"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. liepos 18 d., Nr. 5 (14)

PRIEDAI







Stokholmo vyskupijai – 50 metų

Švedijos sostinės Stokholmo vyskupija, įkurta 1953 m. birželio 29-ąją, švenčia 50 metų sukaktį. Šia proga Stokholmo vyskupas Anders Arborelius sostinės Katedros aikštėje kreipėsi į iš įvairių šalies vietų suvažiavusius tikinčiuosius katalikus, kurių dauguma – imigrantai arba imigrantų vaikai. “Svarbiausias uždavinys mūsų vietinei Bažnyčiai yra platinti vienybę tarp katalikų iš skirtingų tautinių grupių, - kalbėjo vyskupas. – Pastaraisiais metais labai išaugo įvairių Rytų apeigų katalikų skaičius, ypač padaugėjo iš Irako atvykusių chaldėjų katalikų.”
Švedijoje yra beveik devyni milijonai gyventojų, kurių apie 86 proc. sudaro protestantai. Katalikų yra apie du procentai, jų didžiausia dalis gyvena sostinėje Stokholme ir jos apylinkėse. “Mūsų bendruomenė kasmet vis didėja, - sakė vyskupas. – Deja, mes neturime pakankamai bažnyčių liturgijai švęsti. Pavyzdžiui, viena didžiausių Stokholmo bažnyčių yra skirta gausiausiai šiame mieste esančiai lenkų bendruomenei. Esame priversti prašyti savo brolių liuteronų naudotis jų maldos namais. Apskritai mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų konfesijų krikščionimis yra labai glaudus ir atviras. Vos prieš kelias savaites ir katalikai, ir liuteronai šventė didelį įvykį: šventosios Brigitos 700 metų gimimo jubiliejų. Tai labai suvienijo abi krikščionių bendruomenes, ir ši iškilmė tapo konkrečiu įrodymu, kad tarpkonfesinis bendradarbiavimas Švedijos krikščionių Bažnyčioje yra įmanomas”.
Stokholmo vyskupijos jubiliejaus kulminacija bus spalio 12-ąją, kada į sostinės katedrą atvyks Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI kartu su aukštais valdžios pareigūnais, Liuteronų ir Katalikų Bažnyčių hierarchų atstovais. Ceremonijoje dalyvaus ir Šventojo Sosto pasiuntinys Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras. “Visi šie įvykiai, - tęsia vyskupas A.Arborelius, - pagerino ekumeninį dialogą su Švedijos Liuteronų Bažnyčia, su sekmininkais, su reformatais, su stačiatikiais“.
Kunigų skaičius vyskupijoje yra kuklus: maždaug 160 tarnaujančiųjų, iš jų pusė - vienuolių. Dauguma yra atvykę iš kitų šalių. Auga pašaukimų skaičius ir tarp imigrantų. “Praėjusiais metais įšventinome ir pirmąjį maronitų apeigų kunigą, turime ir kubiečių kilmės seminaristą, besirengiantį kunigystei”, - džiaugėsi vyskupas. Anot jo, verti dėmesio ir tie atvejai, kai broliai protestantai pereina į katalikybę.

VR

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija