|
Apdovanojo filmą apie kardinolą
 |
|
Kardinolas
Augustas Hlondas
|
Lenkijoje Niepokalianovo tarptautinio kinematografijos
festivalio katalikybės tema didžioji premija buvo paskirta dokumentiniam
filmui apie buvusį Lenkijos primą ir kardinolą Augustą Hlondą (1881
- 1948). Salezietis kardinolas A.Hlondas buvo Lenkijos primas daugiau
kaip du dešimtmečius, nuo 1926 iki 1948 metų. Būtent jam pirmajam
teko rūpintis Lenkijos Bažnyčios išlikimu per sudėtingus ir pavojingus
Antrojo pasaulinio karo ir pirmuosius pokario metus, nors 1940-1944
metais jis gyveno Prancūzijoje. Dokumentinė juosta pristato kardinolą
kaip saleziečių kongregacijos dvasia išaugusį dvasininką ir kaip
Lenkijos Bažnyčios valdytoją. Italijoje mokslus baigęs, Vienos saleziečių
namų direktorius, vėliau iki 1922 metų Austrijos ir Vengrijos saleziečių
provincijolas A.Hlondas Austrijoje buvo tapęs labai įtakinga asmenybe
valdžios sferose. Nuo 1922 metų A.Hlondas darbuojasi Lenkijoje.
Buvo paskirtas Katovicų apaštaliniu administratoriumi, po trejų
metų tapo vyskupu. 1926 metais paskirtas Gniezno ir Poznanės arkivyskupu,
o nuo 1936 metų Varšuvos arkivyskupu. A.Hlondas tapo kontroversine
asmenybe dėl laikysenos žydų atžvilgiu nacių persekiojimų, kuriuos
pasmerkė, metais bei dėl vokiečių katalikų sielovados pokario Lenkijoje.
Tačiau neabejotinas kardinolo A.Hlondo nuopelnas buvo naujų Lenkijos
vyskupijų krašto vakaruose įtraukimas į bažnytinę provinciją pagal
pokaryje sudarytas naujas valstybines sienas.
Dokumentinį filmą išleido Lenkijos valstybinė
televizija, Lenkijos saleziečių kongregacija ir kardinolo A.Hlondo
įsteigta Kristaus Draugija. Filmo režisierius Pavelas Voldanas Lenkijoje
yra žinomas dokumentinių filmų kūrėjas, režisavęs filmus apie nužudytą
kun. A.Popielušką ir didįjį Lenkijos primą kardinolą S.Vyšinskį.
Niepokalianovo tarptautinis kinematografijos festivalis yra metinis
renginys. Jis vyksta gegužės pabaigoje Pranciškonų formacijos centre,
esančiame už 40 kilometrų nuo Varšuvos. Festivalį, kurio metu buvo
parodyta 58 juostos, globojo Lenkijos primas, Varšuvos arkivyskupas
kardinolas Jozefas Glempas.
Parengta pagal VR, Reuters-ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|
