„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. spalio 26 d., Nr. 19 (112)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Globalizmas globalizacijos miglose

Vilius BRAŽĖNAS

Mūsų žiniasklaidoje dažnai paminima „globalizacija“, tačiau retai „globalizmas“. Dar rečiau tas klausimas svarstomas. Lyg Lietuvos tai neliestų. O kai svarstoma, vis susimaišoma „globalizacijos“ miglose. „Globalizmo“ – visapasaulinės valdžios siekimo – nepastebėjimas primena seną, tačiau, matyt, vis aktualų anekdotą apie zoologijos sodą lankiusį kaimietį, kurs ten „nepastebėjo dramblio“.

Neseniai į geopolitinį zoologijos sodą vienas po kito pažvelgė keli komentatoriai spaudoje. 2005 m. rugsėjo 7 d. „Lietuvos žiniose“ tą klausimą palytėjo Romualdas Ozolas. Jis aptarė viešumon iškilusį labai įdomų „būtinų valstybių“ terminą ir visai teisingai pastebėjo, jog tai reiškia, kad pasaulyje kažkam atrodo, kad esama ir nebūtinų valstybių. „Ar tai reiškia, kad mes čia susiduriame su teoriniu globalizacijos eros imperializmu?“ – klausia jis, lyg užuodęs šešką. Tai geras, įžvalgumu paremtas, klausimas, liečiąs „globalizmo“ esmę. Tik gaila, kad čia R.Ozolas, kaip ir daugelis kitų, paslysta ant tuo tikslu globalistų pamestos „globalizacijos“ banano žievės. „Būtinų“ valstybių sąvoka yra dainelė iš globalizmo, o ne iš globalizacijos (kultūros ir technikos sklidimo) dainynėlio. Aišku, kad pirmąja globalizmo auka būtų mažosios valstybės ir per priverstinį kosmopolitizmą – mažosios tautos. Toliau pasauliniame „Soviete“ išnyktų ir didžiosios tautos. Globalizmo gebelsai, kaip Z.Bzežinskis, prasitaria, kad net valstybės, tokios kaip JAV, galinčios ginti savo interesus, yra „atgyvenos“.

„XXI amžiuje“ dažnai tą klausimą užkabinanti Gražina Trimakaitė, laimė, tarp tų dviejų panašiai skambančių terminų nepasimeta.

„Veido“ rugsėjo 29 dienos (Nr.39) numeryje, straipsnyje „Miglose“, mūsų tautai svarbiu klausimu Antanas Kulakauskas rašo: „Nežinau, kiek žmonių Lietuvoje suvokia, kad Europos Sąjungos ir pasaulio likimas yra ir mūsų likimas“. Seniai bandau tuos likimus susieti politinėje galvosenoje ir parodyti kurlink pasaulis yra stumiamas pasaulinio „Sovieto“ – pasaulinės valdžios – siekiančių globalistų. Gaila, kad A.Kulikauskas pasimetė globalistų sukeltoje „globalizacijos“ migloje. Dar prieš penkerius metus tų terminų nebuvo nei didžiausiame anglų kalbos žodyne, nei didžiausiose pasaulio enciklopedijose. Jų nebuvo net „Politinėje enciklopedijoje“.

Terminas „globalizmas“, matyt, buvo sugalvotas pastaraisiais dešimtmečiais „pasaulinė valdžia“ terminui pridengti, kad būtų nuslopinti klausimai – kokia ta valdžia būtų bei kas ir kaip ją rinktų? Be to, įteigiant, jog susipratusių tautų lengvai sustabdomas „globalizmas“ esąs nesustabdomas, buvo paleista miglos uždanga – „globalizacija“, taip pavadinant normalų, žinoma, nesustabdomą, technikos ir kultūrų sklidimą pasaulyje nuo pat rato ir būgno išradimo. Sutapatinant tuos du pavadinimus ir „globalizmas“ atrodo nesustabdomas.

A.Kulikauskas „Miglose“ rašo: „Atrodytų, kad globalizacija išplečia individo laisvės horizontus. Tik ar nebus tai iliuzija? Juk globalios jėgos (V.B.), galima sakyti, beveik visai nepavaldžios demokratinei kontrolei“. Aišku, jis čia sutapatina „globalizaciją“ su „globalizmu“ – su „globaliom jėgom“. Ir tiesa, kad tos jėgos (globalistai) siekia totalitarinės kontrolės pasauliniame „Soviete“. Ypač komentatoriams praverstų žinoti tų pavadinimų reikšmes ir skirtumą.

Paskaičius „Bernardinuose“ paskelbtą Leonido Donskio (bene spalio 3 dieną) rašinį apie „pasaulinį sąmokslą“, atrodo, kad jis pasimokė iš KGB taktikos nukreipti mąstymą: KGB kurstė antisemitizmą, kad komunistų nusikaltimai būtų primesti žydams, o L.Donskis nukreipia dėmesį nuo amžių egzistuojančių ir šiandien aiškių siekių užvaldyti pasaulį į seniai nuvertintus žydų „protokolus“ ir antisemitizmą. Nors pats negyveno XVIII ir XIX amžiais ir nedarė „žurnalisto tyrimo“iliuminatų ir kitų (nuo senovės buvusių) pasaulinės valdžios siekimo atvejų, pasirinkęs sau tinkamus autoritetus, visa, kas netinka į antisemitizmą, vadina fantazijomis. Kuo gi jo galimi „fantazijomis“ pavadinti teiginiai yra patikimesnės fantazijos negu kitos? Nenuostabu, kad net Stalino prieš tautiškumą kovą ir todėl tautų naikinimą pavadina „kova su buržuaziniu kosmopolitizmu“.

Kažkodėl šių dienų anti-anti-globalistai intelektualai nežiūri į dar šiltą istorinę tikrovę, nekalba apie sąmokslus, o apie „sąmokslo teoriją“. Lyg nebūta aiškių sąmokslų, kaip nužudyti Cezarį ar Hitlerį.

Kodėl šių dienų autoritetai nieko nereiškia? JAV senatorius B.Goldvoteris, pavyzdžiui, kaltina turtuolio D.Rokfelerio (su Z.Bzežinskio pagalba) 1979 metais įkurtą Trišalę komisiją (Trilateral Commission) bandymu užgrobti galios centrus ir sukurti pasaulį, „kuriame laisvei nebus vietos“. O kitas JAV senatorius T.Helmis (Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas) 1984 metais kaltino globalistų klubus siekimu sulieti į vieną JAV ir SSRS. Kur įrodymai, jog ir tai „fantazijos“? Vargu ar L.Donskis įrodys popiežių Benediktą XV buvus antisemitu. Šis gi 1920 metais pareiškė, kad tamsiausi ir iškrypėliški elementai siekia pasaulinės valdžios, ir įspėjo, kad to pasiekę jie sukeltų dar neregėtą terorą pasaulyje.

Kodėl negalima įrodyti, jog viskas „fantazijos“, kas rašoma apie globalizmą trijose geopolitiniais klausimais knygose lietuvių kalba? Jų dar gyvi skaitytojai galėtų palyginti, kas užsiima fantazijomis, o kas ne. Net ir tų knygų autorius nėra fantazija, o gyvena Vilniuje ir galėtų „be pykčio“ išgirsti L.Donskio kaltinimus ir gal „muštis į krūtinę“. Manau, ypač šiandien mūsų tautai praverstų žinoti, kokiame pasaulyje gyvename ir į kokį esame stumiami.

Tikėkimės, kad atsiras skaitytojų, kurie atkreips žiniasklaidos žymūnų dėmesį į čia nurodytą globalizacinę miglą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija