„Malbonon venku per bono“ (Rom 2,21)

Doc.Laurynas Skūpas,

Kongreso organizacinio
komiteto pirmininkas

Apie Tytuvėnų bažnyčią kongreso dalyviams pasakoja jos klebonas kun. Vytautas Butkus. Dešinėje– rašinio autorius Laurynas Skūpas

Kongreso dalyviai Kretingoje: klier. Marius Dyglys, kun. Evaldas Darulis, Aloyzas Žilys, Aida Čižikaitė ir mons. Lionginas Vaičiulionis Jono PUODŽIŪNO nuotraukos

Kongreso organizacinio komiteto nariai: Laurynas Skūpas, Aida Čižikaitė, Antanas Visockas, mons. Lionginas Vaičiulionis, IKUE pirmininkas Miloslavas Švačekas, Irena Šukienė ir Nijolė Teresė Bielovienė

Šv. Mišios Palangos bažnyčioje. Koncelebracijai vadovauja vokietis kun. Albrechtas Kronenbergas

Grigališkajam giedojimui Kretingoje esperanto kalba vadovavo kun. Albrechtas Kronenbergas (kairėje)

Grupė esperantininkų kongreso dalyvių Kretingoje, prie Lurdo grotos

Kretingos vyrų choras „Žilvinas“ Palangos bažnyčioje giedojo ir esperanto kalba. Kairėje – dirigentas Aloyzas Žilys

„Nugalėk blogį gerumu“ – tokiu šūkiu liepos 3-10 dienomis Kretingoje vyko 57-asis Tarptautinis katalikų esperantininkų kongresas. Tarptautinis katalikų esperantininkų susivienijimas (IKUE - Internacia Katolika Unuigo Esperantista) įkurtas 1910 metais, bet jo žurnalas „Espero Katolika“ (Katalikų viltis) eina jau nuo 1903 metų. Katalikiškojo esperantininkų judėjimo pradininkas - prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, poetas, pirmojo esperanto kalbos vadovėlio (1890) lietuviams autorius. IKUE yra Katalikų Bažnyčios pasaulietiškoji organizacija su būstine Romoje. Organizacijos tikslas - skelbti Evangelijos tiesas esperanto kalba, vykdant Jėzaus Kristaus įsakymą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (MK 16,15). Esperanto kalba oficialiai įtraukta į Katalikų Bažnyčios liturginių kalbų sąrašą. Vatikano Liturgijos ir sakramentų kongregacija šią teisę suteikė 1990 m. lapkričio 8 d. Esperantišką mišiolą IKUE įteikė Šventajam Tėvui 1997 metais. Ekumeninių susitikimų metu naudojama visiems krikščionims bendra esperantiška religinių apeigų knyga „Adoru“ (Šlovinkime). Į tarptautinę kalbą išversta ir Biblija. Senąjį Testamentą išvertė pats L.Zamenhofas, esperanto kūrėjas.

Popiežius Pijus X 1910 metais laimino pirmąjį IKUE kongresą. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II taip pat remia esperantininkų katalikų judėjimą. Jis nuo 1994 metų šventinius „Urbi et Orbi“ sveikinimus pasako ir esperantiškai. Vatikano radijas tris kartus per savaitę transliuoja esperanto kalba laidas. Popiežiškoji taryba pasauliečių reikalams pripažino IKUE tikinčiųjų tarptautine sąjunga 1992 m. vasario 11 d. IKUE bendradarbiauja su Tarptautine esperantininkų krikščionių lyga (KELI) ir su Pasauline stačiatikių esperantininkų lyga (TOLE).

Tiek istorijos. Bet dabar grįžkime į 57-ąjį IKUE kongresą. Iškilmingas atidarymas vyko Kretingos miesto kultūros namuose dalyvaujant merui Valerijonui Kubiliui, parapijos klebonui pranciškonui kun. Evaldui Daruliui, IKUE valdybos nariams kun. Lajošui Koborui, IKUE pirmininkui Miloslavui Švačekui, generaliniam sekretoriui ir Vatikano radijo žurnalistui Karlui Sarandreai, Lietuvos esperantininkų liuteronų sekcijos vadovui Erikui Laiconui, Lietuvos esperantininkų asociacijos pirmininkui Povilui Jegorovui, IKUE Lietuvos sekcijos dvasios tėvui mons. Lionginui Vaičiulioniui bei dviem šimtams kongreso dalyvių, atvykusių iš dvylikos Europos šalių. Iš jų buvo devyni kunigai. Tai Lietuvos atstovai mons. L.Vaičiulionis, kun. Gvidas Pušinaitis, Bernhardtas Aichkornas ir Albrechtas Kronenbergas iš Vokietijos, Stanislavas Plachta, OFM, Stanislavas Pavlačekas ir Jozefas Zielonka iš Lenkijos, Lajošas Koboras iš Vengrijos ir Duilijas Magnalis iš Italijos.

Kongresą esperantiškai sveikino Kultūros namų moterų choras „Svaja“ ir Palangos šaulių vyrų choras „Žilvinas“ (vadovas A.Žilys). Jie atliko ir esperantininkų katalikų himną, kurį 1905 metais sukūrė prel. A.Dambrauskas. Ir gaidos, ir tekstas buvo dingę ir tik neseniai rasti Vienos esperanto muziejuje. Taigi šis himnas beveik po 100 metų atliktas pirmą kartą. Reikia paminėti, kad kongreso globėjais buvo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. Kongresą sveikino visų šalių - dalyvių atstovai ir daugelis garbės svečių. Buvo perskaityti gauti sveikinimai iš Brazilijos, Japonijos, Lenkijos, Kroatijos, Italijos. Didžiausio dėmesio susilaukė ilgas sveikinimas iš Vatikano, kurį pasiuntė arkivyskupas Stanislavas Rylko, Popiežiškosios tarybos pasauliečių reikalams pirmininkas. Jis, be kita ko, rašė: „Džiaugiuosi, kad jūsų kongresas vyksta Lietuvoje jubiliejiniais šv.Kazimiero metais... Drąsinu jūsų kongreso darbus ir visą IKUE veiklą. Siunčiu visiems kongreso dalyviams ganytojišką palaiminimą”.

Arkivyskupas S.Tamkevičius savo nuoširdžiame sveikinime rašė: „Labai maloniai nudžiugino žinia, kad Lietuvoje vyks tarptautinis esperantininkų katalikų kongresas... Esperanto kalba yra priemonė, leidžianti žmonėms dalytis broliškumu ir pagarba tarp žmonių ir tautų..., todėl reikia sveikinti visus, kurie šia priemone naudojasi, ardydami „Berlyno sienas“ ne tik tarp skirtingai kalbančių, bet ir tarp skirtingai mąstančių žmonių. Linkiu esperantininkams tiek pamilta esperanto kalba, tiek puoselėjama krikščioniška artimo meile tiesti tiltus tarp žmonių ir tautų. Telaimina Dievas jūsų kongresą Lietuvoje“.

IKUE kongreso programoje buvo gausu įvairių renginių. Darbo diena prasidėdavo rožiniu prie Lurdo gortos. Vyko esperanto kalbos tobulinimosi kursai, posėdžiai, susipažinimo, lietuvių tautinės muzikos ir tarptautiniai vakarai, daug chorinės religinės muzikos koncertų, aplankyta Palanga, Žemaičių Kalvarija, Šiluva, Tytuvėnai, Kryžių kalnas, Mosėdis, Orvidų sodyba, išklausyta nemaža paskaitų: apie palaimintąjį J.Matulaitį (doc.L.Skūpas), apie IKUE istoriją (K.Sarandrea) ir kt., atidaryta Telšių seminaristo M.Dyglio filatelijos paroda „Italijos Renesanso tapytojo R.Sanzio (1483-1520) paveikslai pašto ženkluose“. Pagrindinis ir bene svarbiausias R.Sanzio tapybos darbų motyvas - Marija su kūdikiu ant rankų. Delegacijų vadovus priėmė miesto meras. Visi kongreso dalyviai stebėjo Kretingos rajono šventės dalyvių pasirodymus liepos 6 dieną, o čekų jaunimo grupė šoko kartu su kretingiškiais. Svarbiausia programoje — kasdienės šv.Mišios (Kretingoje, Palangoje, Kalnalyje, Šiluvoje), kurias aukojo Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos kunigai esperantininkai. Minėtų bažnyčių chorai giedojo esperantiškai. Visi dalyviai išmoko „Marija, Marija“, „Pulkim ant kelių“ (į esperanto kalbą išvertė Petras Celiauskas).

Šiluvoje po šv.Mišių gražia esperanto kalba visus pasveikino vyskupas Jonas Ivanauskas. Žemaičių Kalvarijoje liepos 5-oji buvo paskelbta esperantininkų ir žemdirbių diena. Vyskupas J.Boruta sveikino esperantininkus, o lenkų kunigas Jozefas Zielionka pasakė esperantiškai pamokslą. Po šv.Mišių visi kongreso dalyviai kartu su lietuviais maldininkais ėjo Kryžiaus kelią. Liepos 7 dieną aukotos šv.Mišios buvo skirtos Palaimintajam J. Matulaičiui, esperantininkų globėjui, atminti.

Labai nuoširdžiai visus priėmė Kryžių kalno papėdėje įsikūręs pranciškonų vienuolynas. Kongreso darbo diena baigdavosi naktine adoracija Šv.Antano religijos studijų instituto koplyčioje. 57-asis IKUE kongresas - tai visų kretingiškių šventė. Prieš kongresą miesto gyventojai lankė esperanto kalbos kursus. Oficialūs asmenys kongresą sveikino esperantiškai, o dvylikos šalių esperantininkai katalikai susipažino su krašto kultūra, istorija, piligriminėmis vietomis ir liko sužavėti. Ne veltui, baigiant kongreso darbą, Belgijos atstovė B.Poterucka pasakė: „Ne jums reikia Europos, bet Europai reikia jūsų“.

Kongresas pasibaigė. Dalyviai grįžo į savo namus, bet dar ilgai apie jį kalbės Vatikano radijas, rašys tiek esperantiškoji, tiek nacionalinė spauda. Ačiū Kretingos miesto merui Valerijonui Kubiliui, parapijos klebonui kun. Evaldui Daruliui, Kretingos kultūros namų direktorei Konstancijai Macienei, VšĮ „Kretingos maistas“ už visokeriopą pagalbą ir savitarpio supratimą.

Iki naujų susitikimų! Dio benu! Laimink, Dieve!

© 2004 "XXI amžius"