Uzbekija: krikščionybei - šimtas metų

Katalikų Bažnyčia Uzbekistane, kuri neseniai buvo pripažinta valstybės, švenčia 100 metų jubiliejų nuo pirmojo kunigo atvykimo į šią Vidurio Azijos respubliką. Pirmasis kunigas, atvykęs į Uzbekistaną, buvo lietuvis kun. Justinas Bonaventūras Pranaitis.
"Sui Juris" misijos vadovas Uzbekistane pranciškonas kun. Kšyštofas Kukulka Azijos žinių agentūrai UCAN sakė, jog šis jubiliejus buvo minimas spalio 19-20 dienomis. Pirmąją dieną Uzbekistano sostinėje Taškente vyko mokslinė konferencija, o antrąją - šv. Mišios.

FERGANA. Netradicinės katalikų pamaldos

Tikriausiai Uzbekiją būtų galima pavadinti islamo širdimi: turtingame žemdirbystės krašte sunku sutikti moterį be čadros ar vyrą, kuris negerbtų religinių apeigų, prietarų ir būtų nedievobaimingas. Šitaip tolimą Vidurio Azijos valstybę apibūdino Catholic News Service žurnalistai.
Tačiau šalia viso to iki nūdienos nepakitusio gyvenimo būdo egzistuoja ir kažkas gyvesnio ir neįprasto vietiniams uzbekams. Savaitgalių vakarais čia suplūsta gana bohemiška minia: lengvai apsirengusios moterys, "auskaruoti" vyrai - toks jau senokai stereotipiniu tapęs vietinių katalikų įvaizdis.
Pasirodo, tai jaunieji Uzbekijos katalikai į baltą, dailų namelį susirenka repetuoti savo dainų, modernaus šokio pasirodymų. Tuomet pranciškono tėvo Piotro Kavos (šios trupės vadovo ir parapijos klebono) būstas prisipildo malonaus šurmulio ir šypsenų.
36-erių metų lenkas tėvas P.Kava globoja dainininkus, muzikantus, aktorius ir lėlininkus, kurie rengiasi turnė po Uzbekiją katalikiško švietimo tikslais. Daugelis užsienio žurnalistų kalbintų ekstravagantiškos išvaizdos jaunuolių pripažino, jog Kristus jiems atsivėrė per muziką ir meną.
Neretai pamaldų metu jaunieji artistai surengia spektaklius ar koncertus, kurie, pasak jų pačių, yra idealiausia evangelizacijos forma. "Kartais, rengdami pasirodymus tiesiog gatvėje, mes jaučiame nepaprastą musulmonų susidomėjimą, - sako Ferganos dramos teatro vadovas Anvaras Abdulajevas. - Akivaizdu, jog juos patraukia mūsų religiniai sumanymai".
Tėvas P.Kava, padedantis tikintiesiems įgyvendinti šaunias idėjas, sakosi nepamirštąs, kad Uzbekijoje veikia įvairiausios saugumo tarnybos ir, Žmogaus Teisių Apsaugos Organizacijos duomenimis, čia gali būti kalinama iki septynių tūkstančių religinių ir politinių kalinių.
Uzbekijos didmiestis Fergana laikomas už įstatymo ribų veikiančios islamistų politinės partijos Hizbut Tahrir paramos centru. Taip pat čia slapta veikia Revoliucinis islamo judėjimas, vienaip ar kitaip sietinas su kaimyniniame Afganistane įsikūrusiu Talibanu.
Tėvo P.Kavos manymu, muzika ir teatras ypač tolerantiškai perteikia katalikų mintis, neįžeisdami islamo viršenybės Uzbekijoje. "Juk svarbu suprasti, kad Sovietų Sąjungoje musulmonai kentė religinę priespaudą, todėl dabar ypač brangina savo tikėjimą", - sako P.Kava. Tačiau pranciškonas pripažįsta, jog jų veikla susižavi ir katalikų tikėjimu susidomi ne vienas jaunas musulmonas.

TAŠKENTAS. Internetinis puslapis katalikams

Vienintelės Uzbekijos sostinės Taškento katalikų bažnyčios rūsyje įrengtas mažytis kompiuterių kabinetas. Keturi čia sėdintys jaunuoliai dirba ilgas valandas, dažniausiai šešias dienas per savaitę. Pagrindinė jų užduotis - surinkti Catholic News Service informaciją internete italų ir anglų kalbomis, tada šias naujienas versti į rusų kalbą ir pateikti rusakalbiams katalikams, interneto vartotojams.
"Turime neatsilikti nuo pasaulio pulso, - sako 43-ejų metų lenkų pranciškonas tėvas Kšyštofas Kukulka, - galima katalikų naujienas skaityti daugeliu kalbų, bet lig šiol jų dar niekas nevertė į rusų kalbą".
Uzbekijoje, kaip manoma, yra apie 3000 katalikų tikėjimą išpažįstančiųjų, kurių dauguma - rusakalbiai. Uzbekiją nuo Europos skiria dideli atstumai, todėl naujienos, atsiųstos paštu, būna gerokai pasenusios. Šiuo atveju internetas yra pati efektyviausia informavimo priemonė.
Pasak tėvo K.Kukulkos, kompiuteris šiame amžiuje nėra nuostabą keliantis įrenginys, tai mūsų kasdienybės dalis, todėl naudotis internetu dabar gali daugelis.
Katalikiško tinklalapio darbuotojai (internetinis adresas: www. agnuz. info) daugiausia verčia Vatikano nutarimus ir dokumentus. Be to, tikintiesiems pateikiama įvairiausių skaitinių, eilėraščių, pjesių.
Tinklalapio redakcijos darbuotojų atlyginimai siekia Uzbekijoje solidžia laikomą 200 dolerių sumą per mėnesį. Tėvo Kukulkos skaičiavimais, metinis tinklalapio išlaikymas atsieis apie 20 tūkst. dolerių.
Laikraščius, televiziją ir radiją Uzbekijoje griežtai kontroliuoja prezidento Islamo Karimovo vyriausybė. Interneto valdžia taip griežtai nekontroliuoja tikriausiai todėl, kad Uzbekijoje iš 24 milijonų gyventojų internetu naudojasi tik apie 200 tūkstančių žmonių.
Ag n Uz redaktorius Chalilas Aminovas sakė neturįs jokio noro išbandyti "laisvos minties raiškos" Uzbekijoje galimybių ribas, todėl tinklalapyje nespausdinamos Uzbekijos katalikų naujienos. Redaktorius pripažino, jog tinklalapiui medžiagą jis renkasi itin atsargiai: ji turi būti surinkta iš patikimų šaltinių, tiksli ir, žinoma, oficiali - be jokių asmeninių nuomonių.
Šiuo metu www.agnuz.info iniciatorius pranciškonas K.Kukulka sako renkantis lėšas palydovinei katalikiškai televizijai, kuri būtų skirta Europos, Vidurio Azijos ir Artimųjų Rytų žiūrovams.
Pranciškonas sako suprantąs, kad vietiniams katalikams Uzbekijoje labai sunku, nes jų čia nekenčia musulmonai. "Bet visa katalikų ateitis priklauso nuo jų pačių, - sako dvasininkas, - mes turime būti vieningi ir stiprūs".

BUCHARA. Biurokratinės kliūtys neįbaugino vietos katalikų

Bucharos Katalikų Bažnyčios parapijos klebonas tėvas Andžejus Bielekas tikrai užimtas; jis atlieka visas bažnytines apeigas, padeda misionieriams, moko vaikus Evangelijos, o sekmadienį leidžiasi į tolimą kelionę - už 625 mylių esančią Uzbekijos dykumą.
Šis kassavaitinis ritualas gerokai išvargina dvasininką, nes apskaičiavus paaiškėja, kad per metus jam tenka nukeliauti apie 46 500 mylių, tačiau, anot A.Bieleko, tai - jo gyvenimo dalis, jis negali apleisti mažučių po Uzbekiją išsibarsčiusių katalikų bendruomenių.
Tėvas pasakoja, kad jam teko įveikti begalę biurokratinių kliūčių, ištverti daugybę piktų grasinimų ir įžeidinėjimų, susijusių su valdžios reakcija į jo šviečiamąjį katalikišką darbą.
Pagal vyriausybės įstatymus, be religinės organizacijos registracijos dokumentų negalima jos vardu pirkti nekilnojamojo turto, samdyti darbuotojų ar atidaryti banko sąskaitos. Tam, kad organizacija būtų įregistruota, reikia įteikti peticiją su ne mažiau kaip šimto žmonių parašais.
"Kai šią peticiją įteikiau Uzbekijos religinių reikalų komitetui, jie pasakė: "Juk čia tiek daug musulmonų! Kaip jie gali pasirašyti tokį dokumentą?!", - pasakoja tėvas A.Bielekas. Po to buvo kviečiami šie žmonės. Valdininkai juos gąsdino ir atkalbinėjo, kad neapiformintų pritarimo Katalikų Bažnyčiai.
Tačiau tai žmonių ir tėvo A.Bieleko neįbaugino, ir po kelių mėnesių bandymų Katalikų Bažnyčia buvo įregistruota.
Kol kas Bucharos tikintieji susirenka nedideliame tėvo A.Bieleko bute, artimiausiu metu tikimasi įsikurti didesnėse patalpose.
Aišku, negalima sakyti, jog Uzbekija dar visiškai negirdėjo Kristaus balso: jau XIX amžiuje čia įsikūrė rusų Stačiatikių Bažnyčia.
Tačiau pernai Bucharoje 33 žmonės kartu su tėvu A.Bieleku susirinko švęsti Kalėdų. Vietos valdžia dvasininką gąsdino laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pasak parapijiečių, daugeliui musulmonų (ypač moterų, kurios čia turi mažai teisių) Katalikų Bažnyčia atrodo itin patraukli, tačiau griežtos islamo taisyklės numarina bet kokį jų susidomėjimą.

VR, CRTN

© 2002 "XXI amžius"