Uždraustos katalikų knygos

Malaizijos vidaus reikalų ministras paskelbė katalikų teologijos veikalus draudžiamomis knygomis todėl, kad, kai šioje šalyje kalbama apie Dievą, yra pasitelkiamas ir vartojamas žodis Alachas. Pagal 1984 metais Malaizijoje priimtą įstatymą kitoms religijoms draudžiama vartoti kai kuriuos musulmonų terminus. 53 procentai Malaizijos gyventojų yra musulmonai. Krikščionių mažumos bendruomenei priklauso apie 6 procentai gyventojų. Ministerijos uždrausti katalikų veikalai buvo išleisti dviem oficialiomis Malaizijos kalbomis - bahasa Malaysia ir bahasa Indonesia. Pasak Vidaus reikalų ministerijos pareigūno, veikalai yra kenksmingi viešajai tvarkai. Rytų Malaizijos krikščionių daugumos Saravako valstijoje kurį laiką buvo uždraustas Šventojo Rašto vertimas į vietinę ibanų kalbą. Šis draudimas buvo atšauktas, Malaizijos vyskupų konferencijai užtarus Saravako čiabuvių katalikų bendruomenę. Visos draudžiamos knygos yra jėzuitų leidyklos „Penerbit Kanisius“ išleistos Indonezijoje.
Draudžiamų knygų sąraše yra Semarango arkivyskupo Ignacijo Suharyo “Pažink Naująjį Testamentą”, Teodoro Lauserio “Trumpa Vakarų liturgijos istorija”, Indonezijos Biblijos fondo leisti “Šv. Pauliaus laiškai”, katalikų vienuolės “Maldos prie stalo” ir daugelis kitų Malaizijoje išleistų knygų, iš kurių trijų viršeliuose yra žodis „Alachas“, o kitose minimos žinomos islamo figūros.
Katalikų ir kitų Malaizijos krikščioniškų bendruomenių vadovai neketina nusileisti nepagrįstiems ministerijos draudimams. Kuala Lumpūro arkivyskupas Anolis Soteris Fernandesas kartu su Malaizijos protestantų bendruomenių vadovais tikisi artimiausiu metu susitikti su vidaus reikalų ministru Abdula Ahmadu Badavu, kad galėtų paaiškinti krikščionių nusistatymą. Malaizijos įstatymas, kitoms religijoms draudžiantis vartoti musulmonų terminus, numato dideles baudas arba iki trejų metų kalėjimo bausmes ne tik už draudžiamų knygų spausdinimą, dauginimą, pardavimą arba platinimą, bet ir už jų turėjimą.

VR

© 2003 "XXI amžius"