Benedikto XVI pirmosios kelionės sėkmė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Vokietijos prezidentu Horstu Kioleriu prie prezidento rezidencijoje Bonoje

Kelne ant grindinio tapomas Popiežiaus portretas

Naktinio maldos budėjimo dalyviai iš žiburių padarė simbolius JP II (Jonas Paulius II)

Ant Pasaulio jaunimo dienų dalyvių marškinėlių užrašyta, kad jie vyko „Jo (Jėzaus) pagarbinti 3786 mylias“. Tai nuoroda į susitikimo temą: „Mes atvykome Jo pagarbinti“(Mt 2,2)

Šventasis Tėvas sveikina Pasaulio jaunimo dienų dalyvius nuo laivo, kuriuo plaukė Reino upe. Tolumoje matyti Kelno katedros bokštai

Popiežius Benediktas XVI laimina jaunuosius maldininkus. Jo aukojamose šv. Mišiose po atviru dangumi dalyvavo daugiau kaip milijonas jaunų žmonių iš 193 pasaulio šalių EPA-ELTA nuotraukos

Popiežiaus Benedikto XVI pirmoji apaštalinė kelionė į užsienį, gimtosios Vokietijos aplankymas ir dalyvavimas Kelne vykusiose Pasaulio jaunimo dienose pralenkė visus lūkesčius. Nuo Šventojo Tėvo iškilmingo sutikimo rugpjūčio 18 dieną Konrado Adenauerio oro uoste iki praėjusį sekmadienį Marienfelde įvykusių didžiojo jaunimo susitikimo uždarymo šv. Mišių, dalyvaujant milijonui vaikinų ir merginų, entuziazmo bei viltingo dvasingumo ženklai buvo ypač ryškūs. Akivaizdu, kad Popiežiaus kvietimas „atverti širdį Dievui“ ir „keisti pasaulį“ remiantis tvirtu tikėjimu randa platų atgarsį jaunųjų krikščionių sielose.

Vokietija priima Popiežiaus autoritetą

Benedikto XVI sutikimo ceremonijoje pasakytoje kalboje Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris netgi palygino jį su didžiuoju Rusijos žmogaus teisių gynėju akademiku Andrejumi Saharovu. „Jūs taip pat derinate erudiciją su išmintimi. Štai kodėl daugelis žmonių – taip pat ir už Katalikų Bažnyčios – ieško ir randa jumyse moralinį autoritetą“, – sakė Popiežiui valstybės vadovas. Patvirtindamas naujojo šv. Petro įpėdinio aukštą reputaciją teologijos srityje, prezidentas H.Kioleris pabrėžė, kad Benediktas XVI nesiekia apsiriboti akademiniais svarstymais, bet deda daug pastangų tikėjimo principams įtvirtinti „sekuliarioje kultūroje ir politikoje“.

Prezidentas, sutikdamas tėvynėje pirmąjį vokiečių kilmės Popiežių po beveik penkių šimtmečių pertraukos, taip pat nurodė, kad jo išrinkimas į „cathedra Petri“ yra naujas ne tik vokiškosios teologijos, bet ir vokiškojo humanizmo pripažinimas. Kartu tai yra ir susitaikymo ženklas turint omenyje šiemet minimas Antrojo pasaulinio karo ir Vokietijoje vyravusios „nežmoniškos bei bedieviškos ideologijos“ pabaigos 60-ąsias metines. Savo gana ilgoje ir religinių sąvokų gausioje sveikinimo kalboje – Benediktas XVI vėliau pajuokavo, kad nežinojo, jog „prezidentas neblogas teologas“, – H.Kioleris priminė, jog dabar pasauliui iškilęs naujas terorizmo prievartos pavojus, kuris neretai grindžiamas „neva religiniais motyvais“. Dėl to sveikintinos popiežiaus Benedikto XVI nuorodos dėl kai kurių religingumo „patologijų“ ir jog yra svarbu iškelti tikėjimo, kaip taikos ir užuojautos kelio, patyrimą. Vėliau šiuos klausimus Šventasis Tėvas palietė susitikimuose su Pasaulio jaunimo dienų dalyviais bei su Vokietijos musulmonų bendruomenės atstovais.

Sutikimo ceremonijos atsakomojoje kalboje 78 metų popiežius Benediktas XVI labai aiškiai nusakė savo dalyvavimo Pasaulio jaunimo dienose tikslą: „Gausybės jaunų žmonių susitikimas su Petro įpėdiniu yra Bažnyčios gyvybingumo ženklas“. Kita vertus, bendraudamas su jaunaisiais katalikais Šventasis Tėvas tikisi pasisemti iš jų entuziazmo, jautrumo ir pasirengimo drąsiai sutikti ateities iššūkius. Kitaip sakant, turi vykti Popiežiaus ir jaunimo dialogas su abipuse nauda. Ši jo pastaba gali būti priimta ir kaip paskata kitiems vietinių Bažnyčių vadovams nevengti bendravimo su jaunaisiais tikinčiaisiais, nepalikti tai vien tik jaunimo sielovada besirūpinantiems asmenims.

Kitas Popiežiaus keltas uždavinys ir viltis – troškimas, kad Pasaulio jaunimo dienos padėtų Vokietijai iš naujo atrasti savojo dvasinio paveldo krikščioniškąsias šaknis: „Šioje vidinėje kelionėje mes galime būti vedami daugelio ženklų, kurie kartu su ilga ir turtinga krikščioniška tradicija neatsiejamai paženklino Vokietijos žemę“. Šventasis Tėvas paminėjo didžiuosius istorinius monumentus ir gausybę meno darbų, bibliotekose saugomus senuosius dokumentus, liaudies tradicijas, didžiuosius praeities filosofus ir teologus, daugelio šventųjų mistinį patyrimą, kurie šioje „Europos širdyje liudija apie krikščioniškojo tikėjimo ir tradicijos vaisingumą“. Benediktas XVI linkėjo, kad Vokietija su savo senąja istorija ir didžiaisiais socialiniais, ekonominiais bei kultūriniais pasiekimais būtų autentiškos pažangos ir solidarumo skatintoja ir kitoms kontinento tautoms.

Bažnyčiai priminti uždaviniai naujomis sąlygomis

„Šiame atgimimo kelyje gali esmingai prisidėti ir Katalikų Bažnyčia, ypač jeigu ji išnaudos didžiulį jaunimo energijos potencialą, kuris atsiskleidė ir per Kelne vykusias Pasaulio jaunimo dienas“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI paskutinę savo vizito Vokietijoje dieną, rugpjūčio 21-ąją, susitikęs su šalies vyskupų konferencijos nariais. Kelno vyskupo rūmuose vykęs susitikimas buvo uždaras, tačiau Šventojo Tėvo kalbą hierarchams Vatikano spaudos tarnyba paskelbė viešumai. Vokietijos, turinčios 29 katalikų diecezijas, episkopatą, įskaitant ir emeritus, sudaro 120 narių.

„Jauni žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės nepaisydami savo silpnumo ir ribotumo, skatina ganytojus išklausyti jų klausimus ir daryti viską, kas įmanoma, kad padėtų jiems rasti vienintelį teisingą atsakymą, kuris yra Kristus“, – kalbėjo Šventasis Tėvas jam gerai pažįstamiems vokiečių katalikų vyskupams. Prieš išvykdamas dirbti į Romą 1981 metais tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris vadovavo Miuncheno arkivyskupijai, taigi priklausė Vokietijos vyskupų konferencijai. Jis pažymėjo, kad jaunimas yra Dievo dovana Bažnyčiai, todėl „turi priimti jo keliamą iššūkį ir jo teikiamą potencialą panaudoti gėriui kurti“.

Popiežius Benediktas XVI , savo kalboje apžvelgdamas Vokietijos Bažnyčios šių dienų gyvenimą ir pabrėždamas didžiulį atliekamą socialinį bei jaunų žmonių ugdymo darbą, „katalikiškose mokyklose ir organizacijose bei institucijose“, taip pat atvirai nurodė ir iškilusias kraštutinio sekuliarizmo problemas. „Sekuliarizmas ir nukrikščioninimas toliau stiprėja. Katalikiškosios etikos ir moralės įtaka nuolat mažėja. Daugelis žmonių apleidžia Bažnyčią arba jeigu joje lieka, tai tik iš dalies priima katalikų mokymą“, – pripažino Šventasis Tėvas. Kaip žinoma, Vokietijoje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, religinė praktika ypač tarp jaunų žmonių yra labai sumenkusi, sekmadienio pamaldose reguliariai dalyvauja tik apie 15-18 proc. vokiečių katalikų.

Popiežius sutinka su tvirtinimu, kad tokiomis sąlygomis Vokietijos žemė iš esmės vėl „tapo misijų teritorija“. Ypač liūdna padėtis pokomunistinėje Rytų Vokietijoje, viename labiausiai nukrikščionėjusių Europos regionų, kur „dauguma gyventojų net nėra pakrikštyti ir neturi kontaktų su Bažnyčia“. Dėl šių problemų reikšdamas savo solidarumą Vokietijos „vyskupų kolegijai“, Benediktas XVI pabrėžė, kad, sutikdama šiuos naujus iššūkius, „Bažnyčia Vokietijoje turi tapti dar labiau misijinė ir ryžtingai ieškoti geriausių būdų, kaip perduoti tikėjimą ateitiems kartoms“. Jauni žmonės visai Bažnyčiai, o ypač jos ganytojams, panašiai kaip tėvams ir auklėtojams, „yra gyvas kvietimas į tikėjimą ir viltį“.

Svarbu, kad ganytojai, norėdami patraukti į Bažnyčią šiuolaikinį žmogų, „nenuolaidžiautų tiesai“, bet drąsiai, su Šv. Dvasios pagalba skelbtų Kristaus mokslą ir kviestų kiekvieną „be baimės atverti Jam širdį, nes mes esame įsitikinę, kad Jame randama gyvenimo ir laimės pilnatvė“. Sielovadiniame darbe tarp jaunų žmonių reikalinga kantrybė, individualus bendravimas bei „sveikas realizmas“, tačiau negali būti klaidingų kompromisų ir Evangelijos mokslo „išplovimo“. Popiežius Benediktas XVI pastebėjo, kad tas entuziazmas, su kuriuo Vokietijos parapijose, katalikų asociacijose tarp dvasininkų ir vienuolijų bendruomenėse vyko pasirengimas Pasaulio jaunimo dienoms, turi išlikti kaip ir pasiektas bendradarbiavimas gerinant jaunų žmonių sielovadą.

Šventasis Tėvas taip pat priminė tas socialines jaunų žmonių problemas, kurios būdingos Vakarų visuomenei ir nuo kurių Bažnyčia jokiu būdu negali nusišalinti. Pirmiausia tai iširusių šeimų gausa, kas sudaro didelius sunkumus jaunimo brandai. Be to, Vokietija viena labiausiai išsivysčiusių industrinių valstybių, tačiau ekonominių problemų ir čia pakanka: pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo bedarbių skaičius pasiekė beveik penkis milijonus ir tarp darbo neturinčiųjų daug yra jaunų žmonių. Taip pat šiuolaikinės visuomenės moralinė krizė, „realaus atsakymo į gyvenimo prasmės ir mirties klausimus stygius“ nemažai jaunų vyrų ir moterų atvedė į alkoholizmą, narkomaniją bei įvairias ekstremistines grupes.

Dar kartą pastebėjęs, kad nemažai jaunų vokiečių, ypač šalies pokomunistiniuose Rytuose, „niekada neturėjo asmeninio susitikimo su Jėzaus Kristaus Gerąja Naujiena“, popiežius Benediktas XVI pripažino, jog kartais ir tradiciniuose katalikiškuose Vakarų Vokietijos regionuose religinis mokymas bei katechezė nėra pakankamai efektyvūs, kad „garantuotų jaunų žmonių tvirtą ryšį su bažnytine bendruomene“. Šiam ryšiui gaivinti kaip savotiška „laboratorija“ turi pasitarnauti tokie renginiai kaip Pasaulio jaunimo dienos.

Tai taip pat turėtų tapti naujų dvasinių pašaukimų skatinimo „laboratorija“, ypač žinant, kad „Vokietijoje kunigų ir vienuolių stygius pasiekė dramatišką proporciją“. Ta proga Šventasis Tėvas paragino brolius vyskupus kuo skubiau atnaujinti pašaukimų pastoraciją, kuri apimtų parapijas, švietimo institucijas ir šeimas. Jis sakė, kad jaunimo dvasiniame ugdyme ir toliau svarbus vaidmuo tenka katalikiškoms organizacijoms ir judėjimams, kurie turėtų darniai įsilieti į parapijų bendruomenes. Reikia toliau tobulinti religinį švietimą ir katechezę, ypač rengiant tikybos mokytojus, kad jie liktų ištikimi Bažnyčios magisteriumui. Jaunųjų kartų krikščioniškai formacijai labai tinkama priemonė yra neseniai paskelbtas Katalikų Bažnyčios katekizmo kompendiumas, kuriame aiškia ir suprantama kalba pateikta katalikų tikėjimo ir moralės esminių elementų sintezė.

Tikėjimo svarba jaunų žmonių gyvenimui

Pats popiežius Benediktas XVI savo kalbose jaunimui Kelno susitikime taip pat pasirodė kaip didis katechetas, įtaigiai šiuolaikinėmis sąvokomis iškėlęs šimtams tūkstančių jaunų žmonių tikėjimo svarbą jų gyvenimui. Štai kreipimesi į maldos vigilijos dalyvius Marienfelde, Kelno prieigose, per šeštadienio, rugpjūčio 20-osios, Vakarinę Šventasis Tėvas sakė, kad tikėjimas į Dievą ir gyvenimas tuo tikėjimu sukelia „tikrą revoliuciją“, sugebančią pakeisti pasaulį. Šiuo atžvilgiu radikaliai Evangelijos nuostatų laikęsi šventieji buvo tikri pasaulio pertvarkytojai, tikri „revoliucionieriai“ pačia pozityviausia prasme.

Popiežius iškėlė sektinus pavyzdžius tokių šventųjų, kaip šv.Benediktas, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Teresė Avilietė, šv. Ignacas Lojola, šv. Karolis Boromiejus bei XIX amžiaus katalikų socialinio sąjūdžio pradininkus. Jis taip pat priminė pastarųjų dešimtmečių kankinių ir šventųjų įsimintiną gyvenimo kelią ir paminėjo šv. Maksimilijoną Kolbę, šv. Editą Štein, palaimintąją Motiną Teresę iš Kalkutos ir šv. Tėvą Pijų. Jis sakė, kad visos XX amžiuje vykusios socialinės revoliucijos turėjo „bendrą programą“ – Dievo atmetimą ir tik žmogiškosios atsakomybės už pasaulio ateitį prisiėmimą. Visų tų revoliucijų pasekmė irgi panaši: toralitarizmas ir žmonių kančios bei jokios realios pažangos. „Tik iš šventųjų veiklos, tik iš Dievo ateina tikra revoliucija, kuri gali ryžtingai pakeisti pasaulį, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Ne ideologijos gali išgelbėti pasaulį, bet grįžimas prie gyvojo Dievo, Kūrėjo, kuris yra mūsų laisvės garantas, garantas to, kas tikrai yra gera ir teisinga“. Grįžimas prie Dievo taip pat reiškia grįžimą prie amžinosios meilės, nes Dievas yra meilė. „Ir kas gali mus išgelbėti, jeigu ne meilė?“ – klausė Popiežius ir sutiko entuziastingą jaunųjų klausytojų pritarimą.

Jis taip pat pastebėjo, kad Bažnyčioje yra ir kritikuotinų dalykų, todėl popiežius Jonas Paulius II, kuris, parodydamas tikrąją Bažnyčią, kanonizavo daug šventųjų, tačiau kartu prašė atleidimo už Bažnyčios narių padarytas klaidas per praėjusius amžius. Bažnyčioje yra piktžolių, tačiau, nepaisant jų, reikia remtis šventaisiais Jėzaus mokiniais, kurie patvirtina Bažnyčios šventumą ir stengiasi atversti nusidėjėlius. Šventasis Tėvas sakė, kad „Bažnyčia yra tarsi žmonių šeima, bet ji tuo pačiu metu yra didžioji Dievo šeima“, sudaranti žemynų, kultūrų ir tautų bendrystę. Jauniems žmonėms turėtų būti malonu priklausyti šiai didžiajai šeimai ir turėti brolių ir seserų visame pasaulyje.

„Todėl kiekvienas, kuris atrado Kristų, turi vesti kitus pas Jį, – sakė popiežius Benediktas XVI jau homilijoje sekmadienio šv. Mišių, kuriomis rugpjūčio 21 dieną buvo uždarytos 20-osios Pasaulio jaunimo dienos. – Didelio džiaugsmo negalima laikyti tik savyje, jis turi būti perduotas ir kitiems“. Taigi grįžę iš Kelno jauni žmonės turi tapti trečiojo tūkstantmečio apaštalais, ir tai yra svarbu, nes daugelyje pasaulio vietų egzistuoja „keistas Dievo užmiršimas“. Šventasis Tėvas pastebėjo, kad daugeliui šių dienų žmonių atrodo, jog galima apsieiti be Dievo, ir dėl to niekas nepasikeistų. Bet tuo pat metu egzistuoja nusivylimo ir nepasitenkinimo pojūtis viskuo ir visur. Žmonės supranta, kad toliau taip gyventi negalima ir kartu su Dievo užmiršimu pastebimas naujas religingumo proveržis. Dėl to būtų galima džiaugtis, tačiau tuoj iškyla pavojus, kad religija priimama beveik kaip vartojimo produktas. „Žmonės renkasi, kas jiems patinka, o kai kurie sugeba netgi iš to pasipelnyti, – sakė Popiežius. – Bet religija, sukonstruota pagal principą „pasidaryk pats“, negali mums visapusiškai padėti. Ji atrodo patogi, tačiau, ištikus krizei, liekame vieni“.

Todėl Šventasis Tėvas kvietė jaunuosius katalikus „padėti žmonėms atrasti tikrąją žvaigždę, kuri parodo mums kelią – Jėzų Kristų“. Jis taip pat ragino Pasaulio jaunimo dienų dalyvius stengtis geriau pažinti Viešpatį, kad jie gebėtų įtikinamai vesti kitus pas Jį. Šiam tikslui, tai yra savajam tikėjimui pažinti ir jį skelbti, Popiežius ragino dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose, reguliariai priimti Atgailos sakramentą, apmąstyti Šventąjį Raštą, studijuoti Katalikų Bažnyčios katekizmą ir jo neseniai paskelbtą Kompendiumą.

Teorinių studijų nepakanka, reikia tikėjimo pažinimą tobulinti praktiškai, dalyvaujant katalikų bendruomenės ar asociacijos veikloje. Benediktas XVI pripažino, kad pastaruoju metu susikūrė nemažai naujų tikinčiųjų sąjūdžių, kuriuose aiškiai juntama Evangelijos dvasia. „Naujųjų bendruomenių spontaniškumas yra svarbus, bet taip pat svarbu išlaikyti bendrystę su Popiežiumi ir vyskupais, – priminė Šventasis Tėvas. – Tai bus garantas, kad nebus ieškoma kitų kelių, bet gyvenama kaip viena didelė Dievo šeima, sukurta Viešpaties per dvylika apaštalų“. Atsisveikindamas su jaunimo susitikimo dalyviais prieš sugrįžimą į Romą, popiežius Benediktas XVI prašė, kad jie, grįžę į namus, liudytų Evangelijos šviesą, grožį ir jėgą, ką jie atnaujintai patyrė Kelne.

© 2005 "XXI amžius"