Benediktas XV – kovotojas už taiką

Popiežius Benediktas XV

Kadangi naujasis Popiežius pasirinko Benedikto vardą, norisi prisiminti jo pirmtaką, kuris irgi buvo pasivadinęs Benediktu.

Iš smalsumo perskaičiau, ką mokslo knygos rašo apie Popiežių, pasirinkusį Benedikto vardą prieš kardinolą Jozefą Ratcingerį, t.y. apie Benediktą XV, vadovavusį Bažnyčiai nuo 1914 iki 1922 metų. Kadangi jo pontifikato veikla daug kuo aktuali šiandienai ir turi lietuviškų gijų, galbūt sudomins ir laikraščio skaitytojus. Tie štrichai taip pat šiek tiek nušviečia, kas yra Popiežiaus institucija ir ką ji veikia.

Būsimasis Benediktas XV gimė Genujoje (Italija) 1854 metais, pasaulietinis vardas Džiakomas dela Kieza (Giacomo Della Chiesa); nuo 1901 metų Vatikano valstybės sekretoriaus padėjėjas; 1907 metais Bolonijos arkivyskupas; 1914 metais popiežiaus Pijaus X pakeltas kardinolu, o po dvejų metų išrinktas Popiežiumi. Jo valdymas sutapo su Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Taigi Benedikto XV programa buvo tokia: baigti ginkluotą konfliktą, siekti tvirtos taikos, švelninti karo žiaurumus, padėti nukentėjusiems nuo karo.

1917 m. rugpjūčio 1 d. kariaujančių šalių vadovams Benediktas XV asmeniškai pasiūlė tokį taikos planą: sumažinti ginklavimąsi ir įsteigti visiems privalomą arbitražą, paskelbti jūras ir jūrų kelius visiems laisvai naudojamus, atsisakyti reikalauti karo nuostolių atlyginimo ir reparacijų, atsisakyti nukariautų teritorijų, teritorinius klausimus tvarkyti pačiu tautų pageidavimais (šitaip siūlė spręsti Armėnijos, Balkanų valstybių, Lenkijos teritorijų likimą). Šis ne viešumai skirtas, bet vienos valstybės viešai paskelbtas taikos planas sukėlė emocijų audrą Vokietijoje, kuri Benediktui XV prikišo palankumą prancūzams, belgams, lenkams. Italai įsižeidė dėl Popiežiaus posakio „nereikalingos žudynės“. Benedikto XV planas nebuvo priimtas. Nors ir spaudžiamas, bet vengdamas pasisakyti klausimu, kuri iš kariaujančių valstybių kalta dėl karo pradžios, Benediktas XV pasmerkė tautų teisės laužymą, kad ir kas tai darytų. Vienintelis iš pasaulio vadovų į šį taikos prašymą atsakė JAV prezidentas Vudras Vilsonas.

Tuo pat metu stengėsi ir pasiekė, kad tūkstančiai kariauti netinkančių karo belaisvių (1914 metais), gausių šeimų tėvų ir jau išbuvusių nelaisvėje 18 mėnesių (1916 metais) būtų paleisti namo. Benedikto XV pastangų vaisius buvo ir civilių belaisvių paleidimas 1915 metais, deportuotųjų grąžinimas 1917 metais, 30 tūkst. prancūzų, anglų, belgų ir austrų apgyvendinimas Šveicarijoje 1915 metais, džiovininkų italų grąžinimas 1916 metais, išreikalavimas karo belaisviams poilsio dienų šventadieniais 1915 metais, pagaliau karo belaisvių paieškų biuro Vatikane įsteigimas, kur dirbo 90 asmenų ir buvo suieškota apie 500 tūkst. išsklaidytų šeimų narių.

Benediktas XV siuntė pašalpas atskiroms tautoms ir ypač badaujantiems vaikams visuose kraštuose. Lietuvai skyrė 20 tūkst. frankų ir 10 tūkst. lirų bei 1917 metų gegužės 20-ąją paskelbė „Lietuvių dieną“ rinkliavoms visuose kraštuose Lietuvos naudai. Iš tos rinkliavos vien Lozanoje veikęs lietuvių vykdomasis komitetas gavo 407589 frankus.

1917 metais Benediktas XV paskelbė naują bažnytinės teisės kodeksą, įsteigė Studijų ir universitetų kongregaciją, Rytų Bažnyčių kongregaciją, 1921 metais po Žanos d’Ark paskelbimo šventąja atnaujino 1905 metais nutrauktus diplomatinius santykius su Prancūzija, taip pat su kitomis šalimis. Savo pontifikato pradžioje radęs prie Vatikano 12 diplomatinių atstovybių, mirdamas paliko jų 27. Nors Bažnyčia valdė tik septynerius metus, dėl savo krikščioniškos meilės darbų laikomas vienu žymiausių popiežių. Jis paskyrė vyskupą Achilesą Rati (beje, prieš karą lankiusį Lietuvą) kardinolu ir konsekravo Eugenijų Pacelį vyskupu; abu vėliau tapo popiežiais, Benedikto XV įpėdiniais Apaštalų Soste Pijumi XII ir Jonu XXIII.

Tad bavarų ūkininkų sūnui, kilusiam iš „vokiškosios Šiluvos“ – Marijos šventovės Altiotingo apylinkių – ir pasirinkusiam Benedikto XVI vardą, tegalime linkėti ir melsti panašiai dangaus laiminamos darbuotės. „... kad pasaulis matytų jūsų gerus darbus ir garbintų jūsų Tėvą, esantį danguje...“ (Evangelija)

Kun. Robertas Grigas

Parengta pagal „Lietuvių enciklopediją“, 2 tomas (Bostonas, JAV)

© 2005 "XXI amžius"