Brolio Rožė laidotuvės

Antradienį po pietų Prancūzijos Burgundijos Taizė vietovėje vyko prieš savaitę, rugpjūčio 16 dieną, nužudyto Taizė ekumeninės bendruomenės įkūrėjo brolio Rožė Šiuco (Roger Schutz) laidotuvės. Dalyvavo daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių, daugiausia – Taizė bendruomenę lankančio jaunimo. Atvyko katalikų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių atstovai iš Prancūzijos, Vokietijos, kai kurių Vidurio Europos šalių. Dalyvavo taip pat ir Prancūzijos vyriausybei atstovaujantys keli ministrai. Gedulingas šv. Mišias už brolį Rožė Taizė bendruomenės Susitaikinimo koplyčioje aukojo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Nors brolis Rožė nebuvo katalikas, tačiau už jį buvo aukojamos Romos apeigų šv. Mišios.

Sprendimas aukoti katalikiškas šv. Mišias tarsi patvirtino paties brolio Rožė nuopelnus Bažnyčios vienybei. Bažnyčios nevienybės faktas jo bendruomenėje nebuvo nutylimas, bet kartu jis buvo ir tarsi įveikiamas nuolatine bendra malda už vienybę. Brolis Rožė degė vienybės troškimu. Tai patvirtina ir jo paties laiškas, mirties išvakarėse rašytas popiežiui Benediktui XVI.

Nei pats brolis Rožė, nei niekas kitas nenujautė, jog Pasaulio jaunimo dienos Kelne sutaps su tragiška visame pasaulyje žinomos Taizė bendruomenės įkūrėjo mirtimi. Būtent Kelno pasaulio jaunimo dienų išvakarėse jis pasiuntė laišką Popiežiui, kuriame rašė apie vienybės troškimą, apie norą žygiuoti kartu su Šventuoju Tėvu.

Sužinojęs apie brolio Rožė mirtį, prieš savaitę vykusios trečiadienio bendrosios audiencijos metu, Benediktas XVI visiems citavo šio laiško ištraukas, o visą jo turinį pirmame puslapyje tą dieną paskelbė Vatikano dienraštis.

„Šventasis Tėve, – rašė brolis Rožė tame priešmirtiniame savo laiške, – iš širdies gelmių noriu jums pasakyti, kad su savo broliais būsime tikroje vienybėje su jumis ir su visais susirinksiančiais Kelne. Kiekvieną savaitę priimdami Taizė daugybę jaunų žmonių, mes esame kupini troškimo, kad naujosios kartos atrastų Kristų šioje nepaprastoje bendrijoje, kuri yra Bažnyčia. Mano sveikatos būklė neleidžia priimti kvietimą asmeniškai keliauti į Kelną, bet daugelis mūsų brolių ten bus. Jie melsis kartu su jaunimu dviejose mums paskirtose bažnyčiose – Kelno Šv. Agnietės ir Bonos katedroje. Tačiau, kai tik geriau jausiuos, norėčiau su jumis susitikti Romoje ir jums pasakyti, jog Taizė bendruomenė trokšta žygiuoti bendrystėje su Šventuoju Tėvu“.

Brolio Rožė laidotuvių šv. Mišias aukojęs kardinolas V.Kasperis dar kartą perskaitė tekstą telegramos, kurią rytojaus dieną po brolio Rožė mirties Popiežiaus vardu Taizė bendruomenei pasiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Angelas Sodanas. Užuojautos tekste visų pirma pabrėžiama didžiulė meilė Bažnyčiai, kurios įkvėptas brolis Rožė įkūrė Taizė bendruomenę, tapusią susitikimo ir tvirto tikėjimo išgyvenimo vieta daugeliui krikščionių. Taizė bendruomenėje žmonės išgyvena autentiško tikėjimo ir susitikimo su Kristumi patirtį, malda ir broliška meile atsiliepia į Kristaus kvietimą į vienybę.

Gedulingose pamaldos už brolį Rožė meldėsi ir kitų krikščioniškų konfesijų atstovai, protestantai ir stačiatikiai. Prie karsto giedojo Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios kunigai.

Nors brolis Rožė nebuvo katalikas, jis buvo labai artimas Katalikų Bažnyčiai, taip pat ir Taizė bendruomenėje tikėjimą pagilinančių žmonių dauguma priklauso Katalikų Bažnyčiai. Buvo netgi neretai kalbama apie brolio Rožė norą tapti kataliku. Tačiau žodžiai „tapti kataliku“ vargu ar tinkamai išreikštų brolio Rožė troškimą. Jis troško ne „tapti“, bet veikiau „būti vienybėje“. Tai patvirtina ir čia jau minėtas jo laiškas Popiežiui, ir jam artimiausių žmonių liudijimai. Kol krikščionys dar nėra atkūrę vienybės, galima iš vienos Bažnyčios pereiti į kitą, tačiau toks perėjimas, net jei ir sąžinėje teisingas, visuomet reikštų tam tikrą lūžį, tam tikrą savo tapatybės išsižadėjimą. Tą, matyt, jautė ir brolis Rožė. Jis gimė protestantas ir protestantas išliko visą gyvenimą. Galėjo tapti kataliku; Katalikų Bažnyčiai jis buvo labai artimas, bet nežengė šio žingsnio, nenutraukė ryšio su savo paties gyvenimo istorija. Brolio Rožė asmeniškai išgyventas skausmas dėl Bažnyčios nevienybės yra jo auka už vienybę. Ta auką dar didesnę padarė brolio Rožė mirtis, beveik kaip kankinio.

Už brolį Rožė buvo meldžiamasi ir Lietuvoje. Kelne Jaunimo dienose dalyvavęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis paragino visus, kuriems brangus brolio Rožė atminimas, ateiti į praėjusio šeštadienio vakarą Vilniaus Arkikatedroje surengtas gedulines pamaldas. „Brolis Rožė ir jo įkurta bendruomenė buvo labai svarbi iš ateizmo griuvėsių prisikeliančiai Lietuvai, – rašė iš Kelno kardinolas A.J.Bačkis. – Brolis Rožė buvo atviras visiems krikščionims ir žmonėms, vos prisilietusiems prie krikščionybės. Kalbėjimas apie Kristų, išganymą, brolišką meilę daugeliui lietuvių, ypač jauniems žmonėms, padėjo rasti Dievą ir giliau suvokti savo gyvenimo prasmę. Mes visuomet prisiminsime tai, ką teigė ir kam kvietė brolis Rožė: kryžių – žmonijos išganymo ir Dievo meilės apsireiškimą; Dievo Žodį, kuris ir šiandien kuria mumyse dieviška gyvenimą; susitaikymo palapinę, kurioje kiekvienas gali atrasti Dievo gailestingumą ir išsivadavimą iš slegiančių kalčių.“

pagal VR informaciją

© 2005 "XXI amžius"