Žalioji sala, tapusi elektronine

Petras KATINAS

Taip vienas amerikiečių publicistas pavadino dabartinę Airijos respubliką. Iš tiesų šiandieną net sunku įsivaizduoti, kad ši sala-valstybė, esanti senojo žemyno vakarinėje dalyje, dar prieš dvidešimt metų buvo skurdi agrarinė šalis, kurioje nedarbas buvo tapęs nacionaline nelaime. Ryžtingas ir daugelį iki šiol stebinantis šuolis į aukščiausios technologijos gamybą, orientuotą į užsienio rinką, buvo pradėtas XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kada Airijos vyriausybė priėmė labai drąsų, nors tuo metu visuomenėje gana nepopuliarų sprendimą – plačiai atidaryti duris užsienio kapitalui.

Aišku, Airijos vyriausybė, pirmiausia (ir pagrįstai) pritraukdama užsienio kapitalą, tikėjosi savo gausios diasporos paramos. O ta išeivių iš Airijos diaspora yra didžiulė – apie 70 mln. žmonių. Bet svarbiausia, kad ta gausi airių išeivija niekada neprarado savo tėvynės meilės. Kartų kartos šventai laikosi savo tautinių tradicijų, papročių, yra dideli Airijos patriotai. Galima priminti, kad šaliai, kurioje gyvena tik keturi milijonai žmonių, 70 mln. išeivių yra didelė jėga. Tuo labiau kad airių išeivija nenutautėjo, kaip daugelio kitų tautų išeiviai.

Pati gausiausia airių bendruomenė yra, aišku, Jungtinėse Valstijose – apie 40 milijonų. Ir tai suprantama. Airių išeiviai buvo vieni pirmųjų kolonistų, atvykusių į naująjį pasaulį. XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo sukurta speciali Industrinio vystymosi agentūra, kuri pradėjo labai aktyvią kampaniją, kad pritrauktų turtingus užsienio airių ir kitų tautybių verslininkus investuoti savo kapitalus Airijoje. Galingas užsienio firmas pritraukė ne tik lengvatinės mokesčių sąlygos ir sąlyginai pigesnė darbi jėga, bet ir labai stabili Airijos respublikos politinė padėtis. Pirmoji „žaliojoje saloje“ išsilaipino garsioji amerikiečių kompanija IBM, atidariusi Dubline savo kompiuterinio aprūpinimo filialą. Netrukus šalia Airijos sostinės, daugiau kaip 40 ha teritorijoje, išdygo didžiulė stambaus formato kompiuterių gamykla. Vėliau atsirado dar keliolika panašaus profilio įmonių, kurias įkūrė tokios elektroninės gigantės kaip kompanijos „Microsoft“, „Apple“, „Hawlet-Packard“.

Atsivėrusi pasauliui Airija sugebėjo pritraukti milžiniškas užsienio investicijas – per 30 mlrd. dolerių. Užsienio firmų Airijoje įkurtuose filialuose dabar dirba daugiau kaip 5 proc. visų darbingo amžiaus šalies žmonių. Vadinasi, Airija dabar tapo pagrindiniu moderniųjų technologijų žaidėju Europos rinkoje. Šiuo metu 40 proc. viso Airijos eksporto sudaro elektronika ir programinis jos aprūpinimas. 2003 metais Airijos vyriausybės iniciatyva Dubline buvo įsteigtas tarptautinis kompleksas – Informacinių technologijų techninis parkas. Jame dirba 35 Airijos ir užsienio informacinių technologijų kompanijos, moderniausios mokslinės laboratorijos. Toks spartus moderniausių technologijų diegimas ir gamyba sukėlė specialistų stoką. Todėl, siekdama pritraukti aukštos klasės informacinių technologijų specialistus, Airijos vyriausybė paskelbė programą, pagal kurią numatyta labai supaprastinta leidimų dirbti Airijoje atitinkamų profesijų užsienio piliečiams išdavimo procedūra.

Tokio ekonominės gerovės šuolio Airijai dabar pavydi visa Europa, ypač naujosios Europos Sąjungos narės. Deja, tose pokomunistinėse šalyse plačiai išsikerojusi biurokratija nė iš tolo negali prilygti Airijos politikams, nežinantiems, kas yra korupcija bei kitos suktybės. Europoje liūdnai juokaujama, kad Airijos patirtimi diegiant moderniąsias technologijas pirmiausia pasinaudojo komunistinė Kinija. Štai 2002 metais kinų mokslininkai sukūrė pirmąją pasaulyje elektroninę skaičiavimo mašiną, galinčią atlikti daugiau kaip trilijoną operacijų per sekundę. Vien šis pavyzdys labai daug ką pasako. Sekdama Rusijos pavyzdžiu, Kinija irgi tampa elektronine valstybe. Tai rodo ir faktas, jog Kinijoje internetu besinaudojančių žmonių skaičius auga kaip ant mielių ir dabar pasiekė 100 milijonų. Tai antroji vieta pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų. O Kinijos informatikos ir elektronikos eksportas į užsienį pernai viršijo net 200 mlrd. dolerių.

© 2005 "XXI amžius"