Oranžinei euforijai praėjus

Petras KATINAS

Didžioji Vakarų žiniasklaida, labai daug skelbusi apie „oranžinę“ revoliuciją Ukrainoje, dabar pastebimai nusivylusi tos revoliucijos rezultatais, ypač ekonominėje srityje. Pavyzdžiui, Londono „Financial Times“ rašo, kad Ukrainos „oranžinės“ revoliucijos lyderiai, žadėję ukrainiečiams ekonominį suklestėjimą, dabar susidūrė su didelėmis problemomis. Vakarų ekspertai beveik vieningai teigia, kad Ukrainos ekonomika pateko į chaosą. „Financial Times“ savo straipsnį ir pavadino: „Politinės permainos Ukrainoje nervina „investuotojus“. Straipsnyje rašoma: „Naujosios Ukrainos vyriausybės ekonominio mąstymo „akivaizdūs pasikeitimai“ rodo, kad tikima privačiu ir užsienio verslu. „Oranžinės“ revoliucijos lyderiai tikėjosi, jog politinės permainos stimuliuos investicijas, ypač iš Vakarų, tačiau to neatsitiko. JAV prekybos rūmų Kijeve prezidentas Chorchė Zukoskir pažymėjo, kad prezidento V.Juščenkos vyriausybė priiminėja daugybę vienas kitam prieštaraujančių sprendimų, kurie stumia į neviltį jo vadovaujamos organizacijos narius ir neleidžia suvokti, koks gi pagaliau bus Ukrainos vyriausybės kursas. Užsienio investicijos Ukrainoje – pačios mažiausios visoje Rytų Europoje. Pagrindinė šios šalies ekonomikos stabdžių priežastis yra ryškūs prieštaravimai ir nesutarimai tarp prezidento V.Juščenkos ir premjerės J.Timošenko“.

Panašiai skelbia ir kitas įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis „The Economist“. Jame rašoma: „Revoliucijos gali pakeisti vyriausybes, bet jos negali akimirksniu pakeisti šalies. Pati didžiausia Ukrainos problema, kaip ir daugelio kitų buvusių sovietinių respublikų, – korupcija. Štai Piotras Olenikas, naujasis Lvovo srities vadovas, skelbia, jog iš 3000 vietinių mokesčių tarnybos darbuotojų 300 jau atleisti iš darbo. Tačiau tokie valymai sukėlė visiškai nelauktas pasekmes: po revoliucijos kyšių sumos labai išaugo. Tai valdininkai vertina kaip mokestį už riziką“.

Šveicarijos laikraščio „Zuriche Zeitung“ ekonomikos apžvalgininkas rašo apie labai sunkias užsienio investuotojų Ukrainoje paieškas. „Jau daugiau kaip keturis mėnesius užsitęsę Ukrainos politinio elito nesutarimai labai nepalankiai atsiliepė ekonominiams procesams. Didžioji dalis Vakarų specialistų pagrindine ekonominio nuosmukio priežastimi laiko teisinio saugumo nebuvimą. Tai lėmė nesibaigiantys ginčai tarp prezidento Viktoro Juščenkos ir premjerės Julijos Timošenko vertinant privatizacijos, vykusios L.Kučmos valdymo laikais, rezultatus. Beje, jau nuo balandžio mėnesio Ukrainos faktiškai nepasiekia tvirta valiuta. O svarbiausia, korupcija atėjus naujai valdžiai tik dar labiau išaugo“.

Vokietijos „Welt“ irgi mano, kad aukščiausių politikų ir vadovų nesutarimai ne tik nepritraukia investuotojų, bet ir stabdo Ukrainos ekonomikos augimą. „Pergalės himnai revoliucionieriams baigėsi. Pernai Ukrainos ekonomika išaugo 12,1 proc., o dabar tie augimo tempai smarkiai sumažėjo. Šių metų pirmą ketvirtį ekonomikos augimas buvo tik 5,2 proc. Ir išvis ekonominis klimatas tapo kur kas šaltesnis. Ukrainos vyriausybės tūpčiojimas vietoje, nuolatiniai premjerės ir prezidento ginčai paralyžiuoja ekonomiką. Tikras chaosas prasideda tada, kai impulsyvioji premjerė J.Timošenko ką nors pareiškia, o prezidentas V.Juščenka bemat skelbia visai priešingą pareiškimą. Tačiau didžiausia Vakarų investuotojų problema yra ta, kad atėjęs į valdžią naujasis Ukrainos režimas nesugeba užtikrinti jų investicijų saugumo“.

Matyt, nereikia ir aiškinti, jog tokias Vakarų spaudos publikacijas bemat pasigriebia Kremliaus administracija ir jai pavaldi Rusijos žiniasklaida. Jų komentarus galima apibūdinti vieno Kremliaus politinių technologijų profesoriaus žodžiais: „Dėl ko gi kovojote, ponai oranžiniai revoliucionieriai?..“ Aišku, tikėtis, kad naujoji Ukrainos valdžia per trumpą laiką sukurs šioje posovietinėje šalyje klestinčią ekonomiką, pažabos korupciją, atves šalį į ES ir NATO, pernelyg drąsu. Tuo labiau kad Ukraina, tiksliau, jos visuomenė, yra suskilusi į dvi dalis: provakarietišką Vakarų Ukrainą ir prorusišką Rytų Ukrainą. Tad rasti sąlyčio taškų tarp tų dviejų Ukrainos dalių labai nelengva. Todėl Vakarams reikėtų ne aimanuoti dėl nesaugių investicijų, korupcijos, o dėti pastangas, kad Kijevas kuo greičiau atsikratytų išsikerojusių komunistinės praeities metastazių. Amerikiečiai tai ir bando daryti. Prezidentui V.Juščenkai lankantis Vašingtone, JAV paskyrė Ukrainai 139 mln. dolerių. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos reikalams Danielis Fridas pareiškė: „Mes dabar atkreipiame didelį dėmesį į pagalbą rytiniams ir pietiniams Ukrainos regionams, kuriuose dar vyrauja nepasitikėjimas Kijevo vykdomomis reformomis“.

Aišku, prezidentui V.Juščenkai nušalinus „oranžinės“ revoliucijos „veidu“ tapusią premjerę J.Timošeko ir nauju premjeru paskyrus baškirą Jurijų Jechanurovą, Maskvos propagandos tonas prieš ją žymiai sušvelnėjo. Maskvos karinė prokuratūra netgi atšaukė J.Timošenko paskelbtą tarptautinę paiešką ir panaikino jos suėmimo orderį. Premjerė buvo kaltinama dėl kyšių Rusijos gynybos ministerijos pareigūnams, kai ji praėjusį dešimtmetį vadovavo korporacijai „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“. Ji buvo nuvykusi į Maskvą ir davė parodymus. Rusijos karinės prokuratūros atstovai šį buvusios Ukrainos premjerės žingsnį įvertino kaip vieną iš jos būsimosios kovos su prezidentu V.Juščenko elementų. Rusijos karinės prokuratūros pranešime spaudai sakoma: „J.Timošenkos parodymų dėka galutinai aiškėja, kas iš buvusios Rusijos vyriausybės narių ir Gynybos ministerijos pareigūnų buvo įsipainioję į kriminalinę veiklą“. Paklaustas, kas gi yra tie asmenys, karinės prokuratūros atstovas atsakė, kad vienas jų jau atsėdėjo, kitų laukia nauji nemalonumai, o gal ir kalėjimo kamera. Tarp tų, kurie jau „atsėdėjo“, tikriausiai turimas galvoje Rusijos gynybos ministerijos vyriausiasis finansininkas generolas Oleinikas, o štai kitų dviejų, kurių dar laukia kalėjimas, paminėtos tik pirmosios jų pavardžių raidės – „Č“ ir „V“. Maskvos dienraštis „Komsomolskaja pravda“ bemat iššifravo, kas gi slepiasi už tų inicialų. Tai buvęs Rusijos ministras, dabar ambasadorius Ukrainoje Viktoras Černomyrdinas ir buvęs Rusijos finansų viceministras Vavilovas. Todėl Rusijos laikraščiai po J.Timošenkos vizito į Maskvą savo straipsnių antraštėse skelbė: „Oranžinė Julė“ išdavė Rusijos valdininkus“.

Dabar politinė padėtis Ukrainoje labai nepalanki prezidentui V.Juščenkai. Išvaręs J.Timošenko, prezidentas prarado didelę savo elektorato dalį, pusę politinių partnerių, o svarbiausia – kupiną energijos J.Timošenko, tapusios „oranžinės“ revoliucijos simboliu. Kita vertus, V.Juščenka, nenorėdamas patekti visiškon buvusios premjerės priklausomybėn, neturėjo kitos išeities ir būtų faktiškai praradęs kone visą savo politinę komandą. Be to, ekonominiai reikalai verčia prezidentą ieškoti kontaktų su Rusija. Tačiau Maskva įgijo savotišką sąjungininkę. Tuo labiau kad ji neseniai duodama interviu Vokietijos žurnalui „Stern“ pareiškė: „Privalome atsižvelgti į geostrateginę pusiausvyrą. Ukrainos ir Rusijos negalima atskirti vienos nuo kitos“. Todėl ji beveik neabejoja, kad garantuotai laimės kovo mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus ir vėl bus premjerė. Taigi Ukrainos revoliucija aiškiai išsikvėpė, ir prezidentui V.Juščenkai atėjo sunkios dienos. Be to, „nurašyti“ J.Timošenkos jau aiškiai nepavyko. Neatsitiktinai jau po premjerės nušalinimo JAV žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad ji užima trečią vietą populiariausių ir įtakingiausių pasaulio moterų sąraše.

Ar „oranžinės“ revoliucijos metu skelbti šūkiai ir entuziazmas išsikvėpė, parodys artimiausia ateitis. Nemažai priklausys nuo naujojo premjero J.Jechanurovo. Nors jis ir laikomas prezidento V.Juščenkos žmogumi, tačiau yra ir labai įtakingo Dnepropetrovsko klano atstovas. O to klano atstovai nuo seno palaiko glaudžius ryšius su Maskva. Todėl idealistu laikomam prezidentui V.Juščenkai, paskelbusiam karą klanams, teks susidurti su milžiniškais sunkumais. Tuo labiau kad įvykių eiga rodo, kad tie klanai jau rado būdų suardyti V.Juščenkos – J.Timošenko duetą ir prastumti į labai aukštus valdžios postus buvusio prezidento L.Kučmos veikėjus. Kita vertus, V.Juščenkai tenka susiremti su labai galingais ne tik verslo magnatais, bet ir su vadinamojo politinio elito senais intrigų meistrais. Vienas jų – buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas, vadinamas „šokolado karaliumi“, Petro Porošenka. Tai žmogus, kurio rankose yra didžiuliai politiniai ir finansiniai srautai. Be to, gerai žinomi jo glaudūs ryšiai su stambiuoju Rusijos kapitalu. Galima priminti, kad šis oligarchas yra vieno iš prezidento V.Juščenkos vaikų krikštatėvis ir, nepaisant atleidimo iš pareigų, daugelio įsitikinimu, tebėra vienas įtakingiausių V.Juščenkos aplinkos žmonių.

Pastaruoju metu „oranžinės“ revoliucijos bendražygiams tampant politiniais priešais, darosi aišku, kad dėl Ukrainos ateities vyksta stambaus masto geopolitiniai žaidimai, kuriuose žymėtų kortų kur kas daugiau nei tikrų.

© 2005 "XXI amžius"