JAV vyskupų konferencijos darbotvarkė

Mindaugas BUIKA

Naujasis JAV vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Viljamas Skailstedas

Naujasis episkopato vicepirmininkas kardinolas Frensis Džordžas, OMI

Nacionalinis katekizmas suaugusiesiems

Lapkričio viduryje vykusi Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencijos metinė rudens asamblėja susilaukė ir plataus tarptautinio dėmesio dėl daugelio svarbių dokumentų priėmimo bei naujos episkopato vadovybės rinkimų kitai trejų metų kadencijai. Šalies sostinėje Vašingtone posėdžiavę ganytojai balsavimais priėmė parengtą pirmąjį nacionalinį katekizmą suaugusiesiems, daugiaplanę pastoracinę iniciatyvą dėl santuokos stiprinimo bei istorinį sprendimą įsitraukti į nacionalinį ekumeninį forumą. Daugumos balsais vyskupų konferencijos nariai taip pat patvirtino sprendimą kasmet surinkti ir paskelbti informaciją apie iškeltus naujus kaltinimus dvasininkams ir kitiems Bažnyčios darbuotojams dėl seksualinio piktnaudžiavimo bei priėmė naują Specialaus komiteto dėl katalikų vyskupų ir politikų santykių ataskaitą, kurioje pranešama apie iniciatyvą parengti Bažnyčios mokymo rinktinės medžiagos leidinį tema „Katalikai viešajame gyvenime“.

Daugiau kaip 450 puslapių „JAV katalikų katekizmas suaugusiems“, vyskupų konferencijos posėdyje patvirtintas beveik vienbalsiai (218 „už“ ir tik 10 „prieš“). Jis parengtas reaguojant į Vatikano siūlymą, kad nacionaliniai episkopatai išleistų tokius katekizmus, kaip papildymą visuotiniam „Katalikų Bažnyčios katekizmui“, kurį popiežius Jonas Paulius II paskelbė 1992 metais. Vatikane taip pat 1997 metais išleistose Bendrosiose nuorodose katechezei nurodoma, jog tokie „vietiniai katekizmai, parengti ir patvirtinti diecezinių vyskupų arba vyskupų konferencijų, yra vertingi įrankiai katechezei“. Šie katekizmai, kaip ir JAV minėtasis katekizmas suaugusiesiems dar turi gauti Šventojo Sosto patvirtinimą („recognitio“), kad galėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

Specialiai sudarytos redakcinės vyskupų komisijos 2000 metų birželį pradėtas rengti naujasis JAV katekizmas atitinka klasikinę keturių dalių struktūrą. Pirmojoje dalyje, kuri remiasi Tikėjimo išpažinimu, išdėstomos katalikų tikėjimo pagrindinės tiesos. Antroji dalis skirta sakramentams, trečioji – gyvenimo moralei, išdėstytai pagal Dekalogo struktūrą. Ketvirtojoje dalyje aptariamas pamaldumas, naudojant Viešpaties maldos sandarą. Pats naujojo katekizmo stilius, žinoma, yra pritaikytas jo skaitytojų brandai bei specifiniam amerikiečių visuomenės socialiniam ir kultūriniam kontekstui. Be kita ko, leidinyje yra pateiktos Amerikos šventųjų ir kitų JAV katalikų istorijai svarbių asmenų biografijos, išryškinant tikėjimo reikšmę jų gyvenimui.

Santuokos ir šeimos stiprinimo prioritetas

Jungtinių Valstijų katalikų vyskupai didele balsų dauguma (195 „už“ ir 20 „prieš“) taip pat patvirtino daugiaplanę pastoracinę santuokos stiprinimo iniciatyvą, kaip reakciją į tradicinės šeimos išgyvenamą krizę bei pastaruoju metu visuomenėje vykstančias diskusijas dėl tos pačios lyties vadinamųjų „santuokų“ įteisinimo. Svarbus šios iniciatyvos etapas bus parengimas pastoracinio laiško, kuriame aptariami teologiniai santuokos aspektai ir kuris taps direktyvine priemone parapijų kunigams, šeimos centrų darbuotojams ir kitiems sielovadininkams bei auklėtojams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, sužadėtiniais ir sutuoktinių poromis, išsiskyrusiais asmenimis, kurių pastoracija yra ne mažiau reikšminga.

Santuokos stiprinimo iniciatyva prasidės pačių vyskupų apklausa, kurie iškels labiausiai rūpimus klausimus, ir vėlesniu teologų bei socialinio gyvenimo ekspertų simpoziumu. Iniciatyvos planą pristačiusio JAV episkopato Santuokos šeimos gyvenimo komiteto pirmininko Savanos (Džordžijos valstija) vyskupo Kevino Bolendo nuomone, svarbu šiam tikslui suburti ganytojus ir įvairias žmonių grupes su atitinkamu patyrumu bei ekspertize „vaisingam pokalbiui apie santuoką, kaip išganymo slėpinį ir kaip žmogiškąją instituciją“. Šis pasiūlymas, be kita ko, iškelia būtinumą pasitelkti ir išklausyti pačius „santuokos sakramento tarnus, tai yra sutuoktinių poras“, sakė vyskupas.

Jis pažymėjo, kad pastarieji debatai dėl homoseksualų „santuokos“, taip pat JAV prezidento rinkimų dieną lapkričio pradžioje daugelyje valstijų surengti referendumai įrodė, kad dauguma amerikiečių supranta ir remia santuoką, kaip vyro ir moters jungtį visam gyvenimui. Taip pat atlikti sociologiniai tyrimai patvirtina, jog daugiau kaip 80 proc. suaugusių Jungtinių Valstijų gyventojų yra įsitikinę, kad buvimas geroje santuokoje yra absoliučiai būtina sąlyga laikyti asmeninį gyvenimą nusisekusiu. Be to, žmonės toliau kreipiasi į Bažnyčią ir tikinčiųjų bendruomenę, siekdami gauti paramą santuokos pasirengimui, stiprinimui, palaikymui ir gelbėjimui iškilus sunkumams. Štai 2003 metais JAV Katalikų Bažnyčioje buvo įregistruota 232 tūkstančiai santuokų, ir daugiau kaip 80 proc. būsimųjų sutuoktinių dalyvavo pasirengimo santuokai bažnytinėje programoje.

Tačiau kita statistika patvirtina, jog santuoka ir šeima Jungtinėse Valstijose išgyvena gilią krizę. Pasirengimas santuokai dažnai vyksta bažnytiniuose kursuose, bet sanguliavimas praktikoje ir sugyventinių „bendrystė“ yra tapusi rimta alternatyva. Per pastaruosius du dešimtmečius JAV santuokų sumažėjo 24 proc., o Katalikų Bažnyčioje per tą patį laikotarpį Santuokos sakramento suteikimas sumažėjo net 48 proc. Tarp visų vedusių amerikiečių 35 proc. yra patyrę skyrybas ir beveik penktadalis skyrėsi daugelį kartų. Skyrybų tikimybė kiekvienai sudaromai naujai santuokai ir toliau lieka „stabiliai“ aukšta – beveik 50 proc. Beje, požiūris į santuokos anuliavimą yra problemiškas ir pačioje JAV Katalikų Bažnyčioje: čia kasmet užfiksuojama net 55 proc. visų pasaulyje bažnytiniuose tribunoluose anuliuojamų santuokų, nors šalyje gyvena tik 6 proc. pasaulio katalikų.

Kita vertus, dabar amerikiečių visuomenėje vykstantis dvasinis atgimimas ir socialinis sąjūdis šeimai stiprinti patvirtina, kad „santuokos smukimas nėra nei neišvengiamas, nei negrįžtamas“, pastebėjo vyskupas K.Bolendas. Kad vyksta pozityvūs pokyčiai, rodo prasidėjęs skyrybų mažėjimas. Taip pat didėja proporcija vaikų, gyvenančių šeimose, kur yra abu sutuoktiniai. Didėja dėmesys santuokiniam švietimui, pirmiausia sužadėtinių rengimui tiek bažnyčioje, tiek ir valdžios struktūrose per atitinkamas įstatymines priemones ir biudžetinių lėšų skyrimą šiam tikslui. Vyskupas K.Bolendas sakė, jog Katalikų Bažnyčios ganytojai šiuo atsakingu momentu gali prisidėti prie pozityvaus klimato kūrimo, kuriame sveika santuoka taptų šeimos, tautos ir Bažnyčios stiprinimo pagrindu, kam ir skirta naujoji pastoracinė iniciatyva.

Katalikų politikų moralinių nuostatų vertinimas

JAV katalikų vyskupai toliau svarsto, kaip geriau įgyvendinti naujus Šventojo Sosto dokumentus dėl katalikų dalyvavimo politiniame gyvenime. Kaip žinoma, 2002 metų pabaigoje Vatikane paskelbtoje doktrinėje notoje, be kitų dalykų, pabrėžiama katalikų politikų moralinė pareiga priešintis įstatymams, kurie negina gyvybės, pirmiausia įteisinantiems abortus ir eutanaziją bei eksperimentus su žmogaus embrionais. Vėlesniu laikotarpiui Jungtinėse Valstijose stipraus gyvybės gynimo sąjūdžio įtakoje ir ypač prasidėjus 2004 metų rinkimų kampanijai kai kurie amerikiečių katalikų vyskupai paskelbė ganytojinius laiškus, raginančius katalikus politikus, kurie remia minėtus įstatymus, susilaikyti nuo Komunijos priėmimo, kol jie nepakeis savo nusistatymo. Kiti ganytojai netgi nurodė ir katalikams rinkėjams, jeigu jie balsavo už tokius politikus, prieš priimant Švč. Sakramentą atlikti išpažintį, prisipažįstant savo suklydimą.

Specialiai katalikų politikų moralinių nuostatų reikalu JAV episkopato sudaryta komisija birželio mėnesį paskelbė dokumentą, kuriame patvirtinama, jog tie politikai, kurie palaiko aborto legalumą ir kitus gyvybės neginančius įstatymus, nėra Komunijai priimti reikalingos sielos malonės būsenos, nes „bendradarbiauja su blogiu ir nusideda prieš bendrąjį gėrį“. Pareiškime pabrėžiamas poreikis katalikui ištirti savo sąžinę prieš artinantis prie Dievo stalo ir atlikti atgailą, kad jis būtų laisvas nuo sunkios nuodėmės, tačiau klausimas dėl abortus remiančių politikų neprileidimo prie Komunijos paliekamas jų diecezijos vyskupo individualiam sprendimui. Lapkričio viduryje vykusioje JAV vyskupų konferencijos asamblėjoje minėtos komisijos pirmininkas, šalies sostinės Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas paskelbė naują pareiškimą, kuriame nurodoma, jog Komunijos verto priėmimo tiek politikams, tiek visiems tikintiesiems reikalu „bus tęsiamos konsultacijos visais teologiniais ir kanoniniais aspektais“ tarp amerikiečių vyskupų ir su Šventuoju Sostu.

Kaip teigiamą faktą kardinolas nurodė tai, kad „pastaraisiais mėnesiais visoje šalyje vyskupai, kunigai ir parapijiečiai plačiai svarstė, kaip tikėjimas turi apspręsti mūsų sprendimus viešajame gyvenime“. Tačiau šiame procese išryškėjo ir kai kurių neigiamų bruožų: bandymų supriešinti vyskupus tarpusavyje, jų nuomones panaudoti partinei politikai, pasitaikė nepagrįstų kaltinimų dėl neva vienpusiškumo ganytojų laikysenoje (atseit jie gina negimusią gyvybę nuo sunaikinimo, tačiau nepakankamai protestuoja dėl karo Irake, nors tai – skirtingi dalykai). Kardinolas T.Makarikas pabrėžė, kad visi amerikiečių ganytojai yra „vieningi dėl gyvybės ir žmogiškojo asmens orumo gynimo“ visuose jų aspektuose pagal popiežiaus Jono Pauliaus II mokymą „Gyvybės evangelija“. Jie, kaip ir visi katalikai, jaučia pareigą saugoti negimusius kūdikius, priešintis eutanazijai, skatinti teisingumą ir taiką (taip pat ir Irako), ir „tai mums nėra pasirinkimas, bet mūsų tikėjimo įpareigojimas“.

Tolesnėje savo veiklos eigoje komisija rengia specialų leidinį, kuriame bus surinkti Popiežiaus pasisakymai, II Vatikano Susirinkimo ir JAV episkopato dokumentų apie katalikų dalyvavimo viešajame gyvenime principus ištraukos. Šį rinkinį vyskupai ir kiti sielovadininkai galės panaudoti katalikų visuomenininkams ugdyti, dialogui su jais ir jiems įtikinti. „Mes pasižadame dar daugiau daryti,kad „įtikintume“ visus žmones, jog žmogiškoji gyvybė yra brangi ir žmogiškasis orumas turi būti ginamas bei padėti katalikams veikti pagal mūsų tikėjimo principus viešajame gyvenime“, – sakė kardinolas T.Makarikas. Mobilizuojant katalikų bendruomenę šiam tikslui, pirmiausia reikia vesti nuolatinį dialogą su politikos lyderiais irt kitais atsakingais pareigūnais, kurie „kone kasdien daro sprendimus, kurie liečia gyvybės ir orumo klausimus“.

Kardinolas taip pat pabrėžė, jog amerikiečių vyskupai džiaugiasi,kad praėjusioje rinkimių kampanijoje „gyvybės kultūros“ ir „moralinių vertybių“ temos kaip niekad buvo plačiai diskutuojamos ir tapo prioritetinėmis daugelio rinkėjų balso atidavimui už vieną ar kitą kandidatą. „Mes galime tik tikėtis, jog tai ves į realius veiksmus ginti negimusius kūdikius, gyvybę ir orumą visų pažeidžiamųjų ir vargingųjų, saugoti santuoką bei stiprinti taiką šiame prievartos kupiname pasaulyje“, –nurodė kardinolas T.Makarikas.

Solidarumas Afrikos Bažnyčiai

Neseniai „XXI amžiuje“ buvo rašyta apie lapkričio pirmoje pusėje Romoje vykusį Afrikos ir Europos vyskupų sinodą, kuriame buvo aptarti paramos „juodojo žemyno“ Bažnyčiai klausimai. Amerikiečiai ganytojai nenori atsilikti ir praėjusioje episkopato asamblėjoje sudarė (balsavo 213 „už“ ir 15 „prieš“) Ad hoc komitetą, kuris rūpinsis parama Afrikos Bažnyčiai. Šio sprendimo pagrindu netrukus bus įkurtas „Solidarumo Afrikos Bažnyčiai fondas“, kuriam lėšos bus kaupiamos savanoriškų rinkliavų diecezijose, dovanų, aukų ir kitų šaltinių pagrindu. Anksčiau panašias struktūras JAV vyskupų konferencija buvo įsteigusi siekiant padėti Lotynų Amerikos ir pokomunistinių Rytų Europos šalių katalikams.

„Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Valstijose atsiliepė į didelius sunkumus, kuriuos Bažnyčia patiria daugelyje pasaulio šalių, –sakoma JAV vyskupų pareiškime. – Nepaisant daugelio iššūkių, su kuriais yra susidūrusi mūsų Bažnyčia, kvietimas solidarumui su Afrika daugiau negali būti atidėtas“. Pareiškime nurodoma, kad Afrikos Bažnyčia yra greičiausiai auganti Visuotinės Bažnyčios dalis, bet kartu „neturtingiausia dalis mūsų tikėjimo šeimoje“. Dvasiškai turtinga, bet materialiai labai stokojanti Afrikos Bažnyčia reikalauja didesnio palaikymo, kuris būtų gerai suderintas ir efektyvus. Taip dar labiau atsiskleis šio žemyno katalikų turimas potencialas, reikalingas ne tik Afrikai, bet ir Visuotinei Bažnyčiai, pažymi amerikiečių ganytojai.

Jie taip pat patvirtino kadenciją baigusio JAV vyskupų konferencijos pirmininko Belvilio (Ilinojaus valstija) vyskupo Vilteno Gregorio kreipimąsi į šalies vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę, kad būtų imtasi neatidėliotinų veiksmų genocidui nutraukti Darfuro regione Sudano vakaruose. Kalbama apie 1,5 milijono žmonių, gyvenančių sunkiomis sąlygomis pabėgėlių stovyklose, likimą, kai dėl bado, medikamentų stygiaus ir sukarintų grupuočių smurto kas mėnesį žūsta 10-15 tūkstančių žmonių. Ši padėtis tęsiasi nepaisant daugelio sudarytų taikos susitarimų tarp vietinių afrikiečių sukilėlių ir Sudano islamistiniam režimui ištikimų plėšikaujančių arabų grupių, vadinamųjų džandžavidų.

Vyskupas V.Gregoris patvirtino, kad taip pat ir vyriausybės karinės pajėgos vykdo išpuolius prieš pabėgėlių stovyklas bei trukdo užsienio humanitarinių organizacijų darbuotojams į jas patekti. Dėl to Chartumo vyriausybė yra visiškai atsakinga „už smurtą, kuris vykdomas prieš šalies gyventojus, taip pat už Saugumo Tarybos rezoliucijų neįgyvendinimą“ dėl tvarkos atstatymo. Pareiškime JAV ir tarptautinė bendruomenė raginama suteikti reikalingą finansinę bei logistinę paramą Afrikos Sąjungos „monitoringo misijai“ Darfure, kad ji galėtų apginti civilinius gyventojus ir užtikrintų humanitarinės paramos pristatymo saugumą.

Naujos episkopato vadovybės rinkimai

Naujuoju JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininku iš tradiciškai rinkimams pateiktų dešimt kandidatų kitai trejų metų kadencijai buvo išrinktas 70 metų Spokano (Vašingtono valstija) vyskupas Viljamas Skailstedas, kuris iki tol ėjo episkopato vicepirmininko pareigas. Slaptajame balsavime už vyskupą V.Skailstedą, žinomą Bažnyčios socialinio mokymo įgyvendinimu ir ekumeninio dialogo iniciatyvomis, balsavo 120 (52 proc.) iš rinkimuose dalyvavusių 232 vyskupų konferencijos narių. Antras liko 67 metų Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas, OMI, kuris surinko 52 balsus ir vėliau buvo išrinktas JAV episkopato vicepirmininku.

Jeigu vyskupo V.Skailstedo išrinkimas nieko nenustebino, – istoriškai JAV episkopato nariai savo vicepirmininką renka pirmininku kitai kadencijai, – tai kardinolo F.Džordžo išrinkimas vicepirmininku tapo ženkliu įvykiu. Jungtinėse Valstijose yra nemažai kardinolų, – šiuo metu jų yra trylika, – kurie vadovauja didžiausioms šalies diecezijoms arba dirba Vatikane, tačiau kardinolų rinkimas į JAV episkopato vadovybę yra labai retas atvejis. Nuo 1966 metų, kai po II Vatikano Susirinkimo buvo naujai suformuota Jungtinių Valstijų vyskupų konferencija, tik vienintelį kartą 1971 metais kardinolai buvo išrinkti episkopato pirmininku (Filadelfijos tuometis arkivyskupas kardinolas Džonas Krolis) ir vicepirmininku (St.Luiso arkivyskupas kardinolas Džonas Karberis, kuris po trejų metų nekėlė savo kandidatūros į pirmininko postą, nes buvo beveik sulaukęs atsistatydinimo amžiaus – 75 metų).

Vyskupų konferencijos vicepirmininko rinkimuose (kuris, kaip minėta, tradiciškai tampa pagrindiniu kandidatu į pirmininko postą kitai kadencijai) dalyvavo devyni kandidatai, likusieji po vyskupo V.Skailstedo išrinkimo. Episkopato vicepirmininkui išrinkti reikia daugiau kaip pusės balsavime dalyvaujančių vyskupų konferencijos narių palaikymo. Kardinolui F.Džordžui tai pavyko surinkti trečiajame balsavimo rate, kuriame jis gavo 118 balsų. Iš viso paskutiniajame rate balsavo 230 vyskupų, kuriame lieka du ar anksčiau daugiausia balsų gavę kandidatai.

Kardinolo F.Džordžo išrinkimas vicepirmininku patvirtina jo turimą didelį autoritetą tarp amerikiečių vyskupų. Šis ganytojas, priklausantis Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo oblatų vienuolijai, gerai žinomas ir Vatikane: popiežius Jonas Paulius II jį buvo pasikvietęs vesti 2001 metų Gavėnios rekolekcijas, tuo parodydamas ypatingo palankumo ženklą. Šventasis Sostas, spręsdamas Jungtinių Valstijų Bažnyčios reikalus, pasitarimams paprastai kviečiasi amerikiečius kardinolus ir šalies episkopato vadovybę. Dabar kardinolas F.Džordžas priklauso abiem šioms grupėms, ir jo įtaka tikrai didelė.

Dalyvaudamas JAV vyskupų konferencijos asamblėjoje apaštalinis nuncijus arkivyskupas Gabrielis Montalvas savo pasisakyme reiškė viltį, kad šalies Bažnyčia suras resursų įveikti „pasitikėjimo krizei“, kurią sukėlė praėjusių trejų metų laikotarpiu „nugriaudėję“ vietos dvasininkų seksualiniai skandalai. Apžvelgdamas popiežiaus Jono Pauliaus II kalbas, pasakytas amerikiečiams vyskupams per šiemet įvykusius ad limina vizitus, arkivyskupas G.Montalvas pažymėjo, kad vyskupo, „stovinčio Kristaus vietoje“, svarbiausias bruožas turi būti šventumas, įgalinantis sėkmę žmonių ir kultūrų evangelizacijoje. Tarp pagrindinių JAV Bažnyčios uždavinių nuncijus paminėjo tikinčiųjų grąžinimą į sekmadienio šv. Mišias, gausėjančių imigrantų sielovadą ir santuokos stiprinimą. Dorojantis su naujaisiais iššūkiais svarbiausiu įrankiu yra bažnytinės hierarchijos vieningumas, kuriam stiprinti vyskupai turi negailėti pastangų, tvirtino arkivyskupas G.Montalvas.

Amerikiečiai ganytojai balsavimu (225 „už“ - 6 „prieš“) taip pat patvirtino 2005 metų JAV vyskupų konferencijos biudžetą, kuris yra 129,4 mln. dolerių ir 1,8 proc. didesnis nei ankstesnių metų biudžetas. Didžioji šio biudžeto dalis (95 mln.) yra formuojama iš specialių rinkliavų diecezijose bei su šalies vyriausybe sudarytų kontraktų įvairiems bažnytiniams ir socialiniams projektams finansuoti.

© 2004 "XXI amžius"