo revoliucijos
sargybiniais ir panašiu represiniu aparatu. Jeigu taip atsitiktų,
visi Vašingtono planai paversti Iraką demokratijos pavyzdžiu visam
musulmoniškam pasauliui nueitų niekais.
Tuo tarpu kai kurie amerikiečių laikraščiai, remdamiesi
šaltiniais Valstybės departamente, praneša, jog Valstybės departamentas
linkęs padalyti Iraką pagal etninius požymius. Laikraščiai cituoja
Valstybės departamento Užsienio politikos skyriaus rekomendacijas,
kaip Irako teritorijoje sukurti šešias valstijas arba gubernijas.
Jos turėtų būti pavaldžios centrinei vyriausybei, bet taip pat turėtų
nemažą politinį, o ypač nacionalinį-religinį suverenitetą. Pasak
buvusio Baltųjų rūmų patarėjo Devido Filipso, jeigu būtų sudarytos
trys šiitų, dvi sunitų ir viena kurdų valstijos, jose vietinė valdžia
galėtų priimti įstatymus, atitinkančius vietines tradicijas bei
realijas. Tai, amerikiečių ekspertų nuomone, galėtų sumažinti etninius
prieštaravimus bei įtampą, kuri, kai kurių ekspertų nuomone, ir
yra dabartinių neramumų bei teroro aktų priežastis.
Aišku, tokiais nesutarimais tarp šiitų, sunitų
ir kurdų politinių grupuočių stengiasi pasinaudoti ir islamo teroristai.
Jie puikiai supranta, jog bet koks etninis konfliktas be didelio
vargo gali nušluoti taip sunkiai suformuotą naująją koalicinę Irako
vyriausybę. Tuo labiau kad faktiškai kiekviena etninė Irako grupė
turi savo ginkluotąsias struktūras. Įvairiais vertinimais, kurdai
turi 50 tūkst. neblogai ginkluotų žmonių, šiitai mažiausiai 20
tūkst. Tačiau tai tik oficialūs ar pusiau oficialūs duomenys. Kiek
iš tiesų žmonių gali pašaukti imtis ginklo etninės ir religinės
bendruomenės, galima tiktai spėlioti. Todėl neatsitiktinai savo
interneto proklamacijose ir propagandiniuose lapeliuose Irako Al
Qaedos padalinio vadeiva Abu Musabas az Zarkavis jau kaltina Irako
šiitus, kad šie žudo sunitų dvasinius lyderius ir bendradarbiauja
su kryžiuočiais. Savo ruožtu kitų teroristinių grupių vadovai
tuo pačiu kaltina sunitus, treti kurdus.
Pagaliau paskutiniąją rugpjūčio dieną Bagdade,
ant tilto per Tigro upę, įvykusi kruvina tragedija, kuri nusinešė
mažiausiai tūkstančio žmonių gyvybes, dar labiau padidino įtampą
tarp šiitų ir sunitų. Tądien tūkstančiams šiitų maldininkų einant
per tiltą pasklido gandas, kad į minią įsimaišę teroristai mirtininkai
susprogdins bombas. Tarp maldininkų, tarp kurių buvo labai daug
moterų ir vaikų, kilo panika ir šimtai jų puolė į upę. Daugelis
nuskendo. Niekas neabejoja, kad paniką sukėlė šiitų priešai sunitai.
Tuo labiau kad išvakarėse jie apšaudė šiitų maldininkus kitame Bagdado
rajone. Po šio kraupaus įvykio Irake jau atvirai kalbama apie artėjantį
pilietinį karą tarp šiitų ir sunitų. Kuo visa tai gali baigtis,
sunku ir įsivaizduoti. Tuo labiau kad kuriama naujoji Irako armija
ir policija nieko apčiuopiamo tramdant teroristų siautėjimą negali
padaryti. Be to, teroristų pagrindiniu atakų objektu, be amerikiečių,
tampa Irako kariškiai ir policininkai.
Vargu ar kas radikaliai pasikeistų, jeigu spalį
numatomame visuotiniame referendume dėl naujosios Irako konstitucijos
jai pritartų dauguma Irako gyventojų.
Petras Katinas
EPA-ELTA nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|