Katalikų Bažnyčia Europoje mokosi elgtis kaip
mažuma
Katalikų Bažnyčia, su kuria beveik visai supasaulėjusioje
Vakarų Europoje dažnai elgiamasi kaip su atgyvenusia mažuma, dabar
iš tikrųjų nusprendė elgtis kaip mažuma ir ėmėsi aktyviai demonstruoti
savo tikėjimą. Pradėjusi taikyti naują taktiką, Bažnyčia vis dažniau
rengia viešas akcijas, kuriomis siekia atskleisti religinę savo
narių tapatybę ir moko juos, kaip sekuliariausiame pasaulio žemyne
diskutuojant su oponentais reikia ginti savąjį tikėjimą.
Gausiausiai pasaulio konfesijai pradėjus save
suvokti kaip mažumų Bažnyčią pasaulietinėje aplinkoje, jos elgesys
ėmė ryškiai skirtis nuo ankstesnės pasyvios ir gynybinės taktikos,
kurios Europoje buvo laikomasi nuo antrosios XX amžiaus pusės, kai
sunykus religingumo praktikoms katalikybė tapo kandžių pašaipų taikiniu.
Krikšto, naujų pašaukimų ir dalyvaujančiųjų sekmadienio pamaldose
skaičiui labai smarkiai sumenkus, kai kas Bažnyčioje mano, kad dabar
atėjo pats laikas gaivinti tikėjimą.
Kažkas keičiasi... (Iki tol) Bažnyčia lindėjo
katakombose ir bijojo rodytis viešai. Dabar katalikai tapo mažuma
ir kaip visos mažumos atsikratė bet kokių kompleksų. Jie kur kas
rečiau baiminasi parodyti savo tikėjimą nei prieš dvidešimt metų,
- naujienų agentūrai Reuters Paryžiuje sakė Briuselio kardinolas
Godfrydas Danielsas, dalyvavęs savaitės trukmės konferencijoje,
kuri buvo skirta tikėjimui ne itin religingoje Prancūzijos sostinėje
sužadinti.
Prancūzų sociologo Marselio Gošė manymu, naujieji
aktyvūs veikimo būdai katalikams leidžia save suvokti kaip priešpriešą
tradicinei kultūrai. Religija daugiau nebegali gyvuoti, nedemonstruodama
savosios tapatybės, - teigė jis katalikų savaitraščiui La Vie.
NEIŠPRUSĘS JAUNIMAS
Kalbėdamas per spalio pabaigoje vykusią akciją
Miesto misija, į kurią susirinko katalikai iš visos Europos, kardinolas
G.Danielsas sakė, kad per pastarąjį laikotarpį žemyno jaunimas taip
pat gerokai pasikeitė. Jie beveik nieko nenusimano apie katalikų
tikybą, tačiau yra pasirengę klausytis, - tvirtino jis.
Šiemet Paryžiuje įvyko jau antra katalikų jaunimui
išjudinti skirta akcija, vadinamoji katalikiška Miesto misija,
kurios metu buvo rengiama daug konferencijų, koncertų ir jaunimo
susitikimų. 2003 metais Vienoje pirmą kartą įgyvendinta iniciatyva
turėtų gyvuoti penkerius metus ir dar aplankyti Lisaboną, Briuselį
bei Budapeštą.
Surengti Miesto misiją pirmą kartą pasiūlė žydų
kilmės konvertitas, Paryžiaus kardinolas Žanas Mari Liustižė. Ši
mintis jam kilo su kitais hierarchais aptarinėjant naujajame tūkstantmetyje
Bažnyčios laukiančius iššūkius.
Šiomis misijomis Senajame žemyne stengiamasi sustiprinti
katalikybės pozicijas, kurios kadaise čia buvo taip giliai įsišaknijusios,
kad išimtinai krikščioniška Europa į platųjį pasaulį siųsdavo savo
misionierius. Tačiau nors visų katalikiškų Europos šalių miestus
puošia dailios šventovės, į jas pasimelsti nuolat susirenka tik
10-15 proc. katalikų.
Dar 1979 metais, kai pirmą kartą lankėsi gimtojoje
Lenkijoje, popiežius Jonas Paulius II kvietė imtis Naujosios evangelizacijos,
tačiau tada šis raginimas nesulaukė tinkamo atgarsio. Visą pasaulį
su apaštaliniais vizitais aplankiusio Popiežiaus, kuris nuolat ragina
didžiuotis tuo, kad esi katalikas, idėja neabejotinai aplenkė
savo laiką.
KATALIKIŠKASIS VUDSTOKAS
Kaip ir kas dvejus metus popiežiaus pasiūlymu
rengiamos Pasaulio jaunimo dienos, dažnai vadinamos katalikiškuoju
Vudstoku, taip ir Miesto misijos dažniausiai patraukia jaunimą
religinio turinio spektakliais ir roko, regio bei gospelo stiliaus
muzikos koncertais.
Be to, šie renginiai - tai savotiška laimės valanda
antrosios pusės dar nesuradusiems katalikams. Tačiau šiam renginiui
lėšų skiriantys kardinolai, kurių amžius siekia nuo 52 iki 78 metų,
pasirengę gintis nuo galimo puolimo.
Mes ne kokie televiziniai apaštalai, - primygtinai
tikino kardinolas Ž.M.Liustižė, aiškindamas, kodėl tokių akcijų
metu rengiami įvairūs šou.
Kardinolas Christofas Šionbornas, atstovavęs Vienos
miestui, kur nuo seno Bažnyčios užsakymu būdavo kuriami meno, architektūros
ir muzikos šedevrai, teigia, kad šiuolaikinė kultūra suteikia svarbių
priemonių, leidžiančių kreiptis į jaunimą, kuris, pasak jo, religiniu
požiūriu praktiškai yra neraštingas.
Komunikacijai jaunimas kur kas rečiau naudoja
spausdintą žodį ir pirmenybę teikia garso bei vaizdo priemonėms.
Turime tai pripažinti, - sakė jauniausias Katalikų Bažnyčios kardinolas,
52 metų Budapešto hierarchas Pėteris Erdas, tuo pat metu pripažinęs,
kad jam pačiam labiau prie širdies klasikinis skonis.
GEROJI NAUJIENA IR MUZIKA
Gerosios Naujienos skleidimas nūnai neatsiejamas
nuo muzikos. Prie Paryžiaus Šv.Siulpicijaus katedros, kur vyko krikščioniškos
roko muzikos koncertas, lyg grybų po lietaus pridygusiose palapinėse
buvo galima gauti informacijos apie katalikybę ir rasti vietelę
tyliam pokalbiui su kunigu. Palapinių viduje buvo klausomasi išpažinčių.
Kunigai, rudais abitais vilkintys pranciškonų
vienuoliai, įvairių moterų vienuolijų atstovės lengvai rasdavo bendrą
kalbą su skirtingo amžiaus žmonėmis, pradedant vaikais ir baigiant
jų seneliais.
Tiek daug žmonių ieško gyvenimo prasmės, - kalbėjo
muzika mėgavęsis Paryžiaus seminarijos klierikas Kristofas. - Jeigu
Bažnyčia neis į viešumą, kaip jie mus ras?
Tai puiku. Tai kitoks priėjimas prie mūsų tikėjimo,
- sakė šešiolikametis Limožo gyventojas Elojus Sardenas.
Pagrindiniu savaitės renginiu tapo Tarptautinis
naujosios evangelizacijos kongresas - daugybė susitikimų ir seminarų,
skirtų apmokyti aktyviausius dalyvius, kaip kalbėtis apie tikėjimą
su kitais, pagelbėti benamiams ir išmokti stiprinti santuokinius
ryšius, kurie Europoje labai dažnai baigiasi skyrybomis.
Susirinkimuose nuolat buvo girdėti tylus dalyvių
šnibždesys, kurie versdavo prancūziškai nesuprantantiems draugams
į anglų, vokiečių, portugalų ar vengrų kalbas diskusijose išsakytas
mintis.
Tokio pobūdžio susitikimai parodo, kokie lobiai
slypi Katalikų Bažnyčioje, - sakė mokytoja iš Vienos Birgit Knot.
Įdomu pažiūrėti, kaip dirba vietinės parapijos,
- kalbėjo B.Knot dukra Margit Šmacer, viena iš šešių jos vaikų,
drauge su mama atvykusių į Paryžių.
Prancūzų kunigas Gi Žilberas, daugiau nei trisdešimt
metų dirbantis su nepilnamečiais nusikaltėliais, buvo neabejotinai
patenkintas tuo, kaip Bažnyčia mėgina save pateikti.
Viskas, ką žiniasklaida praneša apie Bažnyčią,
yra tik tai, kad Popiežius pasisako prieš prezervatyvus ir seilėjasi
prieš mikrofoną, - teigė kunigas. - Gerai, kad Bažnyčia rodo savo
besišypsantį veidą ir mėgina suprasti pasaulį.
Pagal BNS
© 2004 "XXI amžius"
|