Biznis svarbiau nei demokratija

Petras KATINAS

Neseniai Vašingtone Baltųjų rūmų iniciatyva ir jiems globojant įvyko solidi tarptautinė konferencija „Rusija šiandien, rytoj ir 2008 metais“. Šioje konferencijoje pirmą kartą buvo suformuluota naujoji prezidento Džordžo Bušo administracijos politika Rusijos atžvilgiu. Pabrėžiama, jog dabar Jungtinės Valstijos nebelaiko santykių su Maskva prioritetiniais, ir Vašingtonas daugiau nenumato kelti klausimų, susijusių su demokratiniais procesais Rusijoje. Taip Kremliui į rankas įteiktas koziris daryti ką nori šalies viduje, ir Baltieji rūmai tam neprieštaraus, jeigu tik nebus užkliudomi amerikiečių interesai.

Toną konferencijai jos išvakarėse davė pats prezidentas Dž.Bušas. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, ką mano apie santykius su Rusija, JAV prezidentas pažymėjo, kad jis palaiko gerus santykius su prezidentu V.Putinu, o santykiai su Rusija yra „darbingi“. Palietęs vieną svarbiausių temų apie demokratijos būklę Rusijoje, Dž.Bušas išsisuko ir labai aptakiai kalbėjo, jog amerikiečiai tradiciškai primena rusų partneriams apie demokratijos svarbą, tačiau įspėjo įkyrius žurnalistus nesitikėti ko nors nauja išgirsti apie tai. „Aš visiškai suprantu, kad Rusijos demokratija skiriasi nuo demokratijos JAV. Mes ir nelaukiame, jog visos šalys sektų mūsų pavyzdžiu“, – sakė JAV prezidentas. Tai jau kažkas visiškai nauja Dž.Bušo demokratijos vertinime. Iki šiol nė vienas Jungtinių Valstijų prezidentas dar nebuvo bent jau viešai pateikęs tokios „racionalizacijos“. Galima priminti, jog tezė apie skirtingas demokratijos formas iš Baltųjų rūmų šeimininko nuskambėjo pirmą kartą. Iki šiol Vašingtono administracija laikėsi principo, kad demokratija yra universali visiems, kas sukeldavo Maskvos nepasitenkinimą ir nuolat būdavo primenama, jog amerikiečiai nesupranta rusiškos demokratijos specifikos... Taigi šiuo savo pareiškimu apie skirtingas demokratijos formas Baltieji rūmai priėmė primestas žaidimo taisykles.

Vašingtono konferencijoje pagrindines JAV politikos gaires būsimuosiuose santykiuose su Rusija nubrėžė JAV Nacionalinio saugumo tarybos narys Tomas Gremas, atsakingas už santykius su Rusija bei NVS šalimis. Jo kalbą galima įvertinti kaip dabartinės JAV administracijos veiksmų programą Rusijos atžvilgiu: „Rusija daugiau nebėra JAV užsienio politikos centre. Ji jau nėra Amerikos priešas ir nebekelia mums grėsmės, kaip tai buvo SSRS laikais“, – sakė T.Gremas. Taip pat jis pažymėjo, kad dabartinė politinė situacija Rusijoje nereiškia, jog Maskva stengiasi sugrįžti į sovietinę praeitį. Tačiau daugelį labai nustebino T.Gremo išvedžiojimai, kad JAV ir Rusijos specialiosios tarnybos glaudžiai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie tarptautinius teroristus ir jų veiklą, padeda užtikrinti Rusijos branduolinių objektų saugumą ir gyrė Rusijos progresą derantis dėl Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų. Tokie T.Gremo žodžiai sukėlė didelį daugelio konferencijos dalyvių nusistebėjimą, nes seniai žinoma, jog kaip tik Maskva visada palaikė Iraną ir pati padeda Irano muloms kurti branduolines programas. Be to, visi puikiai žino, kad Teheranas sparčiai kuria branduolinį ginklą, o gal net jau ir sukūrė. Juk neatsitiktinai Irano prezidentas ragino nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus. Gi Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas suvaidino nustebusį dėl tokio Irano prezidento pareiškimo, tačiau iškart griežtai atmetė pasigirdusius reikalavimus pašalinti už tokias kalbas Iraną iš Jungtinių Tautų Organizacijos. Nesigirdėjo iš Kremliaus ir to, kad jis būtų bent jau pabaręs stalinistinės Šiaurės Korėjos „tėvą ir mokytoją“ Kim Čen Irą už panašius išsišokimus.

Reveransai Kremliui labai greitai paaiškėjo iš T.Gremo tolesnės kalbos. Jis pažymėjo, kad JAV nori matyti Rusiją kaip stabilų energoresursų tiekėją komerciniais pagrindais. Pasidarė visiškai aišku, kad JAV gali užmerkti akis prieš vis didėjančius demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje mainais už tuos energoresursus „komerciniu pagrindu“. Aišku, JAV – tai ne Europos valstybės, kurioms tiekdama dujas ar naftą Maskva beveik atvirai diktuoja ir politines sąlygas, bet tokie aukštų JAV pareigūnų pareiškimai rodo, kad ir Vašingtonas bent jau iš dalies eina Maskvos draugų G.Šrioderio ir Ž.Širako pėdomis. Tokie linkčiojimai Kremliaus pusėn neatsitiktiniai. Mat tuo metu, kai vyko minėta konferencija dėl JAV santykių su Rusija, Vašingtone viešėjo labai svarbi Rusijos delegacija, kurios sudėtyje buvo Rusijos vicepremjeras Viktoras Christenka, kuruojantis energetikos reikalus, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas. Jie derėjosi su JAV prekybos ir energetikos ministrais Karlosu Gutjeresu ir Lamueliu Bodmanu dėl „Gazprom“ ir „Lukoil“ įsitvirtinimo Amerikos rinkoje.

Matyt, supratęs, kad savo nuolaidžiavimu Maskvai perlenkė lazdą, vėliau T.Gremas drįso išreikšti susirūpinimą dėl valdžios koncentracijos Rusijoje vienose rankose ir Kremliaus politikos kaimyninių NVS šalių atžvilgiu. „JAV remia nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą visų šalių, tiek esančių Rusijos pasienyje, tiek ir visame pasaulyje“, – pareiškė T.Gremas. Tačiau tai buvo tik žodžiai vietinei publikai nuraminti. Jis net neužsiminė, jog kaip tik Rusija siekia ir vykdo NVS šalių teritorinio vientisumo griovimą. Juk pakako paminėti tiktai vieną faktą, kai Rusijos palaikoma ir išlaikoma separatistinė Abchazijos respublikos valdžia paskelbė įstatymą dėl Abchazijos pilietybės. Tiksliau, nurodė visiems Abchazijos gyventojams tapti Rusijos Federacijos piliečiais. Panašūs procesai vyksta ir Moldovos Padniestrės respublikoje. Todėl nereikia stebėtis, jog, matydamas tokį Vašingtono politikos kursą, Rusijos prezidentas V.Putinas, nuvykęs į Nyderlandus, gynė Molotovo-Ribentropo paktą ir įrodinėjo, kad Maskva pasirašė tą paktą tiktai dėl Vakarų šalių, kurios esą buvo sudariusios suokalbį su hitlerine Vokietija, išdavystės. Galima neabejoti, jog, gavęs faktišką oficialų pritarimą Rusijoje vykdomai „specifinei demokratijai“, Kremlius dar paskelbs ir ne tokių pareiškimų.

Neduok Dieve, jeigu pasikartotų sena istorija, kai JAV prezidentas F.Ruzveltas Jaltoje atidavė Stalinui pusę Europos.

© 2005 "XXI amžius"