Domino principas
Ar gresia globalinė ekonominė krizė?
Pasaulio politikos ir ekonomikos apžvalgininkai
tiesiog maudosi niūriausiose prognozėse, kas laukia pasaulio ekonomikos
po pragaištingo uragano Katrina, kuris tiesiogine to žodžio prasme
nuplovė mažiausiai 20 JAV naftos gavimo bokštų Meksikos įlankoje.
Todėl būgštaujama, kad pasaulio ekonomikos indikatoriumi pagrįstai
vadinamos Jungtinės Valstijos gali susidurti su gana rimtomis energetinėmis
problemomis, kurias analitikai įvardija kaip krizę. Bet vis dažniau
kalbama, kad energetinė krizė gali ištikti ne tik JAV, bet ir visą
pasaulį. Ko gero, JAV reikės gerokai pakoreguoti savo ekonominio
augimo tempų skaičius, aišku, mažėjimo link. Pirmiausia todėl, kad
augančios benzino kainos neišvengiamai sukelia ir kitų prekių kainų
augimą, taip pat gyventojų perkamosios galios mažėjimą. Taigi universaliausia
prekių iš viso pasaulio rinka Jungtinės Valstijos aiškiai sumažėjo.
Visi, netgi JAV niekintojai, puikiai supranta, kad pasaulio ekonomika
yra stabili tol, kol JAV sugeba supirkti didžiulį kiekį užsienio
šalių prekių. O benzino kaina sparčiai artėja prie pačios didžiausios
visoje JAV istorijoje. Paprasti amerikiečiai, stovėdami eilėse (labai
retas atvejis) prie degalinių, kad užpildytų savo galingų automobilių
kuro bakus, liūdnai kalba, jog uraganas Katrina skaudžiai smogė
visam įprastam amerikietiškojo gyvenimo būdui. Baiminamasi, kad
netolimoje ateityje JAV gali ištikti neregėtas dalykas benzino
deficitas, ko amerikiečiai neregėjo nuo pat 1973 metų pasaulio naftos
krizės. Tai yra, kai daug naftos resursų turinčios arabų valstybės
paskelbė embargą. Dabar kai kuriose JAV valstijose bandoma reguliuoti
degalų pardavimą. Tačiau tai gali padidinti degalų supirkimą, o
tai dar labiau sujauks benzino rinką.
JAV vyriausybei paskelbus, kad dėl uragano padarytų
nuostolių bus panaudotos strateginės degalų atsargos, sukėlė netgi
jų kainų mažėjimą. Tačiau, specialistų įsitikinimu, tai tik laikinas
reiškinys, nes tų atsargų ne per daugiausia. Todėl JAV valdžia leido
netgi sumažinti dalinį ekologinių įstatymų ribojimą, kai naftos
perdirbimo įmonės, siekdamos išgauti maksimaliai didesnį kiekį benzino
ir kitų degalų, gali padidinti oro taršą.
Būtina pažymėti, kad globalioje rinkoje nebūna
izoliuotų problemų, todėl degalų kainos pakilo ne tik JAV, bet ir
visame pasaulyje. ES šalyse benzino kainos jau išaugo daugiau kaip
10 proc., nors ir iki tol kainos buvo pakankamai aukštos. Niekas
nežino ir nesiima prognozuoti, kaip toli nusities ši kainų kilimo
grandinė, ir niekas neįsivaizduoja, kiek laiko ir jėgų prireiks
likviduoti ne tik uragano Katrina, bet ir degalų kainų kilimo
pasekmes. Dauguma pasaulio ekonomikos analitikų ir specialistų tvirtai
įsitikinę, kad galingiausia ir didžiausia pasaulyje JAV vartojimo
rinka neša ant savo pečių viso pasaulio ekonomiką. Vadinasi, energetinė
krizė visų pirma palies tas šalis, kurios savo prekėmis užpildo
JAV rinką. Pirmiausia, žinoma, vadinamuosius Azijos tigrus, tarp
kurių Kinija ir Indija. Ir ne tik jas. Prasidėtų grandininė reakcija,
kuri palies visas, be išimties, šalis, kaip tai buvo 1997-1998 metais,
kai įvyko didžiulė ekonominė krizė Rusijoje. Dabar Rusijoje dėl
naftos kainų šuolio įsivyravo dvi nuomonės. Vieni džiaugiasi ir
skaičiuoja šimtus milijonų, įplaukiančių į Rusijos stabilizavimo
fondą iš naftos, dolerių. Trina rankas iš pasitenkinimo Rusijos
naftos kompanijų magnatai. Tačiau vis daugėja Rusijos analitikų,
tokių kaip Rossijskaja gazeta ekonomikos apžvalgininkas Jevgenijus
Arsiuchinas, kurie įspėja, kad 1998-ųjų krizė Rusijoje gali pasikartoti
kur kas anksčiau nei daugeliui atrodo. Taigi JAV nedraugams piktdžiugiauti,
kad ją ištiko nelaimė, nereikėtų. Jeigu JAV rinka užsidarys kitų
pasaulio šalių prekėms, tai krizė pirmiausia ištiks jas, o ne visada
sugebančias sėkmingai įveikti panašias situacijas Jungtines Amerikos
Valstijas.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|