Principingas egzaminas

Petras KATINAS

Maskvos spaudimas Lietuvai dėl sudužusio Rusijos lėktuvo Su-27, nukritusio mūsų teritorijoje, pasiekė virimo temperatūrą. Jeigu tuoj po lėktuvo katastrofos šmeižikiškus pareiškimus skelbė rusų armijos generolai ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas, jau nekalbant apie Rusijos ambasados Vilniuje diplomatus, tai dabar prabilo ir „sunkioji artilerija“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Lietuvos vadovus, kad jie politizuoja įvykių eigą, dargi drįsta šmeižti Rusiją, nors nieko ypatingo neįvyko: nukrito keturiomis raketomis ginkluotas naikintuvas, na, ir kas – kartais pasitaiko. Tuo labiau kad tai jau ne pirmas kartas, kai lėktuvai SU-27 sminga žemėn. Neseniai per karines pratybas Ramiajame vandenyne vos pakilęs nuo denio smigo žemėn panašus SU-33. Smigo stebint aukščiausiems Rusijos generolams ir admirolams. Šiemet, atrodo, jau buvo trys tokie atvejai. Tad kodėl gi keliamas toks triukšmas tuo metu, kai Lietuva padarė viską, kad Rusijos atstovai dalyvautų katastrofos aplinkybių tyrime, suteikė šiltnamio sąlygas lėktuvo pažeidėjo pilotui majorui Trojanovui, dargi taip greitai vyro „išsiilgusiai“ žmonai leido apsistoti viename viešbutyje? Rusų diplomatai ir šiaip neaiškios personos iš Rusijos užplūdo tą viešbutį, kuriame apsigyveno rusų lakūnas su žmona. Tas įtartinas bruzdesys tiktai dar kartą parodo, jog daug kas šiame įvykyje siūta baltais siūlais. Netgi Lietuvos krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, iš karto gana ramiai reagavęs į incidentą, dabar pareiškė, kad Rusijos aukštų pareigūnų reakcija „turi propagandinio ir diplomatinio karo požymių“. Bet netrukus „pasitaisė“:jokios provokacijos iš Rusijos pusės neįžvelgiąs!

Kas gi vyksta? Kodėl Rusija taip nervingai reaguoja ir kaltina Lietuvą visomis įmanomomis nuodėmėmis, tarsi mūsų pajėgos būtų numušusios nežinia kokiais tikslais klaidžiojusį virš Lietuvos teritorijos SU-27? Norom nenorom, ypač žinant Maskvos sugebėjimus paversti musę drambliu, kyla daug minčių. Pirma, Rusija gal ir norėjo patikrinti, kaip reaguos Lietuvos valdžia, o svarbiausia – NATO. Ar Aljansas iš tiesų Lietuvą laiko antrarūše savo nare, kurios ir ginti neapsimoka, nes ji pagal kažkokius slaptus susitarimus palikta Rusijos įtakos zonoje? Yra nuomonių, kad šis lėktuvas jau gyveno paskutines savo eksploatacijos dienas ir jau išnaudojo savo skrydžių techninį limitą, tad netrukus vis tiek turėjo būti utilizuotas. Tad kodėl gi jam nepavesti įvykdyti dar vienos užduoties?! Tuo labiau kad nuostolių beveik jokių. Tokio lėktuvo utilizavimas nepigiai kainuoja. Antra, sukelti pačioje Lietuvoje nepasitikėjimą NATO apsauga ir dar pakurstyti antivakarietiškas nuotaikas, kurių Lietuvoje netrūksta. Štai jau žiniasklaidoje, ypač prorusiškoje ir bulvarinėje, netgi „nepriklausomuose“ dienraščiuose, pasigirdo antinatininkų kranksėjimų. Jau aimanuojama, kad krašto apsaugai skiriama pernelyg daug pinigų, NATO naikintuvai vadinami senienomis, nepalyginamomis su Rusijos karinės technikos „stebuklais“. Be to, pastaruoju metu Rusijos vykdoma politika prieš Baltijos šalis ir Lenkiją nuolat cikliškai kartojasi. Prisiminkime isteriją, kilusią Maskvoje, kai Varšuvoje tarpusavyje susistumdė lenkų ir rusų paaugliai, tarp kurių buvo ir rusų diplomatų vaikų. Patys aukščiausieji Kremliaus pareigūnai, tarp jų ir pats Rusijos prezidentas V.Putinas, ėmė šaukti vos ne apie diplomatinių santykių nutraukimą. Bemat Maskvoje prasidėjo lenkų diplomatų ir žurnalistų užpuolimai. „Patriotiniuose“ interneto puslapiuose pasipylė įvairių „patriotinių“ ir neobolševikinių organizacijų raginimai: „Parodykime lenkams, ko jie yra verti!“. Dabar panašūs šūkaliojimai pasipylė Lietuvos ir lietuvių adresu, o katapultavęsis rusų pilotas skelbiamas kankiniu... Užsienio ministras S.Ivanovas jau užsimena apie majoro Trojanovo apdovanojimą ordinu. Galbūt net Rusijos didvyrio žvaigždę prisegs. Ar tai reiškia, kad majoras nusipelnė ordino už sėkmingą užduoties įvykdymą? Tai dar vienas faktas, rodantis, jog agresyvi ir provokacinė Maskvos politika kaimyninių šalių atžvilgiu vykdoma apgalvotai ir nuosekliai.

Kiek aprimus aistroms dėl Lenkijos „nacionalistų“, imtasi Estijos. Paties V.Putino nurodymu atsisakyta pasirašyti jau suderintą Rusijos ir Estijos sutartį. Faktiškai be jokios priežasties. Ir, žinoma, vėl išpilant porciją propagandinio purvo apie rusakalbių persekiojimą. Matydamas tokias Kremliaus skleidžiamas nesąmones, Maskvos savaitraščio „Novoje vremia“ vyriausiasis redaktorius B.Tumanovas pasipiktinęs rašė, kad pučiamas propagandinis šmeižtas apie „tėvynainių“ tariamą persekiojimą Baltijos šalyse yra cinizmo viršūnė. B.Tumanovas priminė, jog Turkmėnijoje, kurios „Turkmėnbaši“, pasiskelbęs prezidentu iki gyvos galvos, S.Nijazovas vietinių rusų net žmonėmis nelaiko. O iš Kazachstano, valdomo N.Nazarbajevo, viską palikę pabėgo daugiau kaip du milijonai rusų. „Kiek pabėgo „skriaudžiamų“ tėvynainių iš Pabaltijo?“ – klausia B.Tumanovas. Ir dar primena, kad ten gyvenantiems rusams pavydi daugelis plačiosios Rusijos žmonių. Be to, „Novoje vremia“ atkreipia dėmesį, kad Baltijos valstybės turi pagrindą bijoti Rusijos vien dėl Kaliningrado anklavo, kuriame kimšte prikimšta raketų, tankų, pabūklų. Kokiu tikslu nemažėja Kaliningrado militarizavimas, aišku kiekvienam. To Kaliningrado pūlinio problemą mato ir kai kurie Rusijos politikos specialistai. Štai prof. A.Arbatovas stebisi, kodėl dėl katastrofą patyrusio lėktuvo Maskva daro kaltą Lietuvą. A.Arbatovas ragina ne aštrinti, o kuo greičiau nutraukti priekabių ieškojimą, ieškoti sąlyčio taškų. O tam geriausiai pasitarnautų Kaliningrado srities demilitarizavimas.

Apie Rusijos žiniasklaidos komentarus dėl naikintuvo Su-27 katastrofos nėra ko ir kalbėti. Daugelis jų atspindi Rusijos oficialių asmenų požiūrį – pirmiausia gynybos ministro S.Ivanovo ir užsienio reikalų ministro S.Lavrovo. Pavyzdžiui, „Izvestija“, pripažindama, kad rusų naikintuvas sukėlė tarptautinį skandalą, kaltina Lietuvą, jog ji „paėmė į nelaisvę“ šaunų rusų karininką ir neskuba jo atiduoti Rusijai. „Lietuva neskuba grąžinti Rusijai ne tik lakūno, bet ir lėktuvo nuolaužų bei jo „juodosios dėžės“, – rašoma „Izvestijose“.

O „Komsomolskaja pravda“ aiškinama, jog katastrofos galėjo ir nebūti, jeigu rusų lėktuvai būtų skridę kitokia tvarka. Tai yra priekyje pirmuoju skridęs žvalgybos lėktuvas A-50 galėjo ir nepastebėti buvusio „kolonos“ gale piloto Trojanovo, „nuklydusio“ nuo kurso. „Komsomolskaja pravda“ ir kiti Kremliaus kontroliuojami laikraščiai atmeta prielaidą, kad rusų karo lėktuvai vykdė provokacinę „žvalgybą mūšiu“. Tai yra siekė patikrinti, kaip reaguos NATO naikintuvai, esantys Lietuvoje. „Pagaliau Lietuvoje ir žvalgyti nėra ko. Šis regionas mūsų štabo pareigūnams puikiausiai žinomas dar nuo sovietinių laikų, ir vargu ar kas nors ten pasikeis per artimiausius 50 metų“, – konstatuoja šis Maskvos dienraštis. Ir dar primena: „Rusija – didi valstybė, kuri rūpinasi savo tėvynainiais. Ir tą valdžia privalo priminti visiems kiekvieną sekundę, o ne retsykiais. Tada vargu ar kitos šalys, tuo labiau mūsų kaimynai, išdrįstų areštuoti mūsų majorą Trojanovą“.

Be laikraščių vedamųjų ir politikos apžvalgininkų straipsnių, pasipylė ir „visuomeninių organizacijų“ bei „darbo žmonių“ laiškai ir protestai. Taip Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė Leningrado srities politinių, religinių ir visuomeninių organizacijų kreipimąsi į Europos žmogaus teisių gynėjus, kuriame raginama „išlaisvinti puikų lakūną, profesionalų karininką, dviejų mokyklinio amžiaus vaikų tėvą Trojanovą“. Tačiau, kalbant apie profesionalų karininką, keli laikraščiai, dar nevisiškai atsidūrę Kremliaus kontrolėje, labai abejoja ne tik Trojanovo, bet ir kitų rusų lakūnų profesionalumu. Štai „Nezavisimaja gazeta“ teigia, jog Trojanovas šiemet ore išbuvo vos 30 valandų, nors pagal galiojančias instrukcijas pilotai per metus privalo skraidyti mažiausiai 150 valandų. Rusijos karo aviacijos vadai nuolat skundžiasi kuro trūkumu, dėl ko esą lakūnai negali pakilti į orą. Taip pat primenama, jog amerikiečiai karo lakūnai per metus skraido daugiau nei 300 valandų.

Netgi amžinas imperijos atkūrimo šauklys, laikomas didžiausiu Baltijos šalių priešu, Dūmos deputatas pulkininkas V.Alksnis, kalbėdamas per „Svobodos“ radiją, teigė, kad Rusijos karo aviacija pasenusi, o lėktuvai primena… metalo laužą. Tokie teiginiai, aišku, turi dar vieną tikslą – dar labiau paspartinti Rusijos militarizavimo stiprinimą. Rusijos generolų apetitus tenkinantis V.Putino režimas, pasirodo, skiria dar per mažai lėšų karinėms išlaidoms, nors jos per pastaruosius metus nuolat ženkliai didinamos.

Prasidėjęs nepaprastai galingas propagandinis ir diplomatinis puolimas prieš Lietuvą tuo pačiu parodo pastaruoju metu labai plačiai Rusijoje eskaluojamą nuostatą, kad Lietuva, kaip ir kitos buvusios SSRS „respublikos“, nėra tikros valstybės ir, anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip sugrįš ten, kur buvo. Ir niekas nepajudins nė piršto, kad tą procesą sutrukdytų. Štai ką pareiškė Rusijos nacionalinės strategijos tarybos pirmininkas Josifas Diskinas: „Rusijos balsas girdimas Briuselyje. Europos Sąjungos vadovai galanda dantį ant naujokių, suvokdami, kad krizė ES kilo dėl jų kaltės. ES orientuojasi ne į naujokes, o į Rusiją. Mes turime labai daug bendrų ekonominių interesų. Europiečiai suinteresuoti gilinti santykius su mumis, o ES naujokės tiktai kliudo tam procesui. Naujokės kartu su Didžiąja Britanija („nenuskandinamu JAV lėktuvnešiu“) stengiasi blokuoti bet kokius ES sprendimus gerinant jos santykius su Rusija. Jos siekia, kad uodega vizgintų šunį, o ne atvirkščiai“.

Pasakyta pakankamai aiškiai. Pateikti „senajai“ Europai kuo nepalankesnį, pirmiausia Baltijos valstybių, vaizdą. Aršiausias imperijos ambicijas atspindinti „Tribuna“ savo vedamajame rašo: „Šiandien reikia pagirti V.Putiną, kad jis tampa istorinių rusų žemių surinkėju. Jo nuopelnas yra tas, jog jis stengiasi atkurti Rusijos suverenitetą, atsiriboti nuo jelciniškos praeities... Belovežo istorija dar nesibaigė. 1991 metų gruodis vis dar alsuoja mums į nugarą. Istorinės Rusijos byrėjimo inercija vis dar stipri. Ir jeigu valdžia nesirems žmonėmis, kurie mąsto valstybiškai, gali vėl atgimti tos jėgos, kurios sugriovė SSRS“. „Tribuna“ viliasi, kad tos jėgos jau neatgims, todėl ragina nekreipti dėmesio į Vašingtoną ir elgtis su „artimuoju užsieniu“ be jokių ceremonijų.

Užsienio reikalų ministras A.Valionis dėl incidento su rusų lėktuvu SU-27 Lietuvoje teritorijoje pradėto didžiulio diplomatinio spaudimo Lietuvai kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi J.Skeferiu ir JAV valstybės sekretore Kondoliza Rais. Taip pat informavo NATO šalių užsienio reikalų ministrus. Kol kas, deja, iš centrinės NATO būstinės nepasigirdo kokio nors konkretaus pareiškimo nei apie NATO narės sienos pažeidimo vertinimą, nei apie beprecedentinį spaudimą mažajai Rusijos kaimynei. Ministras A.Valionis teigia, kad pašnekovai suprato Lietuvos susirūpinimą ir pritarė Kaliningrado demilitarizavimui. Tačiau A.Valionis pabrėžė, kad Lietuva laiko labai rimtą egzaminą. Ar jį išlaikys – kitas klausimas. Tuo labiau kad priekabiaujantiems egzaminatoriams pačioje Lietuvoje padėjėjų daugiau negu reikia. Galų gale negalima visiškai atmesti ir to, kad jokios specialios provokacijos nebuvo, o oro erdvės pažeidimas ir SU-27 katastrofa įvyko dėl jau įprasto chaoso ir vadų išglebimo Rusijos armijoje. Dar prieš šį įvykį per vieną Rusijos radijo stotį rusų lakūnas piktinosi, kad pilotų parengimas labai prastas. Jis paminėjo pavyzdžius, kai baigę karines aviacijos mokyklas leitenantai, išsitarnavę iki kapitono laipsnio, nė karto nebuvo pakilę į orą. Tad apie kokią kvalifikaciją galima kalbėti. Tačiau tai, žinoma, ne svarbiausias klausimas. Esmė – tiesiog paranojiška Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijų vadovų reakcija, priekabių ieškojimas, labai primenantis Kremliaus valdovų grėsmingas notas dėl tariamo raudonosios armijos karių „grobimo“ 1939-1940 metais Lietuvoje, rengiantis galutinei jos okupacijai.

© 2005 "XXI amžius"