Naujos Rusijos superraketos

Kremliaus valdovai giriasi, kad 2005 metų pabaigoje aukso ir valiutos atsargos jau sudarė 170 milijardų dolerių, o vadinamajame Stabilizavimo fonde susikaupė daugiau kaip 50 milijardų dolerių. Tačiau šie didžiuliai pinigai tikriausiai bus neinvestuoti į ekonomikos vystymą, naujas technologijas, o į vėl atsigavusį karinį-pramoninį kompleksą, t.y. į naujų raketų ir kitų šiuolaikinių ginklų gamybą ir kūrimą.

Britų analitikas Dunkanas Lamontas šiomis dienomis rašė, jog dabartiniu metu sėkmingai bandomos patobulintos tolimojo veikimo strateginės raketos „Topol M“ ir „Bulava“ sugeba nešti hiperviršgarsines branduolines galvutes, kurios gali manevruoti skrydžio metu ir keisti trajektoriją. Taigi jos sugeba „išsisukti“ nuo iš žemės paleidžiamų raketų, skirtų toms galvutėms sunaikinti. Tokios gynybinės raketos dabar dislokuojamos JAV Aliaskos ir Kalifornijos valstijose. Todėl Pentagonas rimtai svarsto galimybę dislokuoti orbitoje aplink Žemę šių rusiškų raketų sunaikinimo sistemas. JAV karinis analitikas Džeimsas Haketas laikraštyje „The Washington Post“ rašo, kad Rusijos raketa SS-27 „Topol“ yra sparčiai modernizuojamo Rusijos strateginio branduolinio arsenalo pagrindas. Nuo 2006 metų pradžios šios raketos bus išdėstytos ne vien šachtose, bet sukurtas mobilusis jų perkėlimo iš vietos į vietą variantas, kas dar labiau apsunkins jų aptikimą ir sunaikinimą. Atsirado nauja balistinių raketų klasė, kuri šiandien vadinama kvazibalisitinėmis ar pusiau balistinėmis raketomis. „Tai tokios raketos, kurios gali manevruoti tuoj po paleidimo ir vidurinėje ar baigiamojoje skrydžio stadijoje“, – teigė Dž.Haketas.

Amerikiečių ir britų duomenimis, kurių nepaneigė ir Rusijos raketinės kariuomenės štabo spaudos viršininkas Aleksejus Kuznecovas, Rusija jau turi 48 „Topol“ klasės raketas, kurios kol kas dislokuotos specialiose šachtose. Tačiau, kaip pažymi Dž.Haketas, tai tik matoma strateginių balistinių raketų komplekso dalis. Kremlius planuoja artimiausiu metu modernizuoti visą strateginių raketų arsenalą ir „Topol“ klasės raketų kompleksus perves į mobiliuosius. Aišku, dėl pinigų problemų nekils. Rusijos vicepremjeras ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad šiai modernizacijai jau papildomai skirta beveik du milijardai dolerių. Todėl ir amerikiečiams teks pakrapštyti pinigines, nes kito būdo sunaikinti modernizuotas „Topol“ ir „Bulava“ tipo raketas, be priešraketinės gynybos kompleksų dislokavimo kosmose, praktiškai neįmanoma. Taigi praėjus ketvirčiui amžiaus nuo to laiko, kai JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paskelbė apie kuriamą vadinamąją žvaigždžių karų programą, kurioje buvo numatyta sukurti labai efektyvią priešraketinės gynybos sistemą, norom nenorom teks tą sistemą gerokai patobulinti.

Maskva piktdžiūgauja, kad JAV, įklimpusios Irake, vargu ar suras papildomų lėšų priešraketinės gynybos sistemai kosmose kurti. Tačiau Vašingtonas neturi kitos išeities, nes rusiškos raketos „Topol“ ir „Bulava“ – labai grėsmingas ginklas. O Kremlius, besigindamas savo naftos doleriais, broniruoja savo milijardus ne tik dažnai skirstydamas juos kraujo ištroškusiems generolams, bet ir pareikšdamas, kad Maskva pasirengusi anksčiau laiko sumokėti visas Rusijos skolas vadinamojo Paryžiaus klubo kreditoriams. Ta skola ir taip pastebimai mažėja. Jeigu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Rusijos užsienio skola buvo 150 milijardų dolerių, tai 2005 metais ji sumažėjo iki 86,8 mlrd. Beje, vienas Rusijos finansų ministerijos aukštų pareigūnų prasitarė, jog, kol plaukia naftos doleriai, reikia naudotis proga ir atsiskaityti su skolininkais, „kol dar visko neišvogė“.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“