Rusų ar totorių miestas?

Rusijos sociologai, demografai, ypač visokiais vardais pasivadinę nacionalpatriotai, nacionalbolševikai jau seniai, ypač po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, ėmė visais balsais šaukti, kad Rusijos sostinė Maskva tampa ne rusų miestu. Esą Maskvą užplūdo tamsaus gymio kaukaziečiai, kinai ir dar nežinia iš kur atsibastę atvykėliai. Tokiems savotišką atkirtį davė rusų publicistas ir istorikas Sergejus Rykovas, paskelbęs laikraštyje „Tribuna“, paprastai rašančiame apie imperines ambicijas, neįprastą straipsnį, pavadintą „Kas pasakė, kad Maskva – rusų miestas?“ Tokiems aimanuotojams, teigiantiems, jog Maskva jau tampa ne rusų miestu, S.Rykovas pataria prisiminti istoriją ir užduoda klausimą: o kada gi Maskva tokia buvo?

Pasak S.Rykovo, tokiose diskusijose būtina prisiminti istoriją, nes be jos čia neapsieisi niekaip. Taigi Maskvos kūrime, be slavų genčių, dalyvavo suomių-ugrų ir tiurkų gentys. Mokykliniuose vadovėliuose apie tai nėra nė žodžio. Po Aukso ordos skilimo, Maskvą užplūdo tiurkų ir totorių gentys. Jos papildė Maskvos kariuomenę, kūrėsi šeimos.

XIV amžiuje Maskvoje sparčiai kūrėsi vokiečiai (prie jų buvo priskiriami ir skandinavai). Be jų, Maskvą užplūdo totoriai, čiuvašai, mordoviai, udmurtai, čerkesai ir kiti. Atsirado Anglijos, Ispanijos, Rusijos, Lietuvos, Vokietijos kvartalai, vadinami slabadomis (slobody). Taip būsimasis imperatorius Petras I pirmąsias savo žinias apie Europą gavo Vokiečių slabadoje.

Rusiškosios Maskvos simboliu paskelbtas Vasilijus Palaimintojo soboras buvo pastatytas ir išpuoštas armėnų meistrų. Tai tipiška rytietiško stiliaus cerkvė. Taigi rusiškas tik šio soboro pavadinimas, kurį suteikė Stačiatikių Bažnyčios vadovai. Skelbiama, kad istoriniu paskelbtą Maskvos pastatą – Jaroslavlio stotį – suprojektavo ir vykdė jo statybos priežiūrą architektas Fiodoras Osipovičius, kuris iš tiesų buvo labai talentingas Pavolgio vokietis Francas Albertas Šechtelis, o Fiodoru Osipovičiumi jį vadino tiktai kolegos rusai. Iki šiol Maskvoje išlikę 25 šio vokiečių architekto suprojektuoti ir pastatyti statiniai. Vokietis Gliukas atidarė ir pirmąją gimnaziją Maskvoje.

Maskvos gruzinas Bulatas Okudžava sukūrė ir dabar labai populiarią dainą apie Maskvos Arbatą – rajoną, labai mėgstamą menininkų ir kitos Rusijos sostinės bohemos. Tačiau vargu ar B.Okudžava žinojo, kad „arbatas“ yra totoriškas žodis: „arba“ – vežimas, o „at“ – arklys. O ne mažiau garsi Taganka – irgi totoriškas pavadinimas. „Taganka“ totoriškai reiškia trikojį stovą, ant kurio buvo dedamas katilas maistui virti.

Ne mažiau garsus Basmano skersgatvis, irgi kilęs iš totoriško žodžio „basman“ (valdiška duona). Na, o ištaigingo viešbučio „Balčug“ pavadinimas irgi totoriškas. Mat kažkada toje vietoje buvo purvina pelkėta bala, todėl totoriai tą dvokiančią balą ir pavadino „balčug“ (purvas, bala). Beje, Maskvoje visi žino, kad šį prabangų viešbutį kontroliuoja kaukaziečių mafija. Ir Krylatskoje taip iš totorių kalbos žodis – „kryla at“. Tai yra vieta, kurioje skęsta arkliai. Mat šioje vietoje buvo apsauginiai grioviai, kad šturmuojant tvirtovę priešų arkliai nusilaužtų kojas.

Pagaliau Kremlius – irgi totoriškas pavadinimas. Senuose 1331 metų metraščiuose Kremliaus tvirtovė vadinama Kremniku – „įsitvirtinsiu ilgam“. Maskvos įkūrėjas Jurijus Dolgorukis, kurio paminklas stovi prieš Maskvos meriją, beje, buvo ne rusas, o ukrainietis.

Petras Katinas

© 2005 "XXI amžius"