Militarizmo atgaivinimas

Petras KATINAS

Rusijos ginklų eksportas pastaraisiais mėnesiais išaugo iki 5,7 mlrd. dolerių, o gautų užsakymų – 12 milijardų. Pagrindiniai Rusijos ginklų pirkėjai – Kinija, Indija ir Pietryčių Azijos valstybės. Tuo tarpu karinio-pramoninio komplekso ekspertai ragina aktyviau tiekti ginklus į Artimųjų Rytų regioną. Sovietų Sąjungos laikais kaip tik į Artimuosius Rytus plaukte plaukė rusiški ginklai, ir regiono šalys buvo pagrindiniai Sovietų Sąjungos ginkluotės klientai. Tuo labiau kad Maskva dažniausiai ginklus parduodavo pusvelčiui, o vadinamiesiems „pažangiems“ režimams – ir veltui. Dabar Artimiesiems Rytams tenka daugiau kaip 40 proc. viso pasaulio ginklų eksporto. Per pastaruosius dešimt metų į šį neramų regioną parduota ginklų net už 60 milijardų dolerių. Todėl neatsitiktinai ne tik Rusija veržiasi į šią nepasotinamą ginklų rinką. Ji užima tik trečiąją vietą. Ją lenkia JAV ir Prancūzija. Be to, savo pozicijas parduodant ginkluotę stiprina Italija, Vokietija, Pietų Afrikos Respublika ir Suomija. Daugiausia Rusijos ginklų eksportu užsiima valstybinė organizacija „Rosoboroneksport“. Savo galimybes rusai pademonstravo šiemet Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiame tarptautiniame ginkluotės ir karinės technikos salone „Aidex-2005“. Anksčiau privačiuose salonuose Maskva demonstravo savo ginklų galybę. Parodos poligonas už 30 kilometrų nuo Emyratų sostinės Abu Dabio priminė rusų armijos ugdymo sovietinių laikų poligoną. Dieną ir naktį dykumą drebino paleidžiamų rusiškų raketų gausmas, nuolat šaudė granatsvaidžiai. Kad pervežtų į JAE šią karinę techniką, Maskva metė viską, ką turi, – specialūs laivai, sunkieji transporto lėktuvai AN-124, „Ruslan“ ir IL-76 tūpė kasdien.

Kaip skelbia užsienio ir Rusijos kariniai ekspertai, Rusijos ginklų eksporto geografija labai išsiplėtė. Jeigu 2003 metais „Rosoboroneksport“ pardavinėjo ginklus 53 šalims, tai pernai šis skaičius išaugo iki 59. O dėl rusiškų ginklų eksporto į Artimuosius Rytus, tai jau pasirašyti stambūs kontraktai su Kuveitu, Jungtiniais Arabų Emyratais. Pastarieji jau nupirko 700 šarvuočių BMP-3. Šiemet pirmą kartą pasirašytas kontraktas dėl ginklų tiekimo Marokui. Sovietų Sąjungos laikais Maskva nepardavinėjo ginklų šiai šaliai. Vyksta derybos su Saudo Arabija, Egiptu, kai kuriomis Šiaurės Afrikos šalimis. Pastaraisiais metais ypač daug ginkluotės Rusija pardavė Libijai ir Alžyrui. Maskva bando įsibrauti ir į Turkijos ginklų rinką. Tam tikslui kartu su Izraeliu sukurtas bendros gamybos sraigtasparnis „Erdogan“, kurių 140 planuojama parduoti Turkijai. Rusijos ir Izraelio kariniai konstruktoriai giriasi, kad šie sraigtasparniai pagal savo karines savybes nenusileidžia amerikiečių, britų ir prancūzų sraigtasparniams. Kaip teigė „Rosoboroneksport“ vadovas Sergejus Čemezovas, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybės ypač pamėgo Rusijos karo aviacijos techniką, šarvuočius, įvairius šaunamuosius ginklus, taip pat priešlėktuvinės gynybos raketines sistemas. Maskva įkalbėjo arabų valstybes kurti vieningą priešlėktuvinės gynybos sistemą rusiškų raketinių kompleksų S-300, „BUK-M1“ ir „TOP-M1“ bazėje. Arabų ir Šiaurės Afrikos šalims Maskva pateikia 12,7 kalibro kulkosvaidžių, kurie gali nesutrikdomai veikti dykumų sąlygomis esant net 50 laipsnių Celsijaus temperatūrai.

Iš tiesų Rusija užvertė pačia įvairiausia karine technika Abu Dabio ginklų saloną „Aidex-2005“: naujausi raketiniai kompleksai, „Iskander-3“, specialūs desantiniai laivai ir kateriai „Sprut“ ir „Skorpion“, galintys išvystyti 60 jūrmylių greitį, pats mažiausias pasaulyje povandeninis laivas „Piranija“, karo laivai ant oro pagalvės „Zubr“ ir „Murena“, netgi begarsiai revolveriai, kurie reklamuojami kaip efektyvi priemonė kovojant su teroristais. Rusijos armijos ginkluotės viršininkas, gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Moskovskis išdidžiai pareiškė, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas pirmą kartą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo vėl tapo galingas ir gali pagaminti visus, be išimties, šiuolaikinius ginklus ir eksportuoti juos į bet kokią šalį. „Išskyrus, žinoma, branduolinį ginklą“, – sakė A.Moskovskis.

© 2005 "XXI amžius"