Kristus ir pasaulis

Krikščionių pašaukimas islamo pasaulyje

„Būsite mano liudytojai Džibutyje“- taip pavadintu apaštaliniu laišku į savo negausius tikinčiuosius kreipiasi vienos mažiausių Afrikos valstybių vyskupas Džordžis Bertinas. Džibutis yra tarp Etiopijos ir Eritrėjos, Afrikos Kyšulio regione, žemyno šiaurės Rytuose prie Adeno įlankos ir Raudonosios jūros. Džibutis turi kiek daugiau nei pusę milijono gyventojų, iš kurių beveik visi yra musulmonai, o katalikai ir kiti krikščionys sudaro mažumos bendruomenes. Tad Džibučio ganytojo, iš Paduvos kilusio pranciškono, vyskupo Bertino apaštalinis laiškas yra skirtas trylikai tūkstančių katalikų, iš kurių, kaip rašo laiške ganytojas, didžioji dauguma yra žmonės, tik laikinai apsigyvenantys Džibutyje. Dauguma vyskupijos tikinčiųjų Džibutyje pasilieka nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų. „Bet krikščioniškajam liudijimui nėra taip labai svarbu mūsų buvimo šiame krašte trukmė; svarbiau yra supratimas, jog, kad ir kokia būtų atvykimo į šį kraštą priežastis, Viešpats mus kviečia būti liudytojais Dievo, tapusio žmogumi, Dievo, kuris paliudijo savo dieviškumą ne per visagalybę, o kasdieniu nusižeminimu, išgyventu tarnaujant visiems skirtai tiesai ir meilei. Savo kasdieniu gyvenimu, - rašo savo tikintiesiems vyskupas Bertinas, - dalykitės su kaimynais ta meile, kurią Viešpats mums padovanojo, ta viltimi, kurią įdiegė į mūsų širdis, ir tuo tikėjimu, kurį padovanojo, nors mes jo nenusipelnėme“. Laišką tikintiesiems vyskupas Bertinas pasiuntė pasibaigus Džibučio bažnytinei asamblėjai. 15 mėnesių vykusioje asamblėjoje buvo nagrinėjamas krikščionių pašaukimas Džibutyje. Džibutyje veikia viena vyskupija, kurios sielovadoje kartu su vyskupu Dž.Bertinu darbuojasi du dieceziniai kunigai, keturi kunigai vienuoliai, penki broliai vienuoliai, 19 seserų vienuolių, 27 pasauliečiai misionieriai ir 16 katechetų.

* * *

Niekam ne naujiena, kad terorizmo grėsmė privertė visuomenę atidžiau pažvelgti ir įvertinti religijų vaidmenį ne tik kuriant taiką, bet ir kurstant nesantaiką bei įvairius neramumus. Labiau įvertinami tarpreliginiai susitikimai, kuriuose bendrai meldžiamasi už taiką, bet taip pat reikliau žiūrima ir į įvairių religinių lyderių išsakomas mintis kitų tikėjimų išpažinėjų atžvilgiu, politiniais ir visuomeniniais klausimais. Nors italai garsėja savo tolerancija, tačiau šią savaitę nuvilnijo nepasitenkinimo bangelė, palydėta gan aštriais politikų pasisakymais dėl Italijoje musulmonų maldos namuose - mečetėse sakomų pamokslų turinio. Birželio 7 dieną dienraštis “La Repubblica” išspausdino išvakarėse, tai yra birželio 6 dieną, penktadienį (penktadienis musulmonams yra ypatinga maldos diena, panašiai kaip krikščionims sekmadienis), Romos mečetėje imamo Abdel Sami Mahmudo Ibrahimo Musos sakytą pamokslą, kuriame jis kvietė, o tiksliau sakant, primygtinai ragino savo klausytojus “sunaikinti visus islamo priešus ir siekti visur pasaulyje islamo nacijos pergalės”. Dėl neabejotinai nusikalstamo - tai religinės ir rasinės neapykantos kurstymas - pamokslo turinio Italijos žiniasklaidoje pareiškimą paskelbė ir Italijos vidaus reikalų ministras, žinių agentūra “Fides” išplatino interviu su kunigu Justu Lakunca Balda, Popiežiškojo arabiškųjų studijų ir islamistikos instituto direktoriumi, vienu geriausių katalikiškų islamo ekspertų, šioje srityje besidarbuojančio daugiau nei tris dešimtmečius. Kunigas Lakunca taip įvertino imamo raginimus siekti visuotinės islamo pergalės: “Negalima leisti, kad kažkas aukštintų neapykantą ir ragintų žudyti kitus. Tai tikra beprotybė. Čia jau viešosios tvarkos problema, ir vyriausybė turi reaguoti. Raginti žudyti ir kariauti naudojantis institucine erdve, t.y. bažnyčiose, mečetėse, aikštėse ir kitose žmonių susibūrimo vietose, civilizuotame ir demokratiškame krašte turėtų būti neleistina“.
Kunigas J.Lakunca Balda išreiškė didelį susirūpinimą susiklosčiusia situacija ir pažymėjo, kad ši problema nieko bendra neturi su religijos laisve. Reikia aiškiai pasakyti, kad Italijos Konstitucijoje neleidžiama viešai kurstyti imtis smurto ir prievartos prieš menamus priešus, kurių tapatybė taip pat aiškiau nenurodoma. Pasak Popiežiškojo arabiškųjų studijų ir islamistikos instituto direktoriaus, penktadienio pamokslas Romos mečetėje negali būti laikomas nereikšmingu faktu: neapykantos, smurto ir karo kurstymas - netoleruotinas reiškinys demokratinėje visuomenėje. Taip pat iškyla rimta problema dėl tarpreliginių ir tarpkultūrinių santykių Italijoje, tiesiog civilizuoto sambūvio problema.
Prof. J. Lakunca Balda tai pat išreiškė nuostabą dėl pasikeitusios situacijos Romos mečetėje po naujojo, jau minėto imamo paskyrimo. Iki šiol čia dirbęs imamas Mahmudas Hamadas Ševeita garsėjo tolerancija ir atvirumu, dalyvaudavo tarpreliginiuose susitikimuose, buvo vienas pirmųjų, pasmerkęs rugsėjo 11-osios terorą.
Svarbi ir paties imamo skyrimo tvarka. Iki šiol svariausią žodį šiuo klausimu turėjo Saudo Arabija, Maroko karalystė ir Al Azharo universitetas Egipto sostinėje Kaire.
Baigdamas interviu kunigas J.Lakunca Balda dar kartą pabrėžė, kad trokšta ir palaiko visišką pliuralizmą, politinę, kultūrinę ir religinę laisvę, tačiau neleistina, kad būtų skelbiama neapykanta, būtų raginama smurtauti ir žudyti.

* * *

Tęsiant temą apie islamą, norėtųsi keletą eilučių skirti vienai įtakingiausių islamo valstybių - Saudo Arabijai, kuri buvo paminėta kaip daranti didžiausią įtaką islamo politikai - ne tik Romoje ar Italijoje, bet ir visoje Europoje. Saudo Arabijoje draudžiama net ir privačiai atlikti bet kokius nemusulmoniško kulto veiksmus, o Šventojo Rašto, rožinio, kryžiaus ar švento paveikslėlio turėjimas geriausiu atveju baigiasi areštu ir ištrėmimu iš šalies arba kalėjimu ir kartais net gali būti baudžiamas mirtimi. Krašte veikia vadinamoji religinė policija “mutava” - atskirta nuo paprastos policijos ir atsiskaitanti tiesiogiai karaliui ir ministerijos lygmens struktūrai, skatinančiai musulmoniškąsias dorybes ir kovojančiai su blogybėmis ir ydomis. Policijos patruliai ypač uoliai tikrina moteris, ar jos nenusižengia apsirengimo taisyklėms, ir jas lydinčius vyrus, kad jie būtų artimi giminaičiai arba jų vyrai. “Mutava” kontroliuoja, kad musulmonai nevartotų alkoholio ar narkotikų ir nepasiduotų jokioms pagundoms. Neišvengiama ir tokio fanatizmo aukų. Pernai, užsidegus mokyklai, ugnyje žuvo 14 mergaičių. Religinė policija įvykio vietoje stebėjo, kad kas nepultų gelbėti mergaičių, - tai padaryti galėjo tik vyrai, artimi giminės. Deja, tuo metų jų šalia nebuvo. Religinė policija taip pat turi teisę bausti vyrus, nepaklūstančius muedzino kvietimui maldai.
Visuomenės susirūpinimas ir nenoras girdėti neapykantą ir smurtą kurstančių kalbų nėra religinės laisvės apribojimas ar kas nors panašaus į religinės policijos funkcijas. Civilizuotame ir demokratiškame krašte paprasčiausiai neturi būti vietos rasinei ar religinei neapykantai, smurtui, prievartai, karui.