Mirė Irako chaldėjų patriarchas

Babilono chaldėjų katalikų patriarchas Rafaelis I Bidavidas

Libano sostinėje Beirute liepos 8 dieną mirė Irako krikščionių daugumos dvasinis vadovas Babilono chaldėjų katalikų patriarchas Rafaelis I Bidavidas. Kaip nurodė misijų žinių agentūra „Fides“, jau kelis pastaruosius mėnesius 81 metų patriarchas Bidavidas buvo gydomas Beiruto ligoninėje, ir jo sveikata nuolat silpnėjo.
Chaldėjų patriarchatui pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Jonas Paulius II išreiškė savo artumą visiems šios su Roma vienybėje esančios Rytų krikščionių bendruomenės tikintiesiems. „Tegul gailestingasis Dievas mirusiojo, kuris tiek metų tarnavo Chaldėjų Katalikų Bažnyčiai kaip kunigas, vyskupas ir patriarchas, sielą priima į savo amžinąją šviesą ir ramybę“, - rašė Šventasis Tėvas.
Gimęs 1922 metais Irako šiauriniame Masulo mieste, būsimasis patriarchas dar vienuolikmetis įstojo į vietos mažąją seminariją. Vėliau teologiją ir filosofiją studijavo Romoje, kur ir buvo įšventintas kunigu. 1947 metais sugrįžęs į Mosulą, dirbo vietos tikinčiųjų sielovadoje, buvo seminarijos profesoriumi ir rektoriumi. 1956 metais buvo paskirtas Kirkuko vyskupijos patriarchaliniu vikaru, o 1957-aisiais – Amadijos chaldėjų vyskupu. Būdamas tik 35 metų, tuomet jis buvo jauniausias vyskupas pasaulyje.
1966 metais buvo paskirtas vadovauti Beiruto chaldėjų katalikų diecezijai. 1989 m. gegužės 5 d. chaldėjų vyskupų sinodas jį išrinko Babilono chaldėjų patriarchu, mirusio patriarcho Maro Pauliaus II įpėdiniu. Jo inauguracijos iškilmėse Bagdade gegužės 29-ąją dalyvavo daugiau kaip dešimt tūkstančių tikinčiųjų.
Visų pastarųjų dešimtmečių karų prieš Iraką, taip pat buvusio ekonominio embargo griežtas kritikas patriarchas Bidavidas rado sąjungininką popiežių Joną Paulių II. Abu ganytojai paskutinį kartą susitiko prieš trejus metus Romoje, kai Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga į Romą piligrimystę atliko didelė chaldėjų katalikų delegacija. Kaip žinoma, 2002-ųjų vasarį buvo rengiama Popiežiaus kelionė į Iraką, patriarcho Abraomo gimtąjį Ūrą, tačiau dėl ekonominio embargo ir saugumo garantijų stygiaus ji buvo atšaukta.
Pasaulyje yra apie milijonas chaldėjų, kurių 650 tūkst. gyvena Irake. Taip pat apie 200 tūkst. chaldėjų gyvena JAV ir Kanadoje, 60 tūkst. – Europos šalyse. Chaldėjų Bažnyčia, kuri savo pradžią sieja su apaštalo šv. Tomo mokymu, suartėjimą su Roma pradėjo XVI a. viduryje, misionierių dominikonų ir pranciškonų pastangų dėka. Galutinai vienijimosi procesas buvo baigtas 1830 metais, kai popiežius Pijus VIII pripažino Babilono chaldėjų patriarchą Žaną Hormizadą II ir patvirtino Chaldėjų Bažnyčios kanoninę autonomiją.
Rytų krikščionybėje yra penkios pagrindinės apeigų tradicijos: chaldėjų, Aleksandrijos (koptai ir etiopiečiai), Antijochijos (sirai ir maronitai), armėnų ir Konstantinopolio (Bizantijos). Tarp visų šių tradicijų tikinčiųjų yra prie Katalikų Bažnyčios prisijungusių bendruomenių. Tačiau tik chaldėjai bei daugiausia Libane gyvenantys maronitai yra visiškoje vienybėje su Roma, kartu išlaikydami savo senąsias liturgines tradicijas. Pastaruoju metu dėl islamiškojo fundamentalizmo stiprėjimo Irako chaldėjams, kaip visiems Artimųjų Rytų krikščionims, egzistencijos sąlygos tampa sunkesnės, todėl vis daugiau jų palieka savo gimtąsias vietas, pasirinkdami migrantų dalią.
Patriarcho Rafaelio I Bidavido laidotuvėse, vykusiose liepos 12 dieną Beiruto chaldėjų katedroje, Šventajam Sostui atstovavo Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Ignacas Musa I Daudas, kuris iki paskyrimo dirbti Vatikane buvo Antijochijos sirų katalikų patriarchas.

Cathobel, Kathpress

© 2003 "XXI amžius"