Stokholmo vyskupijai
50 metų
Švedijos sostinės Stokholmo vyskupija,
įkurta 1953 m. birželio 29-ąją, švenčia 50 metų sukaktį. Šia proga
Stokholmo vyskupas Anders Arborelius sostinės Katedros aikštėje
kreipėsi į iš įvairių šalies vietų suvažiavusius tikinčiuosius
katalikus, kurių dauguma imigrantai arba imigrantų vaikai. Svarbiausias
uždavinys mūsų vietinei Bažnyčiai yra platinti vienybę tarp katalikų
iš skirtingų tautinių grupių, - kalbėjo vyskupas. Pastaraisiais
metais labai išaugo įvairių Rytų apeigų katalikų skaičius, ypač
padaugėjo iš Irako atvykusių chaldėjų katalikų.
Švedijoje yra beveik devyni milijonai gyventojų, kurių apie 86
proc. sudaro protestantai. Katalikų yra apie du procentai, jų
didžiausia dalis gyvena sostinėje Stokholme ir jos apylinkėse.
Mūsų bendruomenė kasmet vis didėja, - sakė vyskupas. Deja,
mes neturime pakankamai bažnyčių liturgijai švęsti. Pavyzdžiui,
viena didžiausių Stokholmo bažnyčių yra skirta gausiausiai šiame
mieste esančiai lenkų bendruomenei. Esame priversti prašyti savo
brolių liuteronų naudotis jų maldos namais. Apskritai mūsų bendravimas
ir bendradarbiavimas su kitų konfesijų krikščionimis yra labai
glaudus ir atviras. Vos prieš kelias savaites ir katalikai, ir
liuteronai šventė didelį įvykį: šventosios Brigitos 700 metų gimimo
jubiliejų. Tai labai suvienijo abi krikščionių bendruomenes, ir
ši iškilmė tapo konkrečiu įrodymu, kad tarpkonfesinis bendradarbiavimas
Švedijos krikščionių Bažnyčioje yra įmanomas.
Stokholmo vyskupijos jubiliejaus kulminacija bus spalio 12-ąją,
kada į sostinės katedrą atvyks Švedijos karalius Karlas Gustavas
XVI kartu su aukštais valdžios pareigūnais, Liuteronų ir Katalikų
Bažnyčių hierarchų atstovais. Ceremonijoje dalyvaus ir Šventojo
Sosto pasiuntinys Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Kormakas
Merfis OKonoras. Visi šie įvykiai, - tęsia vyskupas A.Arborelius,
- pagerino ekumeninį dialogą su Švedijos Liuteronų Bažnyčia, su
sekmininkais, su reformatais, su stačiatikiais.
Kunigų skaičius vyskupijoje yra kuklus: maždaug 160 tarnaujančiųjų,
iš jų pusė - vienuolių. Dauguma yra atvykę iš kitų šalių. Auga
pašaukimų skaičius ir tarp imigrantų. Praėjusiais metais įšventinome
ir pirmąjį maronitų apeigų kunigą, turime ir kubiečių kilmės seminaristą,
besirengiantį kunigystei, - džiaugėsi vyskupas. Anot jo, verti
dėmesio ir tie atvejai, kai broliai protestantai pereina į katalikybę.
VR
© 2003 "XXI amžius"