Nesutarimai dėl ES biudžeto

Europos Sąjungos vadovams nepavyko susitarti dėl 2007-2013 metų finansinio plano birželį, biudžeto sutartį blokavo Didžioji Britanija, Suomija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija. Didžiosios Britanijos pirmininkavimas ES kritikuojamas dėl lėtos pažangos vedant derybas dėl biudžeto – artėjant gruodį numatytam viršūnių susitikimui, dar nepateikta jokio konkretaus pasiūlymo.

Derybos dėl biudžeto įstrigo metų viduryje, britams nesutikus atsisakyti dalies įmokų į biudžetą sugrąžinimo. Vadinamąjį „britų čekį“ 1984-aisiais išsikovojo tuometinė Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer. Ji rėmėsi argumentu, kad didelė dalis ES lėšų tenka žemės ūkiui, kuriame dirba santykinai mažai Didžiosios Britanijos gyventojų.

ES dar neatsigavo po krizės, į kurią ją įstūmė olandai ir prancūzai, šiemet atmetę ES Konstitucijos projektą, todėl Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras siekia bent kokios pažangos derybose dėl 2007-2013 metų bendrijos biudžeto. Priešingu atveju gruodį pasibaigsiantis Londono pirmininkavimas ES būtų įvertintas kaip visiškai nesėkmingas.

Pranešama, kad Didžioji Britanija pasiūlymus dėl ES biudžeto planuoja pateikti likus vos kelioms dienoms iki gruodžio 16 dieną vyksiančio viršūnių susitikimo. Nors pastaruoju metu Didžiosios Britanijos pirmininkavimas ES sulaukia vis daugiau kritikos, Londonas tvirtina tikįs, kad dėl biudžeto pavyks susitarti dar šiemet. Užvakar Didžioji Britanija pasiūlė apie 10 proc. mažinti grynąsias išmokas septynioms naujoms ES narėms 2007-2013 laikotarpiu. Be abejo, naujosios ES narės negali sutikti su tokiu mažinimu. Jeigu šiam pasiūlymui bus pritarta, gruodį nė nereikia tikėtis, kad bus pasiektas kompromisinis susitarimas. Daugelis ekspertų sako, kad realiau yra tikėtis dėl biudžeto susitarti pirmąjį 2006 metų pusmetį, kai pirmininkavimą blokui perims Austrija.

Naujosios ES valstybės iš Vidurio ir Rytų Europos baiminasi, kad derybų dėl biudžeto žlugimas sumažins ekonominę paramą, kurią jos gauna iš Briuselio fondų.

Didžiosios Britanijos vadovų noras neatsisakyti dalies įmokų į biudžetą sugrąžinimo privedė prie aklavietės. T.Bleras iki šiol teigė, kad jis nesutiks sumažinti sugrąžinamosios dalies sumos tol, kol Prancūzija prieštaraus siūlymui sumažinti išmokas žemės ūkiui.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro pareiškė vis dar tikįs, kad gruodį bus pasiektas susitarimas, nors tai padaryti būsią „nepaprastai sunku“.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas tvirtino, kad Didžiosios Britanijos pozicija kai kuriais biudžeto klausimais „lemiama“ siekiant susitarimo. Jis nurodė, kad jeigu gruodį susitarimo nepavyks pasiekti, ES ištiks tikra krizė, nes nėra garantijų, kad biudžetas bus patvirtintas ir kitais metais.

„Kodėl mūsų britų bičiuliai turėtų rasti atsakymą kovą ar birželį, jeigu jie negali jo rasti per pirmininkavimo ES laiką? – klausė Ž. M. Barozas ir sakė: – Jeigu Didžioji Britanija nori, kad ja ir toliau pasitikėtų naujosios narės, ji turi visomis išgalėmis stengtis, kad susitarimas būtų pasiektas iki šių metų pradžios. Aš daug kalbėjausi su ministru pirmininku T.Bleru ir tvirtai tikiu, kad jis daro viską, jog toks susitarimas būtų pasiektas šiais metais“.

Tuo tarpu ES biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė apkaltino Didžiąją Britaniją naudojant klaidinančius duomenis, kurie iškreipia jos įmokas į bendrijos fondus, ir kritiškai įvertino Londono ketinimus – pasiūlymus dėl biudžeto pateikti ES užsienio reikalų ministrų susitikime gruodžio pradžioje. Likus trims savaitėms iki aukščiausio lygio ES susitikimo dėl ilgalaikio bloko biudžeto, D. Grybauskaitė pareiškė, kad Londonas iškreipė duomenis dėl savo įmokų į Briuselio fondus. Iki šiol 20 metų Didžioji Britanija pripažino principą, kad pajamos iš muito mokesčio buvo dalis tiesioginių įplaukų į ES biudžetą ir nelaikė jų nacionaliniais mokėjimais Briuseliui. „Dabar Didžiosios Britanijos finansų ministerija į visumą jungia ir šias pajamas ir keistu būdu išpučia savo mokėjimus“, – sakė D. Grybauskaitė. Be to, komisarė pažymėjo, kad Didžioji Britanija demonstruoja „statistikos kūrybą“, naudodama duomenis dėl įsipareigojimų biudžetui, o ne realius mokėjimus, siekdama, jog bendras įnašas atrodytų didesnis nei buvo iš tiesų. Ji taip pat kritiškai įvertino ir Didžiosios Britanijos pažadą gruodžio 7 dieną vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime pateikti detalius pasiūlymus dėl biudžeto. Pasak jos, tokie paskutinę akimirką pateikti pasiūlymai gali sukelti rimtų problemų, nes vyriausybės neturės pakankamai laiko įvertinti jų poveikio.

Kalbėdamas su Europos Parlamento nariais, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dž.Stro nurodė, kad ankstesni pasiūlyti kompromisai buvo atmesti penkių šalių narių, o tam, kad šią žiemą būtų pasiektas susitarimas dėl biudžeto, „būtina, kad sutiktų visos 25 narės“. „Tad mūsų laukia sunkios derybos ir, turėdami tai omenyje, gruodžio pradžioje mes ketiname pateikti išsamius pasiūlymus, kurie bus aptarti per slaptą užsienio reikalų ministrų pasitarimą“, – pareiškė jis.

Lapkričio 22-ąją oficialiai prisaikdinta naujoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel kitą dieną viešėjo Paryžiuje ir Briuselyje. Vizitų metu ji pabrėžė, kad Vokietijos užsienio politikoje esminių permainų nebus. Nepaisant to, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas T.Bleras, kurio santykiai su buvusiu kancleriu Gerhardu Šrioderiu buvo gana sudėtingi, tikisi iš naujosios kanclerės draugiškesnės politikos Londono atžvilgiu. Daugiausia dėmesio trumpame A. Merkel ir T. Blero susitikime skirta krizei dėl ES biudžeto.

A.Merkel atsargiai kalbėjo ES biudžeto krizės klausimu Briuselyje po susitikimo su Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu, kuris paprašė jos „padėti įtikinti“ Londoną šiuo klausimu. „Įmokų sugrąžinimas yra tik vienas aspektas. Išeitį galėsime rasti tik tuomet, jei kartu svarstysime visus klausimus“, – sakė ji.

Vokietijos kanclerė A.Merkel pažadėjo „konstruktyviai“ veikti tariantis dėl naujojo ES biudžeto. A.Merkel, kuri kalbėjosi su aukštais ES pareigūnais Briuselyje, teigė kol kas negalinti komentuoti pasikeitimų, kuriuos žadama įgyvendinti priimant 25 šalių bloko biudžeto sutartį per gruodį vyksiantį bendrijos viršūnių susitikimą. Tačiau Vokietija imsis vadovaujančių pozicijų priimant susitarimą dėl ilgalaikio bloko biudžeto.

A. Merkel taip pat sakė, kad ES „neturėtų manyti, jog reikalai dėl ES Konstitucijos susitvarkys greitai“. Po ratifikavimo „pauzės“, kuri įsivyravo po Prancūzijos ir Nyderlandų konstitucinio projekto atmetimo, reikia imtis veiksmų ir užtikrinti, kad Konstitucija vis dėlto įsigalėtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas T.Bleras gruodžio pradžioje susitiks su keturių didžiausių Europos Sąjungos naujųjų narių vadovais ir aptars su jais naująjį ES biudžeto projektą. Jis dar prieš Didžiajai Britanijai pateikiant pasiūlymus nuvyks į Budapeštą susitikti su keleto naujųjų narių vadovais aptarti naujojo ES biudžeto. Į Višegrado ketvertą įeina Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija. Tiek prancūzai, tiek britai dabar siekia užsitikrinti kuo didesnę paramą jų pozicijai derantis dėl 2007-2013 metų ES biudžeto.

Tuo tarpu ES naujokė Lenkija yra vienintelė 25 šalių bloko narė, nepritarsianti 2006 metų bendrijos biudžetui. Tačiau Lenkijos nepritarimas nesužlugdys ES išlaidų plano, nes jam patvirtinti reikalinga paprastoji dauguma. Lenkijos atstovai Europos Komisijoje Briuselyje jau pranešė šiuo metu ES pirmininkaujančiai ir už išlaidų projekto sudarymą atsakingai Didžiajai Britanijai savo sprendimą nepritarti 2006 metų biudžeto planui. Lenkijos nepritarimą kitų metų 25 šalių bloko biudžetui paskatino naujoji šalies finansų ministrė Teresa Lubinska. Ji nori, kad išlaidos būtų padidintos 4 mln. eurų, iki 115 mln., kaip siūlė Europos Parlamentas.

Pagal Reuters-dpa-ELTA

© 2005 "XXI amžius"