Nelikti užribyje
Petras KATINAS
Europos Sąjungai pirmininkaujantis Didžiosios
Britanijos premjeras Tonis Bleiras sukėlė tikrą sumaištį Briuselyje
paraginęs 10 proc. sumažinti paramą naujosioms Europos Sąjungos
valstybėms. Nors, tiesą sakant, tokio akibrokšto iš jo buvo galima
laukti. Juk dar birželį T.Bleiras faktiškai sužlugdė jau parengtą
susitarimą dėl 2007-2013 metų ES biudžeto. Tačiau tada Didžiosios
Britanijos premjeras dėjosi naujųjų ES narių draugu ir iš jų vadovų
netgi komplimentų susilaukė. Dabar ES būstinės koridoriuose ir valstybių
sostinėse nuogąstaujama, kad Londonas iki savo pirmininkavimo pabaigos
dar gali ką nors iškrėsti. Labai sunku pasakyti, ar netrukus turinčiame
prasidėti ES valstybių aukščiausiojo lygio susitikime, kur vėl turėtų
būti svarstomas 2007-2013 metų biudžetas, jis bus patvirtintas.
Tuo faktiškai niekas netiki. Pagal T.Bleiro pasiūlymą, ES Sanglaudos
fondas būtų gerokai apkarpytas. Pavyzdžiui, Lietuva netektų 600
milijonų eurų. Lenkijos skaičiavimais, Varšuva netektų apie šešis
milijardus eurų.
Dabar Europos Komisijoje svarstomi patys įvairiausi
variantai. Bet rasti bendrą susitarimą bus labai sunku. Tuo labiau
kad Jungtinės Karalystės poziciją palaiko Nyderlandai, Danija, iš
dalies Švedija ir netgi naujokė Estija. Nyderlandai ir Danija reikalauja,
kad parama naujosioms ES šalims būtų dar labiau sumažinta. Prancūzija,
kaip gaunanti daugiausia ES struktūrinių fondų paramos savo žemės
ūkiui, kol kas nepritaria Londono planams. Vokietijos pozicija taip
pat neaiški nors jos naujasis užsienio reikalų ministras deklaruoja
palaikąs ES naujokes, tačiau konkrečių paramos žingsnių nerodo.
Dauguma politikos specialistų teigia, jog Paryžius ir Berlynas,
irgi gerokai sukiršinę ES senbuves ir naujokes, nebūtų žengę tokio
žingsnio, kurį padarė Londonas.
Iš visų ES naujokių labiausiai T.Bleiro planams
priešinasi Lenkija. Visos šios šalies politinės partijos, senasis
ir naujasis prezidentai vienu balsu tvirtina, kad Lenkija nenusileis
ir vetuos Londono užmačias. Varšuvoje netgi pasigirdo balsų, jog
reikia sustabdyti Lenkijos įmokas į ES kasą. Pasak savo kadenciją
baigiančio Lenkijos prezidento A.Kvasnievskio, labai svarbu, kad
visos ES naujosios šalys laikytųsi vieningos pozicijos. Bet čia
ir iškyla problemų. Neseniai Čekijos sostinėje Prahoje įvykusiame
Vyšegrado šalių grupės vadovų susitikime paaiškėjo, kad Čekija ir
Slovakija daug nesispyrios. Kaip pabrėžė Čekijos premjeras, Praha
nėra kategoriškai nusistačiusi T.Bleiro pasiūlymams, bet tiktai
norėtų, kad parama iš ES fondų būtų skirstoma tolygiai ir tikslingai.
Taigi vienybės šiuo klausimu nėra, ir prieštaravimai ES viduje tiktai
gilės.
Lietuvos pozicija irgi dar nėra visai aiški. Lietuvos
atstovė, ES biudžeto komisarė D.Grybauskaitė gana kritiškai įvertino
britų pasiūlymus. Ji įtaria, kad T.Bleiras specialiai vilkino savo
plano pateikimą, todėl ES valstybėms faktiškai nepalikta laiko diskusijoms
ir apmąstymams. Na, o naujųjų ES šalių spauda tiesiog mirga Londoną
smerkiančiomis ir net įžeidžiančiomis antraštėmis. Tokiomis kaip
Šantažas ir rankų laužymas, Naujasis britų imperializmas ir
pan. T.Bleiro kritikai pateikia ir gana solidžių argumentų, kodėl
neturėtų būti apkarpyta ES fondų parama gerokai savo ekonominiu
pajėgumu ir gyvenimo lygiu atsiliekančioms naujosioms ES šalims.
Kaip teigia žymūs mūsų kaimynų lenkų ekonomistai, ES senbuvės ir
Didžioji Britanija privalo suprasti, kad naujųjų ES šalių atsilikimas
tik pakenks visos Europos ateityje pažangai. O ta pažanga, be finansinės
paramos, sunkiai pasiekiama.
Beje, su Londono pozicija nesutinka ir Europos
Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas. Jo žodžiais tariant,
neseniai įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos lyderiai
susitarė, kad Europos Komisija turėtų plėtoti bendrą Europos politiką
energetikos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo, saugumo ir migracijos
srityse. O tam finansuoti reikalingos lėšos, be kurių garsūs žodžiai
ir skelbiami geri ketinimai nieko nereiškia.
Lietuvos premjeras A.Brazauskas, pripažinęs, kad
susitarti dėl ES pinigų nebus lengva, pridūrė, jog ES biudžetas
privalo garantuoti naujųjų ES narių plėtrą. Tuo tarpu Lietuvos ES
politikos ir eurolobizmo ekspertas D.Varanavičius sakė, kad ES naujokių
pozicija prieštarauti Londono pozicijai yra pavėluota, nes reikiamus
žingsnius joms, taip pat ir Lietuvai, reikėjo žengti gerokai anksčiau.
Šiaip ar taip, atrodo, kad T.Bleiras, susitikęs su Baltijos šalių
premjerais, galėjo būti bent iš dalies patenkintas. Jis taip ir
neišgirdo trijų Baltijos sesių vieningo ne savo pasiūlymams.
Ir be sukelto skandalo dėl ES fondų lėšų apkarpymo
Lietuvą palietė dar vienas nemalonus tarptautinis įvykis: Lietuvos
Prezidentas nebuvo pakviestas į kitų metų sausio 25-29 dienomis
Šveicarijoje įvyksiantį prestižinį renginį Pasaulio ekonomikos
forumą. Šiame forume sprendžiami labai svarbūs pasaulio ateities
klausimai, tarp jų ekonominiai, aplinkos apsaugos, socialiniai
ir kiti vadinamieji globaliniai aspektai. Prezidento patarėjas diplomatiniais
klausimais Valteris Baliukonis aiškino, jog Prezidento nepakvietimas
į Davoso forumą nėra taip jau blogas dalykas, nes mūsų Prezidentas
esą užsiima regioniniais reikalais, o Davose bus svarstomi globaliniai
dalykai. Tačiau kodėl pakvietimą į Davosą gavo Latvijos prezidentė
V.Vykė-Freiberga? O dėl regioninių klausimų svarbos, tai labai abejotina,
kas yra svarbiau: Pasaulio ekonomikos forumas ar planuojama vadinamoji
Demokratinio pasirinkimo bendrija, į kurią turėtų įeiti Baltijos
valstybės, Rytų Europos, Balkanų, Juodosios jūros ir Kaukazo šalys?
Tuo labiau kad tokios Bendrijos kūrimo iniciatoriai yra Maskvos
labai nemėgstami Ukrainos ir Gruzijos prezidentai. Todėl Maskva,
dėdama visas pastangas sužlugdyti šį projektą, jau iš anksto paskelbė
jį antirusišku. Bet svarbiausia, mūsų Prezidentas, irgi besiskelbiantis
esąs vienas iš tos Bendrijos kūrėjų, neturėtų pamiršti, kad jos
kūrimo, bent jau kol kas, nepalaiko nė viena iš didžiųjų Europos
valstybių. Jos aiškiai nenori supykdyti Rusijos. Todėl šis ambicingas
planas bus visaip žlugdomas. O guodimasis tariama lyderyste labai
jau panašus į plikbajorišką puikavimąsi.
Todėl tenka sutikti su Seimo nariu, buvusiu vyriausiuoju
Lietuvos euroderybininku P.Auštrevičiumi, pareiškusiu, jog galima
nebūti daug kur, bet ne Davose. Jo nuomone, žvelgiant į Lietuvos
ekonomikos plėtrą bei siekiant regiono lyderio statuso, Lietuvai
dalyvauti Davoso forume yra ypač svarbu. P.Auštrevičius patarė pasidomėti,
kodėl mūsų nekviečia į šį prestižinį forumą, ir klausė, jog, matyt,
Lietuva nepadarė kažko svarbaus, kad mus pastebėtų ir įvertintų.
Kiti kaltina ne tik Prezidentūrą, abejingai žiūrinčią į diplomatinį
darbą, bet ir Užsienio reikalų ministeriją, nepasiekusią, kad Lietuva
būtų gerai vertinama. Tad kas gi kaltas, kad Lietuva nepalaiko darbo
santykių su Pasaulio ekonomikos forumu, kaip svarbia tarptautine
organizacija? Kažkodėl niekas nei Prezidentūra, nei Vyriausybė
iki šiol nepasirūpino, kad Lietuva turėtų savo atstovą šioje organizacijoje.
Tuo tarpu Latvija turi savo atstovą Pasaulio ekonomikos forume.
Kur kas didesnį aktyvumą privalo parodyti mūsų
užsienio politikos vairininkai. Ypač kai senosios Europos lyderiai
įvairiais reikalais tariasi su Maskva, net nesiteikdami pakviesti
Baltijos šalių. Tai pirmiausia liečia ES ir Rusijos energetinę politiką.
Pagaliau dėl Maskvos ir Berlyno sandorio tiesti dujotiekį Baltijos
jūros dugnu apeinant Baltijos valstybes ir Lenkiją galima būtų aktyviau
veikti ieškant galingiausios pasaulio valstybės Jungtinių Amerikos
Valstijų paramos. (Beje, šeštadienį iškilmingai pradėta šio Lietuvą
ir Lenkiją apeinančio dujotiekio statybos pradžios atidarymo ceremonija.)
Bet Lietuvoje yra galingų jėgų, kurios nemėgsta Amerikos. Pirmiausia
tai darbiečiai, kurių frakcijos seniūnė Seime Loreta Graužinienė
tiesiog įžeidė JAV ambasadorių Lietuvoje Styveną Malą, pareikalaudama
iš jo pasiaiškinimo, ar Vašingtonas nesikiša į Lietuvos vidaus reikalus.
Tokie darbiečių pareiškimai beveik žodis žodin nukopijuoti iš
Rusijos viešųjų ryšių specialistų žargono. Pagaliau kaip galima
vertinti darbiečių lyderio pasigyrimą, kad jis netrukus pakeis
Konstituciją vien tam, kad į jo asmeninę partiją galėtų stoti užsienio
valstybių piliečiai, kurie esą prašyte prašosi priimami. Matyt,
visiems aišku, iš kokio užsienio pasipildys darbiečių gretos.
Tačiau ko kito ir nereikia tikėtis, nes dabartinei
Vyriausybei, jos vadovui ir ministrams dabar rūpi visai kiti reikalai.
Pirmiausia kaip išsaugoti savo portfelius ir privilegijas. Be to,
kaip pažymėjo Kovo 11-osios Akto signataras prof. Bronius Genzelis,
ir mūsų diplomatai, kurių daugelis išeiviai iš buvusios partinės
nomenklatūros, neatlieka savo funkcijų. (Nesenas pavyzdys: Lietuvos
konsulato Sankt Peterburge darbuotojas neišdavė vizos į Lietuvą
atvykstančiam rusų disidentui S.Kovaliovui, nuteistam už LKB kronikos
platinimą prieš 30 metų. Tik po kitų darbuotojų įsikišimo viza šiaip
taip buvo išduota. S.Kovaliovas šiandien lankosi Kaune, Kardinolo
V.Sladkevičiaus muziejuje vyks susitikimas su juo.) Pasak profesoriaus,
nėra ko norėti gero iš dabartinės valdžios, jų darbo Lietuvos labui.
Patys tyčiojamės iš teisinės valstybės pamatų. Priimame kurioziškiausius
įstatymus, saugodami asmens duomenų privatumą, neleidžiame istorikams
pasidomėti, ką veikė Lietuvoje okupantų tarnai. Nejučiom pagalvoji:
gal įstatymų leidėjams baugu, kad archyvuose bus rasta tai, kas
juos kompromituoja, sakė prof. B.Genzelis.
Pagaliau kaipgi gali žiūrėti į Lietuvą demokratinis
pasaulis vien dėl Seimo komisijos, tiriančios sukčių koncerno EBSW
veiklą?! Pirmiausia negali apklausti, nes įstatymas to nenumato,
buvusio Lietuvos KGB padalinio vadovo Marcinkaus, kuris po nepriklausomybės
atkūrimo buvo išvykęs į Maskvą darbuotis centrinėje KGB būstinėje,
o sugrįžęs dirbo EBSW. Naivu būtų manyti, kad tokie, nors ir labai
apsukrūs vaikinai kaip Petrikas ir kiti, vieni patys sukūrė tą sukčių
organizaciją. Juk faktiškai visoje buvusioje SSRS KGB ir partinės
struktūros buvo įkūrusios panašius koncernus. Jie turėjo tikslą
griauti naujų nepriklausomų valstybių ekonomiką. Deja, Seimas
niekaip negali priimti įstatymo, leidžiančio apklausti visus piliečius,
ne tik užimančius valstybines pareigas. Beje, galima pridurti, kad
pirmieji pinigai 400 tūkst. dolerių į EBSW atėjo iš Maskvos.
Tad ko norėti, jeigu mūsų vadovų nekviečia į Davosą.
© 2005 "XXI amžius"
|