Auksinė Jungtinių Tautų organizacijos sukaktis
Vilius BRAŽĖNAS
Neseniai karaliai, diktatoriai, vienaip ar kitaip
išrinkti prezidentai ir iki gyvos galvos save išsirinkę valstybėlių
vadai buvo susirinkę iškilmingai paminėti Jungtinių Tautų Organizacijos
(JTO) įsteigimo 60-metį. Galima net įtarti, jog jie netiki, kad
moraliai subankrutavusi JTO neištrauks iki deimantinio (75 metų)
jubiliejaus. Net auksinį jubiliejų (50-metį) nesusigriebė taip
iškilmingai ir pasigarsinant paminėti. Iš to viso didelio šurmulio
išėjęs didelis šnipštas skatina dabar paskelbti prieš dešimt metų
JTO jubiliejaus proga Draugui (Čikaga) rašytą ir 1995 m. lapkričio
14 d. tame laikraštyje išspausdintą mano laišką redakcijai. Jis
buvo pavadintas taip, kaip ir šis rašinys. Jame buvo rašoma:
Deja, turiu nepaklusti Danutės Bindokienės (spalio
25 d. Drauge): Tad visi nuoširdžiai palinkėkime ilgiausių metų
JTO! Daugelį metų buvau tarp tų, kurie veikė ir įtaigojo priešinga
kryptimi. Džiugu matyti, kad ne tik JAV publikoje, bet ir Kongrese,
abiejose partijose, JTO pagaliau matoma be dailiai nudažytos kaukės.
Vienok sutinku, jog tai yra auksinė sukaktis.
Ir savaitinėje The Washington Times (10.30-11.5) laidoje panašiai
teigiama. Pagal Money žurnalą, vidutinio lygio JTO buhalteris
gauna 84500$ algos, plius 30 dienų atostogų, 80% buto nuomai (virš
26% algos) ir 12675$ kiekvieno vaiko mokymui. To pat lygio buhalteris
Niujorke tegauna 41964$ metams ir 16 dienų atostogų. Priedo JTO
tarnautojai po 30 metų gali sukalti iki 1,6 milijonų pensiją! Viršūnėse
JT gen. sekretorius susižeria 344200$ algos, su visokiausiais priedais,
kai JAV prezidentas gauna tik 200000$, ir be priedo dukters mokslui.
Denverio Rocky Mountain News tarptautinis redaktorius
Holger Jensen savo apžvalgoje nurodo, jog Ženevoje, kur rengiama
300 JT konferencijų kasmet, esą 9000 JT tarnautojų. Jų vidutinė
alga 75000$ metams, su nemažai priedų, nors jie tedirba
gal dvi
valandas dienoje. Palyginus net su Amerikos lietuvių uždarbiais,
aniems yra tikrai auksinė sukaktis. Ką jau bekalbėti apie Lietuvos
žmones, kur pensininkų litai nueina JTO nario mokesčiui.
Nebūtinai tiesa, kad be JTO atliekamos humanitarinės
pagalbos pasaulis šiandien neišsiverstų. Dar prieš JTO krikščioniškos
misijos atlikdavo šimteriopai daugiau su vos dešimtadaliu ar mažiau
išlaidų. Ir dabar yra pilna savanoriškų šalpos organizacijų, kurioms
JTO biurokratai maišosi po kojom. Tačiau blogiausia, kad esama galimybės,
jog, taikai palaikyti, sovietiniai omonai gali atsirasti Lietuvoje,
su žydraisiais šalmais, rusakalbių žmogaus teisėms ginti (kalba
netaisyta red.).
Tad taip man ir daugeliui amerikiečių atrodė komunistų
(JAV ir SSRS) sukurpta ir daugiau nei 50 metų jų vadovauta ar veikiama
JTO. Dabar, po daugybės mažų karų ir gausybės veidmainiškų pareiškimų
bei agresijos ir net atvirų skerdynių nutylėjimo, ši korumpuota
ir gal dar brangiau kainuojanti pasaulinė dėlė prašosi pribaigiama,
o ne reformų. Ir kas ją reformuotų, jeigu ne tie patys raudonieji
jos steigėjai ir korumpuoti, skurdųjį pasaulį savo karjerai naudoją
JTO biurokratai.
Apie reformas tie biurokratai pradėjo ypač garsiai
kalbėti, kai buvo pagauti su nagais dolerinės grietinės puodynėje.
Tai buvo riebūs Irako diktatoriaus Sadamo Huseino kyšiai už JTO
suteiktą sankcijų nuolaidą pardavinėti naftą (programa nafta už
maistą). Vietoje maisto badaujantiems ir vaistų mirštantiems vaikams
Huseinas už naftos pinigus statėsi rūmus, ginklavosi, statė didžiausią
pasaulyje mečetę (save vyriausiu mula padaryti) ir puolė kaimynus
naftai monopolizuoti. Jau dabar matome, ką reiškia naftos trūkumai
vien tik Kinijai įsiterpus.
Tad nereikia būti geopolitikos ekspertu, kad numatytum,
kas būtų buvę, jei dauguma arabų naftos būtų atsidūrę Sadamo kontrolėje.
Aišku, jis drauge su savo bičiuliais rusais būtų galėjęs kelti labai
aiškius ultimatumus. Tad galima įtarti, kad ne dėl masinio naikinimo
ginklų, o dėl naftos monopolio pavojaus JAV įsivėlė į karą Irake.
© 2005 "XXI amžius"
|