„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. spalio 26 d., Nr. 19 (112)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Neprisipažinusiems buvusiems KGB bendradarbiams siūloma laukti naujo liustracijos termino

Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė siūlo iki šiol neprisipažinusiems slaptiesiems sovietų represinių tarnybų bendradarbiams neskubėti to daryti ir palaukti naujo liustracijos termino.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas tvirtina, kad tokius prisipažinimus reikėtų registruoti, nors ankstesnis liustracijos terminas jau baigėsi, o naują dar tik žadama paskelbti. Tačiau parlamentaras neslepia, kad tokie prisipažinimai teisine prasme būtų niekiniai ir negalėtų tapti lengvinančia aplinkybe.

D. Kuodytė žurnalistams pasakojo kone kasdien bendraujanti su žmonėmis, kurie nori pranešti buvę SSRS slaptųjų tarnybų bendradarbiai. Kai kurie teisinasi, esą per ankstesnį liustracijos terminą bijojo tai padaryti, kiti nuogąstauja, kad paaiškės, jog vienose ar kitose anketose jie nuslėpė slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu.

Anot tarpžinybinės komisijos vadovės, ji kol kas atsisako fiksuoti šių žmonių pateikiamą informaciją, nors nuo 2000 metų galiojantis Liustracijos įstatymas įpareigoja registruoti ir viešinti neprisipažinusius slaptuosius bendradarbius.

„Problema ta, kad įstatyme niekaip neaptarta, ką daryti su tais, kurie norėtų dabar prisipažinti, – sakė D.Kuodytė. – Jei nebūtų perspektyvos, kad bus priimtas naujas įstatymas, mūsų prievolė būtų sudarinėti bylas apie tuos žmones, kurie skambina ir kalba apie savo bendradarbiavimą, bei juos viešinti“.

Todėl komisijos pirmininkė siūlo neprisipažinusiems buvusiems sovietų saugumo bendradarbiams laukti naujo liustracijos termino ir tikėtis, kad iki tol nepaklius į komisijos darbotvarkę.

„Turėdami mintyje, kad rengiamas naujas įstatymas, jis tikrai bus, ir tai tėra mėnesio kito klausimas, duodame tokią galimybę žmonėms, kurie – beveik 100 proc. galime garantuoti – vėliau ateis, – teigė D. Kuodytė. – Nesielgiame kiauliškai jų atžvilgiu, kad jei pats atėjai, tuo pasinaudodami dabar tave čiupsime. Sakome, kad, kai bus paskelbtas naujas terminas, bėgte bėgtų ir rikiuotųsi į eilę Saugumo departamente“.

Liustracijos komisijos vadovė pažymėjo, kad tai nėra lengvata, suteikiama laiku neprisipažinusiems buvusiems slaptiesiems bendradarbiams. Anot jos, komisija išlaiko ligšiolinę darbo dinamiką – nuolat sudaro naujas bylas, tiria esančius dokumentus.

D. Kuodytė neslėpė, kad norintys prisipažinti, tačiau jos atkalbėti asmenys gali pakliūti į komisijos akiratį anksčiau nei prasidės naujas liustracijos terminas. Tokiu atveju, nustačius bendradarbiavimo faktą, jų pavardės turėtų būti paviešintos.

Tačiau komisijos pirmininkė patikino, jog nenori griebtis drakoniškų priemonių bei imti „kapoti galvas“, todėl norintiems prisipažinti siūlo neskubėti.

Savo ruožtu A.Sadeckas pareiškė, kad dabar plaukiantys prisipažinimai apie slaptą bendradarbiavimą su SSRS saugumo komitetu turėtų būti fiksuojami, nors juridinės galios jie neturėtų ir nuo galimų teisinių pasekmių neapsaugotų.

„Jei žmogus jaučia poreikį ateiti ir pasakyti, manau, kad jis gali tai padaryti. Ir Liustracijos komisija, ir Saugumo departamentas turėtų priimti tai kaip informaciją. Ar tai taps prisipažinimu, tai turės apibrėžti įstatymas“, – teigė parlamentaras.

Pasak A. Sadecko, žmogiškąja ir moraline prasme žiūrint, toks prisipažinimas, nors vienas liustracijos terminas jau baigėsi, o kitas dar nepaskelbtas, galėtų būti traktuojamas kaip lengvinanti aplinkybė. Tačiau komiteto vadovas pripažino, kad tai neapsaugotų nuo Liustracijos komisijos tyrimo.

Prieš porą savaičių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo pateikta naujosios Liustracijos komisijos veiklos ataskaita. Per septynis mėnesius tarpžinybinė komisija išnagrinėjo beveik 80 bylų. 31 asmuo buvo pripažintas slapta bendradarbiavęs su represinėmis sovietų tarnybomis.

15 atvejų komisija paskelbė neturinti pakankamai duomenų priimti sprendimą, dar 30 asmenų pripažinti nebuvę slaptaisiais bendradarbiais.

Galiojanti tvarka numato, kad piliečiai, pripažinti bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, gali per 15 dienų apskųsti Liustracijos komisijos sprendimą administraciniam teismui. Šia teise pasinaudojo dvylika asmenų. Penkis skundus teismas jau išnagrinėjo ir tik vienu atveju komisijos sprendimas buvo panaikintas.

Per nustatytą laiką neapskundusiųjų Liustracijos komisijos sprendimo pavardės skelbiamos „Valstybės žiniose“. Nustatytu laiku apie bendradarbiavimą su KGB komisijai pranešusių asmenų pavardės neviešinamos.

Ankstesnės sudėties Liustracijos komisija per penkerius metus savo iniciatyva buvo nustačiusi vos du slaptuosius KGB bendradarbius.

Nuo 2000 metų pradžios galiojantis vadinamasis Liustracijos įstatymas įpareigojo buvusius SSRS slaptųjų tarnybų agentus ir bendradarbius per pusmetį pranešti apie šį biografijos faktą specialiai tarpžinybinei komisijai.

Apie sąsajas su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis Liustracijos komisijai yra prisipažinę per pusantro tūkstančio žmonių.

Istorikų paskaičiavimu, per pastaruosius 30 metų bendradarbiauti su SSRS valstybės saugumo komitetu galėjo apie 25 tūkst. Lietuvos gyventojų. Manoma, kad dabar mūsų šalyje gali būti apie 4,5 tūkst. žmonių, kurie nepranešė apie bendradarbiavimo faktą.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja Liustracijos įstatymo redakcija, pagal kurią performuota Liustracijos komisija turėtų pakartotinai paskelbti vienerių metų buvusių SSRS specialiųjų tarnybų slaptųjų bendradarbių liustracijos terminą.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija