Šventojo Sosto diplomato auksinis jubiliejus
Kardinolas K.Bafilė paminėjo 100-ąjį gimtadienį

Šimtametis kardinolas Koradas Bafilė

Amžiumi vyriausiam iš dabar gyvenančių Kardinolų kolegijos narių italui kardinolui Koradui Bafilei liepos 4 dieną sukako 100 metų. Kaip tik tą dieną garbingo jubiliejaus sulaukusį kardinolą drauge su giminėmis ir draugais audiencijoje priėmė ir pasveikino popiežius Jonas Paulius II. Kiek anksčiau jam pasiųstame laiške Šventasis Tėvas aukštai įvertino jubiliato Bažnyčios hierarcho nuveiktus darbus ir padėkojo už ištikimą tarnystę Dievui ir artimą bendradarbiavimą su apaštalo šv. Petro įpėdiniais.
Padėkos laiške kardinolui K.Bafilei, kuris ilgus dešimtmečius dirbo Šventojo Sosto diplomatijos baruose, vėliau vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijai, popiežius Jonas Paulius II pripažino, kad šioje veikloje jubiliatas pasirodė kaip „dosnus ir kompetentingas jo ir jo pirmtakų bendradarbis“. „Aš ypač norėčiau pabrėžti tuos dvasinius įsitikinimus, kurie visada vadovavo jūsų veiksmams“, - rašė Popiežius, kartu pastebėdamas kardinolo K.Bafilės „apaštalinį ir kunigišką uolumą“, parodytą ilgo gyvenimo kelyje.
1903 metais kalnuotame Abrucijos regione centrinėje Italijoje gimęs kardinolas K.Bafilė ne iš karto pasuko dvasinės tarnystės keliu. Iš gydytojų, teisininkų ir kariškių giminės kilęs jaunuolis iš pradžių buvo susižavėjęs gamtos mokslais ir kurį laiką studijavo chemiją Miuncheno universitete Vokietijoje. Vėliau vis dėlto baigė teisę ir dirbo prokuroru gimtajame Akilos miestelyje. Pagaliau, pajutęs pašaukimą kunigystei, vėl pradėjo mokslus, šį kartą teologijos ir bažnytinės teisės Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1936 metais, būdamas jau 33 metų, gavo kunigo šventimus. Taip pat studijavo Katalikų Bažnyčios diplomatų akademijoje, kurią baigęs nuo 1939 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje.
Tai buvo sudėtingas Antrojo pasaulinio karo ir pokario dešimtmečių laikotarpis, kai šio darbo baruose nelengva buvo ginti Bažnyčios interesus. 1956 metais tuometis prelatas K.Bafilė popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas diplomatiniu atstovu Vengrijoje, kai šioje šalyje vykusį antikomunistinį sukilimą traiškė sovietų tankai. Kaip vėliau prisiminė kardinolas, tuo metu jis nebuvo praleistas per Vengrijos sieną ir, kelias dienas praleidęs kaimyninės Austrijos nunciatūroje, buvo priverstas sugrįžti į Romą.
Kitas svarbus jo diplomatinės tarnystės etapas prasidėjo 1960 metais, kai jis, konsekruotas arkivyskupu, buvo paskirtas apaštaliniu nuncijumi Vokietijoje. Tai buvo taip pat atsakingas ir daug jėgų pareikalavęs darbas, nes, 1961 metais komunistams pastačius Berlyno sieną, teko padalyti ir kurti naujas Vakarų ir Rytų Vokietijos pasienio diecezijas. Apaštalinė nunciatūra įsikūrė Vakarų Vokietijos tuometėje sostinėje Bonoje, nes komunistų režimo valdoma Rytų Vokietija diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu nepalaikė. Dirbdamas nuncijumi Bonoje ištisus penkiolika metų, tuometis arkivyskupas K.Bafilė energingai tvarkė Šventojo Sosto ir Vakarų Vokietijos diplomatinius reikalus, - tuo laikotarpiu buvo pasirašytos kelios konkordatinės sutartys tarp Vatikano ir atskirų Federacinės Respublikos žemių, taip pat gynė Katalikų Bažnyčios pozicijas rengiant valstybės įstatymus.
Kaip žymus bažnytinės teisės ekspertas jis dalyvavo II Vatikano Susirinkime, prisidėdamas prie pagrindinių dokumentų, ypač liturginės konstitucijos „Sacrosanctum Concilium“ redagavimo. 1975 metais popiežiaus Pauliaus VI buvo sugrąžintas darbui į Romą ir paskirtas vadovauti Šventųjų skelbimo kongregacijai. 1976 metų gegužę buvo pakeltas kardinolu. 1980 metais atsistatydinęs dėl amžiaus, kardinolas K.Bafilė ir toliau atidžiai seka svarbiausius Bažnyčios gyvenimo įvykius, teikdamas vertingus patarimus jaunesniems kolegoms. Sutrikus judesiams ir regėjimui, šimtametis kardinolas, seserų vienuolių prižiūrimas, gyvena savo bute Romoje, netoli Šv. Petro aikštės.
Antras pagal amžių tarp 166 dabartinių Kardinolų kolegijos narių, kurių 57 turi daugiau nei 80 metų (tai riba, leidžianti dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimuose), yra Austrijos sostinės Vienos arkivyskupas emeritas kardinolas Francas Kionigas, kuriam rugpjūtį sukaks 98-eri.
Beje, Austrijoje gyvena ir vienas jauniausių kardinolų – dabartinis Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas, sausio mėnesį paminėjęs 58-ąjį gimtadienį. Jauniausias pasaulio kardinolas yra Bosnijos sostinės Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinkas Puljičius, kuriam 58-eri sukaks rugsėjo mėnesį.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"