„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. rugsėjo 28 d., Nr. 17 (110)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Bevaisės pastangos

Jungtinių Tautų įkūrimo 60-osioms metinėms

Į jubiliejinę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją susirinkę 191 šios organizacijos šalių vadovai, prezidentai, karaliai, premjerai savo pranešimuose kalbėjo apie viską: kovą su terorizmu, saugumą, pagalbą skurstantiems pasaulio regionams, žmogaus teises. Svarbiausias tikslas, paskelbtas šioje 60-ojoje jubiliejinėje Generalinės Asamblėjos sesijoje, gana ambicingas – iki 2015 metų panaikinti ar bent smarkiai sumažinti skurdą ir badą visame pasaulyje.

Tačiau visi pripažįsta, kad šiai didžiausiai tarptautinei organizacijai būtinos permainos. Apie tai dar kovo 21 dieną kalbėjo JT generalinis sekretorius Kofis Ananas ir pateikė JT pertvarkos planą. Planas gana ambicingas. Jame numatytas ir Saugumo Tarybos išplėtimas įtraukiant į ją naujus nuolatinius ir nenuolatinius narius, karinės jėgos panaudojimo reglamentacija, daugelio JT institucijų reforma, kova su skurdu ir t.t. Kovo mėnesį K.Anano pertvarkos deklaracijoje buvo 68 puslapiai, o per kelias pastarąsias savaites vykusias derybas šiai Generalinei Asamblėjai pateikta tiktai 38 puslapių Deklaracija. Tai yra gerokai apkarpytas dokumentas, nors ir dėl jo kils aršios diskusijos. Juk neatsitiktinai Jungtinės Tautos jau seniai skeptikų vadinamos įvairiais nepagarbiais epitetais: „plepių klubas“, „tuščiažodžiautojų kontora“ ir t.t.

Apskritai nuo savo įsikūrimo dienos 1945 metais Jungtinių Tautų Organizacijos jokios reformos beveik nepalietė. Tebuvo tiktai smulkūs pakeitimai. Pavyzdžiui, 1965 metais buvo padidintas Saugumo Tarybos (ST) narių skaičius nuo 11 iki 15, 1968 metais nutarta, jog, siekiant sušaukti Generalinę Asamblėją dėl JT statuto peržiūrėjimo, reikia ne septynių, o devynių ST balsų. Žodžiu, visiškai neesminės smulkmenos. O iš viso per 60-ies metų istoriją į JT statutą buvo sugebėta įtraukti vos penkias neesmines pataisas. Visai nesvarbu, kad per tą laikotarpį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, o JT išliko nepasikeitusios. Iš esmės visi suvokia, kad permainos JT būtinos. Ypač po JAV karinės operacijos Irake, kuri buvo įvykdyta be JT sankcijos. Taip pat daugybė skandalų, sukrėtusių šią tarptautinę organizaciją pastaraisiais metais. Kad ir skandalas dėl JT programos Irakui „Nafta mainais už maistą“. Prie šios programos ne vienas JT pareigūnas „pasišildė rankas“. Tarp jų – ir generalinio sekretoriaus K.Anano sūnus Kodžo.

Be to, JT pasirodė labai išlaidžios. Daugelis programų dubliuojamos, JT pareigūnai, spręsdami švietimo, kovos su skurdu ir kitus klausimus, savo posėdžiams pasirenka brangiausius viešbučius ir kurortus. Pagal kovo mėnesį K.Anano pateiktą JT reformų planą, pirmiausia turi būti išplėstas pagrindinis JT organas – Saugumo Taryba. Ne paslaptis, kad Saugumo Tarybos narių skaičiaus padidinimas yra labai jautrus, sukeliantis aštrias diskusijas. Ypač tose šalyse, kurios pretenduoja tapti naujomis JT Saugumo Tarybos narėmis. Dėl šios problemos Jungtinėse Tautose diskutuojama jau daugiau kaip dešimt metų. Vadinamoji išminčių taryba, rengusi JT reformą, siūlo papildyti Saugumo Tarybą šešiais nuolatiniais nariais, o nenuolatinių Tarybos narių kadenciją pratęsti nuo dvejų iki ketverių metų. Taigi šis pertvarkos variantas, tiksliau, jo projektas, nenumato, kad naujieji nuolatiniai JT Saugumo Tarybos nariai turėtų veto teisę. Kaip ne kartą pabrėžė JT generalinis sekretorius K.Ananas, į Saugumo Tarybą privalo būti įtrauktos tos šalys, kurios aktyviai prisideda prie JT veiklos, jos programų įgyvendinimo, taip pat ir prie tų programų finansavimo.

Programos projekto deklaracijoje taip pat numatoma pertvarkyti JT komisiją žmogaus teisių klausimais, kuri turėtų būti renkama Generalinėje Asamblėjoje. K.Ananas, dar prieš prasidedant Generalinės Asamblėjos jubiliejinei sesijai, išreiškė viltį, jog reformų deklaracija bus patvirtinta. Tačiau vargu ar pats generalinis sekretorius tuo tiki, kad 191 JT narė sugebės pasiekti konsensusą. Tikėti, kad visi pateiktos programos punktai bus priimti konsensuso principu, gali tiktai žmogus, turintis labai lakią vaizduotę. Kaip kalba skeptiškai nusiteikę JT atžvilgiu politikai ir politologai, toks dalykas, kad visos programos siūlymų paketas būtų priimtas, tėra iš sapnų srities. Pasak vieno amerikiečių laikraščio politikos komentatoriaus, jeigu JT, pavyzdžiu, būtų pasiūlyta rezoliucija „Sveikiname visą pasaulį sulaukus Naujųjų metų“, tai debatai dėl tokio sveikinimo teksto užtruktų mažiausiai mėnesį ir galų gale iš tokio sveikinimo teksto liktų daugiausia du trys žodžiai ir tiek pat tekstas būtų papildytas.

Dauguma šalių sveikina JT reformas, tačiau su didelėmis išlygomis. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, jog Vašingtonas pasirengęs konstruktyviai dirbti su Jungtinėmis Tautomis. Bet JAV Valstybės departamentas gana skeptiškai vertina Saugumo Tarybos galimybes, ypač dėl karinės intervencijos į regionus, kuriuose kyla grėsmė pasaulio taikai ir saugumui. Savo ruožtu arabų šalys, konkrečiai, Alžyras, nesutinka su reformų plane pateiktu tarptautinio terorizmo apibrėžimu. Jeigu būtų buvę priimti kai kurių kitų arabų valstybių tarptautinio terorizmo vertinimo kriterijai, tai islamo ekstremistai, jų parengti ir apkvailinti beraščiai, idėjiškai apdoroti teroristai savižudžiai būtų skelbiami vos ne kovotojais už laisvę ir teisingumą.

Bet, aišku, sunkiausia bus rasti tą trokštamą konsensusą dėl naujų nuolatinių Saugumo Tarybos narių. Kol kas jų penki. Apie savo norą tapti JT Saugumo Tarybos narėmis jau įteikė paraiškas Brazilija, Vokietija, Indija ir Japonija. Jos dargi paskelbė bendrą pareiškimą tuo klausimu. Ne paslaptis, kad šios šalys yra realiausios kandidatės tapti naujosiomis nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis. Tiktai ne visiškai suprantama, koks būtų jų vaidmuo Saugumo Tarybos veikloje, jeigu naujokės neturės veto teisės. Galima priminti, jog dabar JT Saugumo Taryba turi penkis nuolatinius narius ir dešimt nenuolatinių, kurių sudėtis atnaujinama kas dveji metai. Tiksliau, tas atnaujinimas paliečia tik pusę nenuolatinių narių. Naujasis pretendentų ketvertukas pasisako už tai, kad būtų išplėstas ir nenuolatinių ST narių skaičius, įtraukiant į jį ir išsivysčiusias, ir besivystančias neturtingas šalis. Kad reformų planas būtų priimtas, reikia, kad už jį balsuotų du trečdaliai iš 191 Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių. Tačiau su sąlyga, kad niekas iš dabartinių Saugumo Tarybos narių – JAV, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Kinijos ir Prancūzijos nepasinaudotų veto teise.

Be to, yra dar viena problema: norą tapti nuolatinėmis ST narėmis pareiškė ir Afrikos šalys. Afrikos šalių sąjunga netgi priėmė kreipimąsi į JT generalinį sekretorių K.Ananą, kuriame reikalaujama JT Saugumo Taryboje suteikti mažiausiai dvi vietas Afrikos žemyno šalims. Tarp kandidatų pirmiausia minimi Egiptas, Pietų Afrikos Respublika ir Nigerija. Afrikiečiai aiškiai leido suprasti, kad jie negalvoja atsisakyti savo ketinimų. Todėl kova dėl nuolatinių ST narių tikrai įsiliepsnos. Tuo labiau kad Saugumo Tarybos narėmis nori tapti ir dar kelios Afrikos valstybės – Libija, Gana, Kenija ir net Senegalas.

Todėl esant tokiai situacijai tikėtis rimtų reformų priėmimo Generalinėje Asamblėjoje nedaug vilčių. Tapo aišku, kad generalinio sekretoriaus siūlomas platus JT reformų planas jau pirmosiomis jubiliejinės Generalinės Asamblėjos darbo dienomis žlugo. Užblokuotas Saugumo Tarybos nuolatinių narių išplėtimas. Pasirodo, antklodę kiekvienas tampo į savo pusę. Apsiribojama niekuo neįpareigojamomis Generalinės Asamblėjos šalių vadovų deklaracijomis dėl skurdo ir bado įveikimo iki 2015 metų, o vadinamoji Tūkstantmečio programa taip ir lieka popieriuje. Neatsitiktinai pasaulio spaudoje ironizuojama, kad išreklamuota Tūkstantmečio programa kaip du vandens lašai panaši į buvusio SSRS vado N.Chruščiovo sapaliojimą, jog „dabartinė SSRS žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis“. Arba per kelerius metus pavyti ir pralenkti JAV.

Ką galima kalbėti apie 191 JT narį, jeigu nesutaria tarpusavyje net JT „tėvai kūrėjai“ – JAV, Kinija, Didžioji Britanija, Rusija ir Prancūzija. Jeigu prisimintume buvusio SSRS prezidento M.Gorbačiovo garsiąją frazę „Procesas pajudėjo“, tai iškyla ir kitas klausimas: kuria linkme pajudėjo JT pertvarkos procesas? Ir ar išvis jis pajudėjo? Todėl pasaulio spaudoje vėl pasirodė vertinimų, jog JT – tuščiažodžiautojų klubas. Na, o dabartinio JT generalinio sekretoriaus K.Anano siekis įeiti į pasaulio istoriją kaip didžiausio JT reformatoriaus tikriausiai liks tik svajonėse. Pagaliau jau po pirmųjų Generalinės Asamblėjos posėdžių paaiškėjo, kad išreklamuotos JT reformos išnyko kaip dūmas, blaškomas vėjo. Vadinasi, dešimt metų vykusios kalbos apie JT reformą tebuvo tuščias laiko gaišinimas. Iki minimumo aplopytoje reformų deklaracijoje kartojami beveik tokie pat žodžiai, kaip ir prieš 60 metų. Nebus ir žadėto JT Saugumo Tarybos narių pasiūlymo. Paprastai kalbant, situaciją Jungtinėse Tautose galima vertinti buvusio Rusijos premjero V.Černomyrdino žodžiais: „Norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada“.

Petras Katinas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija