Raudonoji šmėkla Pietų Amerikoje

Pusiau badaujančios „laisvės salos“ Kubos nusenęs diktatorius Fidelis Kastro džiūgauja. Nesvarbu, kad jo valdoma sala, paskelbta paskutine komunizmo tvirtove, atsidūrė ekonominėje bedugnėje. F.Kastro netgi varžosi su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir Šiaurės Korėjos stalinistiniu diktatoriumi Kim Čen Iru, kuris iš jų yra didžiausias Lenino ir Stalino „reikalo“ tęsėjas. Visai nesvarbu, jog F.Kastro nusprendė, ko gero, visam laikui atsisveikinti su „Iljičiaus lemputėmis“: Kubos diktatorius įsakė įvesti embargą visų buitinių elektros prietaisų importui. Netekusi Maskvos paramos, Kubos ekonomika atsidūrė ne chaose, o kolapse. Taigi nuo šiol Kubos gyventojai turės pamiršti ir apie paprasčiausias elektros lemputes. Tiesa, kol kas F.Kastro dar neuždraudė naudotis liuminescencinėmis lempomis. Gyventojams ir valdžios įstaigoms griežčiausiai įsakyta naudotis tik tokiais elektros prietaisais ir lemputėmis, kurie sunaudoja mažiausiai elektros energijos. Kubos užsienio reikalų ministerija jau pasirašė kontraktą su komunistine Kinija dėl didelio kiekio liuminescencinių lempų užpirkimo.

Tačiau F.Kastro džiūgauja ne dėl to. Mat gruodžio 18 dieną Pietų Amerikos šalyje Bolivijoje įvykusius prezidento rinkimus laimėjo ultrakairiųjų, netgi didesnių nei F.Kastro, pažiūrų kandidatas vietinis indėnas Evo Moralesas. Šis lamų piemuo, pašalintas iš mokyklos už beviltišką nepažangumą, taigi beveik beraštis, iškart pasiskelbė didžiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų priešu ir pažadėjo sukelti košmarą Amerikai. Kaip šis beraštis indėnas tai padarysiąs, jis paaiškino paprastai. Pirmiausia nacionalizuosiąs Bolivijos gamtinių dujų sektorių, o svarbiausia – nutrauksiąs Jungtinių Valstijų remiamą kokamedžio sunaikinimo programą. Kaip žinoma, iš kokamedžių gaminamas populiarus ir labai pelningas narkotikas kokainas. Vietiniai Bolivijos indėnai, naujojo prezidento gentainiai, nuolat žiaumoja kokamedžių šakeles ir visada vaikšto gerokai apduję. Taigi E.Moralesas, matyt, ir numato tą košmarą užpilant Jungtines Valstijas kokainu. Kaip teigia amerikiečių kovos su narkotikais specialistai, ir iki E.Moraleso atėjimo Bolivija buvo trečioji kokaino gamintoja po Kolumbijos ir Peru. Nesvarbu, kad, nutraukus kokamedžių naikinimą, skurdi Bolivija tikriausiai negaus daugelio milijonų dolerių JAV tiekiamos ekonominės pagalbos. Tačiau kada marksistams ir leniniečiams, kad ir kur jie būtų, rūpėjo žmonės ar jų pragyvenimo lygis? Bolivija, nepaisant to, jog turi naudingų iškasenų – alavo, naftos ir dujų, – yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos šalių.

Naujasis Bolivijos prezidentas laikomas ne tik ultrakairiuoju, bet ir savotišku indėnų rasistu. Jis jau paskelbė baltuosius vos ne didžiausiais priešais ir pažadėjo į svarbiausius valdžios postus skirti indėnus. Nesvarbu, kad trečdalis tų indėnų yra beraščiai. Savo politiniais idealais E.Moralesas laiko Venesuelos bolševiku vadinamą dar vieną kairiųjų diktatorių ir JAV priešu laikomą Venesuelos prezidentą Hugo Čavesą ir, aišku, Kubos šeimininką F.Kastro.

E.Moraleso išrinkimas Bolivijos prezidentu rodo gana pavojingą tendenciją Pietų Amerikoje. Dabar kairieji valdo ne tik Kubą ir Venesuelą, bet ir tokias didžiules valstybes kaip Argentiną, Braziliją ir Urugvajų. Jų atėjimą lėmė didelė socialinė nelygybė, milžiniška korupcija daugumoje Pietų Amerikos valstybių.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"