Vašingtonas nenorėjo SSRS žlugimo?
Petras KATINAS
Jungtinių Valstijų Atstovų rūmams vienbalsiai
priėmus rezoliuciją, jog Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja,
privalo atsiprašyti Baltijos šalių už 1940-1991 metų okupaciją,
oficialusis Kremlius gerokai susinervino. Nors oficialaus pareiškimo
tuo klausimu dar nebuvo, bet aukšti Rusijos URM pareigūnai jau vėl
pradėjo cituoti prezidento V.Putino neseniai pasakytus žodžius apie
nugaišusio asilo ausis. Taip V. Putinas įvertino Latvijos Seimo
rezoliuciją svarstant Rusijos ir Latvijos sienos sutarties klausimą,
primenant apie 1920 metų Latvijos ir Rusijos sutartį dėl sienos.
Toje sutartyje minimas Pskovo sričiai priklausantis Abrenės rajonas
(dabar Pytalovo), kuris iki 1940 metų okupacijos priklausė Latvijai.
Beje, Latvija nereikalauja grąžinti Abrenės, tiktai primena apie
įvykusį faktą. Tačiau vien to priminimo pakako sukelti tikrą isteriją
Maskvoje ir grubų V.Putino kalambūrą apie nugaišusio asilo ausis.
Esą Latvija, 1920 metais pasirašydama sutartį dėl sienos, pasinaudojos
tuometine padėtimi, kai Rusija buvo nusilpusi nuo pilietinio karo,
pralaimėjimo baltalenkiams ir t.t. Kai dėl pralaimėjimo baltalenkiams,
tai didesnį cinizmą sunku ir įsivaizduoti. Juk tuo metu tik visuotinio
lenkų didvyriškumo dėka pavyko atremti bolševikų gaujas, jau įsiveržusias
į Varšuvos priemiesčius.
Nepaliaujama cituoti neseną prezidento V.Putino
pareiškimą, jog Sovietų Sąjungos žlugimas buvo pati didžiausia katastrofa,
kokia tiktai galėjo ištikti ne tik Rusiją, bet ir pasaulį.
Tarsi to patvirtinimą, Rusijos žiniasklaida išplatino
žinomo JAV diplomato veterano, buvusio JAV ambasadoriaus Maskvoje
Džeko Metloko interviu laikraščio Delovoj vtornik politikos apžvalgininkui
S.Nosovui, pavadintą Bušas vyresnysis bandė išsaugoti SSRS. Tuose
Dž.Metloko samprotavimuose teigiama, jog net buvęs JAV prezidentas
Ronaldas Reiganas, paskelbęs SSRS blogio imperija, po susitikimų
su M.Gorbačiovu nebenorėjo SSRS žlugimo ir palaikė M.Gorbačiovo
vykdomą revoliuciją iš viršaus. Palaikė todėl, kad Gorbačiovas
buvo pirmasis sovietų lyderis, kuris savo šalies interesus laikė
aukštesniais nei partijos interesai. Faktas lieka faktu: komunistinio
režimo žlugimas įvyko ne dėl Vakarų spaudimo, o gorbačiovinių reformų
dėka. Ir jeigu tos reformos būtų buvusios sėkmingos, tai SSRS galėjo
būti išgelbėta. (...) Mes tikėjome kad demokratinė Sovietų Sąjunga,
kaip savanoriška federacija, negali niekam nekelti pavojaus. Bet
tai, kas įvyko 1991 metų rugpjūtį (komunistinis KGB pučas), reiškė
komunistų kontrolės žlugimą. Ir tai padarė ne Vakarai, ne Bušas
vyresnysis, o Gorbačiovas. Sovietų Sąjungos žlugimo nenorėjo nei
M.Gorbačiovas, nei mes. Prisiminkite, ką pasakė Dž.Bušas 1991 metų
vasarą Kijeve. Jis visiškai palaikė naują Gorbačiovo sąjunginės
sutarties idėją. Kreipdamasis ne tik į ukrainiečius, bet ir į visas
SSRS tautas, Dž.Bušas vyresnysis pasakė: Laisvė ir nepriklausomybė
dvi sėkmingos koncepcijos. Jums šiandien reikia laisvės. Imkite
ją. Daugumai respublikų tapimas nepriklausomomis buvo aiškiai per
ankstyvas. Daugelis jų, išskyrus Baltijos respublikas, ėmė gyventi
kur kas blogiau nei anksčiau. Ir kada Bušas vyresnysis kalbėjo apie
savižudišką nacionalizmą, jis pirmiausia turėjo galvoje Gamsachurdijos
Gruziją. Mes nuoširdžiai norėjome išsaugoti demokratinę federaciją
Sovietų Sąjungą. Tačiau, praėjus kelioms savaitėms po 1991 metų
pučo, tapo aišku, jog išsaugoti SSRS neįmanoma. Ukraina nubalsavo
už nepriklausomybę. Ir mes turėjome pripažinti tai, kas įvyko. Todėl,
jog ne mūsų jėgoms buvo išsaugoti SSRS.
S.Nosovas paklausė amerikiečių diplomatijos veterano:
Vadinasi, SSRS nebuvo pasmerkta? Dž.Metlokas atsakė: Sovietų
Sąjungos subyrėjimas nebuvo neišvengiamas šaltojo karo rezultatas
arba Vakarų pastangų išdava. Aš puikiai suprantu prezidentą V.Putiną,
kada jis Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino didžiausia geopolitine
XX amžiaus tragedija. Daugelis ėmė šaukti: žiūrėkite, Putinas ilgisi
komunizmo. Tačiau tai visai skirtingi dalykai! Tais laikais aš ir
daugelis amerikiečių, taip pat ir prezidento Dž.Bušo vyresniojo
administracija galvojome, jog visiškas SSRS subyrėjimas būtų tragedija.
Sunku pasakyti, ar toks patyręs diplomatas, tiktai
norėdamas įsiteikti Kremliui, dabar skelbia tokius savo samprotavimus.
Tuo labiau keistai skamba žodžiai, kad prezidentas R.Reiganas nenorėjo
blogio imperijos žlugimo.
Dž.Metlokas teigia, kad R.Reiganas iš pat pradžių
vadovavosi pagrindiniu principu: jokiu būdu neleisti sklisti abejonėms
dėl sovietinio režimo neteisėtumo. Esą R.Reiganas ne kartą sakęs
Dž.Metlokui, kad JAV ir SSRS privalo būtų lygiateisės partnerės.
Kaip pagrindinį įrodymą, jog Amerika niekada nenorėjo jokių klastingų
planų sugriaunant SSRS, Dž.Metlokas pateikia kalbą, jog nuo praeito
amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio Sovietų Sąjungoje nebuvo nė
vieno JAV žvalgybos agento ar rezidento. Todėl kad KGB ir GRU agentai,
dirbę amerikiečių Centrinėje žvalgybos valdyboje ir Federalinių
tyrimų biure, išdavė visus amerikiečių žvalgybininkus, dirbusius
Sovietų Sąjungoje.
Aišku, buvęs JAV ambasadorius buvo puikiai informuotas,
kas vyksta SSRS. Galima priminti, jog 1991 metų rugpjūčio pradžioje
žinomas Rusijos demokratas Gavriilas Popovas, sužinojęs apie rengiamą
komunistinį pučą, kreipėsi būtent į Dž.Matloką, prašydamas įvertinti
situaciją. Tada kaip tik JAV ambasadorius įspėjo ir B.Jelciną apie
gresiantį komunistinio revanšo pavojų. Šiaip ar taip, buvęs JAV
ambasadorius, norėdamas to ar ne, suteikė Kremliaus valdovui V.Putinui
papildomų kozirių atkuriant Maskvos įtaką buvusioje posovietinėje
erdvėje. Bandant ištaisyti tą didžiausią XX amžiaus geopolitinę
katastrofą, apie kurią dabar kalba V.Putinas.
© 2005 "XXI amžius"
|