Kinijos drakono ir Maskvos meškos piršlybos

Kinijoje rugsėjo pradžioje pompastiškai pažymėtos komunistų atėjimo į valdžią 56-osios metinės, tai yra Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas. Kinijos komunistai, ypač po Mao Czeduno mirties, išties pasiekė stulbinančių laimėjimų ir faktiškai pavertė Kiniją supervalstybe. Jau daugiau kaip dvidešimt metų šios šalis ekonomika kasmet vidutiniškai išauga 10 procentų. Toks ekonomikos augimas leidžia komunistinei Kinijai vis sparčiau didinti ir savo karinį potencialą, o į jį su pavydu, be to, su savotiška viltimi atgaivinti buvusią Maskvos-Pekino ašį žvelgia Rusijos militaristai. Neatsitiktinai pasaulis buvo ir tebėra labai sunerimęs dėl rugpjūčio 18-25 dienomis surengtų bendrų Kinijos ir Rusijos karinių pratybų kodiniu pavadinimu „Taikos misija-2005“.

Oficialiai buvo skelbiama, jog šių manevrų tikslas – tiktai atremti galimą neramumų numalšinimą neįvardytame Kinijos ir Rusijos pasienio regione. Tai, žinoma, tiktai dūmų uždanga, ir dar labai skysta. Šį pastebėjimą pirmiausia patvirtino Kinijos ir Rusijos gynybos ministrų, stebėjusių manevrus, Cao Gančuanio ir Sergejaus Ivanovo politiniai pareiškimai. Abu ministrai akcentavo, kad nuo šiol Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė įgauna realią išraišką ir ta partnerystė bus nuolat stiprinama. Jau nebeslepiama, kad Pekinas ir Maskva planuoja paversti vadinamąją Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, į kurią, be Kinijos ir Rusijos, įeina Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija, atsvara NATO blokui. Neatsitiktinai pratybas, be Kinijos ir Rusijos gynybos ministrų, stebėjo į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją įeinančių šalių gynybos ministrai. Be to, kaip galima kalbėti apie taikų manevrų pobūdį, jeigu juose dalyvavo strateginiai abiejų šalių padaliniai. Rusija į karines pratybas pasiuntė Tolimųjų Rytų karinės apygardos, Ramiojo vandenyno laivyno ir 76-osios desantininkų divizijos padalinius. Tarp jų, kreiserį „Burnyj“, didžiulį desantinį laivą BDK-11 ir povandeninių laivų naikintoją „Maršalas Šapošnikovas“ bei kt. Taigi jeigu manevrai buvo įvardyti kaip taikos palaikymo operacija, tai kam tada reikalingi strateginiai raketnešiai ir smogiamieji karo laivai? Juk, likviduojant lokalinius konfliktus ar bruzdėjimas, tarp jų ir teroristų grupeles, apie ką skelbė Maskva ir Pekinas aiškindami manevrų tikslus, visiškai nebūtina panaudoti strateginių raketnešių TU-95MS ar tolimųjų bombonešių TU-22M3. Taigi „Taikos misijos-2005“ scenarijus buvo skirtas užimti gerai įtvirtintą regioną, kurį gina reguliari armija, o ne kokia nors maištininkų grupelė.

Pirmiausia tai gali būti Pekino pasirengimas šturmuoti Taivaną. Tą pavojų supranta visi. Jeigu Pekino ir Maskvos karinis bendradarbiavimas ir toliau vystysis tokiais tempais, tai jis neabejotinai smarkiai pažeis nusistovėjusį jėgų balansą Tolimuosiuose Rytuose. Ir ne tik juose. Tai aiškus iššūkis dabar vienintelei pasaulyje supervalstybei JAV. Beje, apie tai beveik aiškiai pasakė Kinijos užsienio reikalų ministras Li Cžaosinis. Jis pareiškė, kad Rusija ir Kinija deda bendras pastangas „užtikrinti taiką ir tolesnį pasaulio tarptautinių santykių demokratizavimą“. Taigi beveik neslepiami planai įsiveržti į Taivaną ir savotiškai terorizuoti Japoniją bei kitas kaimynines šalis tai vadinant „tarptautinių santykių demokratizavimu“. Šį pavojų puikiai supranta JAV bei kiti Vakarų politikai ir ekspertai. JAV didieji laikraščiai, tokie kaip „Washington Times“ ir kiti, tai vertina kaip antiamerikietiškus karinius žaidimus ir Maskvos bei Pekino galios demonstravimą. Vokietijos „Handelsblat“ neabejoja, jog Rusija ir Kinija po ilgokos pertraukos vėl ėmė žvanginti ginklais. Londono „Financial Times“ rašo, kad rugpjūtį įvykę bendri Kinijos ir Rusijos kariniai manevrai akivaizdžiai rodo vis stiprėjančius Pekino ir Maskvos strateginius ryšius. Rusijos tarptautinio saugumo centro direktorius Aleksejus Arbatovas mano, kad Rusija nori pademonstruoti Vakarams, jog, kilus problemoms santykiuose su Vakarais, Maskva turi galingą atsvarą – Kinijos alternatyvą. O Vakarams šiuo metu nėra nieko pavojingesnio kaip didžiuliai Kinijos žmonių ir ekonomikos potencialai bei Rusijos resursai, jos branduolinė raketinė ginkluotė.

Kinijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai pasigyrė, kad kas trečias jų karinės vadovybės karininkas, netgi eilinis laisvai kalba rusiškai, todėl tai labai palengvina strateginį bendradarbiavimą. Rusijos leidinio „Nepriklausoma karinė apžvalga“ redaktorius Vadimas Solovjovas teigia, jog kuriamas naujas pasaulio jėgos – Rusijos, Kinijos, o galbūt ir Indijos – centras savo kariniu potencialu pralenks viso likusio pasaulio, taip pat ir JAV karinį ir gynybinį potencialą. Tačiau kitas gerai žinomas pasaulyje Rusijos karinis-politinis analitikas Pavelas Felgenhaueris nesutinka, kad Pekino ir Maskvos aljansas galėtų sukelti didesnį pavojų JAV. Iš tiesų JAV karinis biudžetas beveik prilygsta visų pasaulio šalių kariniams biudžetams kartu paėmus. O pinigų suma, kurią JAV skiria naujai moderniai ginkluotei kurti, net kelis kartus viršija visų šalių išlaidas tokiems tikslams. „Tai akivaizdūs faktai, – teigia P.Felgenhaueris. – Jungtinės Valstijos siekia, jog pirmiausia reikia remtis ne karine jėga, o naudoti diplomatinius, tarptautinės prekybos metodus ir tik tada, kai tokie metodai neduoda rezultatų, amerikiečiai pasirengę panaudoti jėgą“. Iš principo, pasak P.Felgenhauerio, JAV nebijo Kinijos, ir jos spartus vystymasis nebaugina Vašingtono. Kinija šiandien tapo pasaulio dirbtuvėmis, o tose dirbtuvėse gaminamos pigios prekės užplūdo ir amerikiečių vadinamuosius supermarketus. „Kinija faktiškai yra savotiškas Amerikos kreditorius ir todėl suteikia JAV galimybę skirti tiek pinigų gynybai, kiek reikia. Vadinasi, Kinija ir JAV yra tarsi Siamo dvyniai“, – daro išvadą Rusijos analitikas.

Su tuo galima sutikti tiktai iš dalies. Dabartinė Kinija tapo viena didžiausių pasaulyje naftos produktų vartotojų. Ji taip pat sunaudoja per 20 proc. visame pasaulyje išgaunamo vario, aliuminio, geležies rūdos, nikelio. O iki šio dešimtmečio pabaigos šis skaičius gali dar padvigubėti. Savaime suprantama, toks galingas pasaulio resursų siurblys didins ir savo karinę galią. Todėl flirtas su Maskva, o ypač bendradarbiavimas karinėje srityje, gerai žinant, kad abi šios valstybės neatsisakė savo imperialistinių tikslų, kelia vis didesnį susirūpinimą.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"