Neteisingo
įstatymo daromos žalos sumažinimo problematika
Ar
yra moralės atžvilgiu pateisinama parlamento nariui balsuoti arba
palaikyti įstatymą, kuris leidžia abortą su apribojimais, jeigu
šis įstatymas yra siūlomas kaip alternatyva jau veikiančiam labiau
liberaliam įstatymui, kuris įteisina abortą be jokių apribojimų?
Šis klausimas pastaraisiais dešimtmečiais ypač jaudina daugelį
krikščionių ir kitų politikų bei įstatymų leidėjų, kurie suvokia,
kad kiekvienas abortas yra nekaltos žmogiškosios gyvybės naikinimas.
Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje "Evangelium Vitae"
dėl šios problemos rašoma taip: Ypatinga sąžinės problema gali
kilti tais atvejais, kai įstatymų leidėjo balsas galėtų būti lemiamas,
priimant griežtesnį įstatymą, skirtą leistinų abortų skaičiui
apriboti, ir pakeičiant juo laisvesnį jau priimtą ar parengtą
balsavimui įstatymą. Tokie atvejai nereti. Žinia, kad tuo metu,
kai vienose pasaulio šalyse tęsiasi kampanijos už abortus ginančių
įstatymų įvedimą, dažnai remiamos galingų tarptautinių organizacijų,
kitose šalyse - ypač tose, kurios jau paragavo karčių tokios liberalios
įstatymų leidybos vaisių, - daugėja ženklų, rodančių, kad šis
klausimas svarstomas dar kartą. Primenančiais ką tik minėtais
atvejais, kai abortus leidžiančio įstatymo visai atmesti ar anuliuoti
neįmanoma, išrinktas valdžios atstovas, kurio asmeniškas absoliutus
pasipriešinimas abortams gerai žinomas, gali teisėtai remti pasiūlymus,
skirtus apriboti tokio įstatymo daromą žalą ir sumažinti neigiamas
jo pasekmes kultūros bei viešosios moralės plotmėje. Tai tikrai
nereiškia bendradarbiavimo su neteisingu įstatymu, o greičiau
teisėtas ir deramas pastangas apriboti bloguosius jo aspektus
("Evangelium Vitae", Nr. 73).
Kaip tik šią Šventojo Tėvo dokumento nuostatą savo straipsnyje
"Katalikų parlamentarų konfrontacija su neteisingais įstatymais",
kuris rugsėjo pradžioje buvo publikuotas Vatikano laikraštyje
"L'Osservatore Romano", išsamiai aptarė Popiežiškojo
Šventojo Kryžiaus universiteto moralės teologijos profesorius
Anchelis Rodrigesas Lunjas. Vėliau pagrindinius problemos aspektus
jis palietė interviu, duotame katalikų žinių agentūrai "Zenit".
*
* *
Kai
kurie gyvybės gynėjai kritikuoja nuostatą, jog galima balsuoti
už įstatymą, kuris pagerina padėtį, tačiau vis dėlto, kad ir iš
dalies, leidžia abortus. Jų įsitikinimu, abortas yra toks didelis
blogis, kad negalima jokia išimtis jam atmesti. Kaip jūs atsakytumėte
į šią kritiką?
Ką aš galvoju ir ką esu parašęs, yra visiškai sutariama su
tuo, ką šiuo klausimu yra patvirtinęs Popiežius. Įstatymas, kuris
legalizuoja abortą, net jeigu jis tai daro mažesniam skaičiui
atvejų, nei kitas, vis tiek lieka labai neteisingas įstatymas,
dėl kurio palankiai negali balsuoti joks katalikas. Dėl jo taikymo
taip pat negali būti jokio nei formalaus, nei betarpiškai materialaus
bendradarbiavimo.
Tačiau tai, apie ką kalbama "Evangelium Vitae" Nr. 73,
yra visai kas kita, būtent: jeigu įstatymus leidžiančios institucijos
narys, kuris visiškai nepritaria abortui, negali visiškai panaikinti
labai neteisingo įstatymo, bet gali jį panaikinti iš dalies, jis
turi ir privalo tai daryti, kol visa tai nesukelia prieštaravimų.
Šiuo savo poelgiu jis netaptų atsakingas už dar liekančią neteisingą
įstatyminę tvarką (dėl tų atvejų, kuriais dar būtų leidžiami abortai,
priėmus ir griežtesnį įstatymą), kurios jam nepavyko panaikinti.
(atkelta iš 1 p.)
Štai pavyzdys, kuris tą nuostatą padarys aiškesnę. Imkime įstatymų
leidybos asamblėją šalies, kurioje veikia labai liberalus abortų
įstatymas. Tegu šiai asamblėjai priklauso 100 parlamentarų, kurie
pasidaliję į tris grupes.
Grupei A, kurioje yra 40 narių, yra priimtinas dabartinis įstatymas
ir ji nenori jo visiškai keisti dėl bet kokios priežasties.
Grupė B - 30 parlamento narių - mano, jog abortai gali būti legalūs
atskirais atvejais, tačiau, jos nuomone, dabartinis įstatymas
yra pernelyg liberalus ir reikalingas, kad būtų sugriežtintas.
Bet B grupė nenori, kad įstatymu būtų uždrausti visi abortai.
Pagaliau trečioji grupė C, kuriai priklauso 30 parlamentarų katalikų,
yra nusistačiusi prieš visus abortus. Esant tokiai padėčiai, keli
parlamentarai iš C grupės pateikia svarstyti įstatymo projektą,
kurį priėmus, abortas taptų nelegalus daugeliu atvejų, kaip nori
B grupės nariai (iki šiol tais atvejais abortai buvo leidžiami),
tačiau tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais abortai vis tik
liktų leidžiami.
C grupės parlamentarams, kurie yra katalikai, iškyla trys galimi
veikimo būdai: balsuoti prieš naują įstatymo projektą (nes jie
prieštarauja visiems abortams, o priėmus naują griežtesnį įstatymą
abortai iš dalies liktų legalūs), susilaikyti nuo balsavimo arba
balsavimu paremti naująjį projektą.
Jeigu jie balsuotų prieš pasiūlymą, tai būtų atsakingi už tai,
kad toliau lieka galioti labai liberalus aborto įstatymas, kas
yra nepriimtina katalikiškajai moralei.
Jeigu C grupės nariai susilaikytų nuo balsavimo, tai naujas projektas
dėl aborto įstatymo sugriežtinimo nesurinktų daugumos ir nebūtų
priimtas. Tada, kaip ir pirmuoju veikimo būdu (balsavimas "prieš"),
katalikai parlamentinės asamblėjos nariai liktų atsakingi už liekantį
galioti labai liberalų aborto įstatymą, kas taip pat moraliniu
atžvilgiu nepriimtina.
Trečiuoju balsavimo būdu, C grupės nariai palaiko siūlomą naują
projektą, pastarasis gauna reikalingą parlamento daugumos pritarimą
ir yra priimamas. Tokiu būdu senasis liberalus įstatymas yra atšaukiamas
ir įsigalioja naujas griežtesnis abortus ribojantis įstatymas,
nors visiškai jie nėra uždraudžiami.
Būtent šį veikimo būdą savo rašinyje aš ir palaikau, pasiremdamas
"Evangelium Vitae" Nr. 73. Moraliniu atžvilgiu teisingai
veikė tie C grupės parlamentarai katalikai, kurie pateikė svarstyti
naują griežtesnį aborto įstatymo projektą (kuris atitiko ir B
grupės nuostatoms, todėl atsirado galimybė surinkti daugumos palaikymą
balsavimo metu, nors abortai visiškai ir negalėjo būti uždrausti).
Taip pat ir kiti C grupės parlamentarai katalikai iš esmės privalėjo
balsavimu paremti naująjį projektą, sugriežtinusį aborto įstatymą.
Svarbu taip pat nurodyti, kad tokiu balsavimu C grupės nariai
neatsisakė savo opozicijos bet kokiam abortui ir šis jų priešingumas
liko koks buvęs. Tačiau, balsuodami už liberalaus įstatymo pakeitimą
griežtesniu, jie darė viską, kas tuo metu buvo įmanoma didesnei
gyvybės apsaugai.
Pagrindas moraliniam vertinimui, pateiktas minėtos enciklikos
Nr. 73, nėra tai, kad neva katalikiškai moralei yra priimtinas
labiau apribotas, bet vis dėlto abortus leidžiantis įstatymas.
Tai ne tas atvejis. Čia kalbama apie labai neteisingą įstatymą,
su kuriuo negalimas bendradarbiavimas jokiu būdu. (Tos pačios
enciklikos Nr. 73 pradžioje aiškiai pasakyta: "Abortas ir
eutanazija yra nusikaltimai, kurių įteisinti negali joks žmogiškasis
įstatymas". Sąžinė nėra įpareigota paklusti tokiems įstatymams,
atvirkščiai, egzistuoja rimta ir aiški pareiga jiems priešintis
- M.B.)
Svarstant anksčiau pateiktą parlamentarų veikimo hipotetinį pavyzdį
iš "Evangelium Vitae" moralinio vertinimo pozicijų,
svarbu pažymėti, kad tiek tų parlamentarų, kurie pateikė svarstyti
aborto įstatymo sugriežtinimo projektą, tiek ir visos C grupės,
kurie už jį balsavo, veiksmai jokiu būdu nereiškia, kad šie parlamentarai
pritaria griežtesniam, bet abortus atskirais atvejais leidžiančiam
įstatymui, kurį panaikinti nebuvo įmanoma. Šiuo atveju katalikų
parlamentarų veiksmų moralinis objektas yra tas, kad jie darė
tą, "ką realiai galėjo padaryti", tai yra stengėsi panaikinti
liberalų aborto įstatymą labiau griežtesniu, sudarant palankesnes
sąlygas gyvybei ginti. Taigi savo balsavimu jie prieštaravo liberaliam
įstatymui, bet tai nereiškia jų pritarimo griežtesniam abortų
įstatymui, nereiškia "bendradarbiavimo darant blogį".
Jeigu vis dėlto ne visi abortai uždrausti, C grupės parlamentarai
yra atsakingi tik už panaikinimą tų liberalaus abortų įstatymo
straipsnių, kuriuos jiems pavyko eliminuoti, gavus ir B grupės
pritarimą, o ne už tuos įstatymo straipsnius, kurie liko galioti
ir po sugriežtinimo.
Kaip mes galime išvengti pavojaus, kad, bėgant laikui, tokie
įstatymai taps vis silpnesni, jeigu mes susitaikome su netobulų
įstatymų patvirtinimo galimybe?
Aš niekada savo straipsnyje nevartojau sąvokos "netobuli
įstatymai", kurią laikau neaiškia. "Evangelium Vitae"
taip pat nevartoja šio posakio. Iš mano atsakymo į pirmąjį klausimą
yra aišku, kad tie įstatymai, kuriuos kai kas vadina "netobulais",
iš esmės yra neteisingi - daugiau ar mažiau neteisingi, - bet
vis tiek neteisingi. Moralės požiūriu šie įstatymai yra nepriimtini
bet kokiomis sąlygomis.
Tai, ką siūlau, yra rinkinys kriterijų, kurie palaikytų įtampą
gyvą ir realiai efektyvią ne tam, kad vis labiau būtų galima priprasti
prie blogio, bet kad jis būtų eliminuojamas iki tokio laipsnio,
kokį galima pasiekti, išlaikant, žinoma, jo visiško eliminavimo
idėją. Tačiau jo negalima eliminuoti iš karto. Todėl yra vertinga
imtis palaipsniui žingsnių tiek, kiek įmanoma padaryti, kartu
netampant atsakingiems už neteisingus įstatymus ir veiksmus.
Kas yra atsakingas už sprendimą, ar specifinis įstatymas patenkina
sąlygas, išreikštas Popiežiaus enciklikoje?
Tai, kas bandoma vertinti, yra ne įstatymas, bet reali prasmė
- moralės objektas - veiksmų, balsuojant konkrečiomis sąlygomis.
Nemanau, kad šis vertinimas kam nors priklauso išskirtinai. Kas
stengiamasi padaryti - tai būti tikriems, kad parlamentaro veiksmai
esamomis aplinkybėmis yra tikrai liberalaus aborto įstatymo dalinio
panaikinimo aktas ir kad balsuotojas iš tikrųjų nedaro savęs atsakingo
už tai, kas dar liko nepanaikinta.
Jeigu politikas negali būti tikras arba turi abejonių, jis gali
prašyti patarimo pakankamai pasirengusių asmenų, kurie nukreiptų
jį į tiesą. Tai nesutrukdytų, jeigu diecezijos vyskupas arba vyskupų
konferencija svarstytų konkretų Bažnyčiai rūpimo įstatymo atvejį
ir tada ganytojai taptų tais, kurie pateikia vertinimą, kad būtų
pasiekta sąžinės ramybė bei išvengta sumaišties. Šiuo atveju teisėtos
bažnytinės vadovybės sprendimas yra siejamas su katalikų sąžine.
Vis dėlto nemanau, jog tai yra autoriteto ar leidimo klausimas,
bet tiesos ir tikrumo, kad tiesa gali būti pasiekta.
Ar galime taikyti "Evangelium Vitae" mokymą kitoms
sritims, tokioms, kaip genetikos tyrimai?
Nematau nieko bloga taikant jį kitoms sritims, jeigu jis yra gerai
suprastas ir jei anksčiau aptartų moralės principų bus ištikimai
laikomasi. Jeigu neteisingas įstatymas negali būti visiškai panaikintas,
yra teisinga siekti jo dalinio panaikinimo, kiek tai galima padaryti
nesukeliant skandalo (kas reikalauja veikimo visiems suprantamu
būdu) ir nedarant savęs realiai atsakingo už tai, kas neteisinga.
Kokį patarimą jūs galėtumėte duoti katalikams politikams, kurie
turi darbuotis sekuliarizuotoje valstybėje, kurioje daugelis nepriima
būtinumo laikytis krikščioniškų moralės principų?
Klausimas yra pernelyg platus, kad būtų galima duoti išbaigtą
atsakymą. Mano vertinimu, kas yra svarbu, tai tvirtai išlaikyti
savo krikščioniškąjį identitetą.
Demokratinėse valstybėse yra sudarytos sąlygos piliečiams dalyvauti
politinių lyderių rinkimuose, galimybės formuoti viešąją opiniją
ir socialines bei politines nuostatas. Politikai ir piliečiai,
kurie yra katalikai, turi išnaudoti šiuos kanalus - kurie vienodai
prieinami visiems kitiems piliečiams - daryti įtaką socialiniam
ir politiniam gyvenimui sutinkamai su kriterijais, kurie pagal
tvirtai suformuotą krikščionišką sąmoningumą gali labiau prisidėti
prie bendrojo gėrio kūrimo šalyje, kurioje jie gyvena.
Mano nuomone, taip pat yra svarbu nesileisti būti išgąsdintiems
šūkių, kurie neišlaiko racionalaus įvertinimo, arba vengti gyvenimo,
nuolat prasilenkiant su savo sąžine, savos rūšies mentalinės šizofrenijos,
kada tai, kas yra gera ir būtina bendrajam gėriui privačiame svarstyme,
yra vienas dalykas, o tai, kas gera ir būtina bendrajam gėriui
viešoje politiko laikysenoje ir reiškiant nuomonę, yra kitas,
visiškai skirtingas ar net priešingas dalykas.
Jeigu kiti piliečiai nesutaria su krikščioniškosios sąžinės kriterijais,
katalikai turi reikšti savo nuostatas aiškiai, nesibijoti pilietinės
polemikos, panaudojant visas leidžiamas teisines priemones savo
kriterijams apginti, kaip kiti panaudoja saviesiems iškelti. Tai
nereiškia, kad visi katalikai turi ar privalo turėti tas pačias
politines idėjas. Daugeliui politinių problemų galimi įvairūs
sprendimai, kurie atitinka krikščioniškos sąžinės principus, ir
kiekvienas katalikas turi palaikyti tai, kas, jo manymu, geriausia.
*
* *
Jungtines
Amerikos Valstijas galima kaip tik priskirti prie tų šalių, kurios,
anot "Evangelium Vitae", kaip tik "jau paragavo
karčių laisvos įstatymų leidybos vaisių" ir kuriose naujais
įstatyminiais aktais stengiamasi apriboti 1974 metais priimto
liberalaus aborto įstatymo darymo žalą. "Pro Vita" ne
kartą rašė apie vis naujas prezidento Džordžo Bušo administracijos
ir JAV Kongreso iniciatyvas, kuriomis siekiama apginti prasidėjusią
nekaltą žmogiškąją gyvybę nuo pasikėsinimų. Tas pats liečia ir
krikščionių bei visų geros valios žmonių teisę sąžinės pagrindu
nedalyvauti "bendradarbiavime su blogiu" vykdant neteisingus
įstatymus.
Dėl šio klausimo minėtoje popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje
rašoma: Atsisakyti prisidėti vykdant neteisybę yra ne tik moralinė
pareiga; tai ir pamatinė teisė. Jei taip nebūtų, asmuo būtų priverstas
atlikti veiksmus, vidujai nesuderinamus su žmogaus orumu; be to,
būtų iš pagrindų sukompromituota žmogaus laisvė, kurios autentišką
prasmę ir tikslą sudaro jos krypimas į tiesą ir gėrį. Taigi kalbama
apie esminę teisę, kurią pilietinis įstatymas turi pripažinti
ir ją ginti. Šia prasme gydytojams, kitiems sveikatos apsaugos
darbuotojams ir ligoninių, klinikų bei sanatorijų vadovams turi
būti garantuota galimybė atsisakyti dalyvauti veiksmų prieš gyvybę
planavime, parengime ir vykdyme. Tuos, kurie atsisakydami remiasi
savo sąžine, būtina apsaugoti ne tik nuo teisinių bausmių, bet
ir nuo bet kokių teisinio, drausminio, finansinio ar profesinio
pobūdžio neigiamų padarinių ("Evagelium Vitae",
Nr. 74).
Matyt, būtent šiuo Popiežiaus mokymo pagrindu rugsėjo 25 dieną
JAV Kongreso Atstovų rūmai balsavimu (229 balsai "už"
ir 189 - "prieš") patvirtino "Aborto nediskriminavimo
aktą" ("Abortion Non - Discrimination Act"), kuris
skirtas apginti sąžinės teises tų sveikatos apsaugos darbuotojų
ir institucijų, kurios atsisako daryti abortus. Už šį įstatymą,
palaikantį medikų "laisvę apsispręsti" nežudyti nekaltos
žmogiškos gyvybės, teigiamai balsavo 192 respublikonai ir 37 demokratai
kongresmenai. (Toks iš pirmo žvilgsnio keistas įstatymas, pabrėžiantis
sveikatos apsaugos darbuotojų teisę laisvai apsispręsti žudyti
ar nežudyti nekaltą gyvybę, tapo reikalingas esant kitam įstatymui,
suteikiančiam moterims teisę "laisvai apsispręsti" -
žudyti ar nežudyti savo pradėtą kūdikį. Šia teise žudyti (daryti
abortą) kasmet Jungtinėse Valstijose pasinaudoja 1,5 milijono,
o visame pasaulyje - beveik 50 milijonų moterų.)
Priimtąjį Atstovų rūmuose įstatymą teigiamai įvertino JAV Katalikų
sveikatos apsaugos asociacijos vadovas kunigas Maiklas Pleisas.
"Šio akto patvirtinimas reiškia, kad ligoninės ir kitos sveikatingumo
įstaigos turi teisę nebūti įtrauktos į gyvybės naikinimą, - sakė
jis. - Tokie Kongreso veiksmai yra dar vienas pripažinimas, kad
su kiekviena žmogaus gyvybe turi būti elgiamasi kilniai ir su
pagarba".
Kunigas M.Pleisas paaiškino, kad priimtasis "nediskriminacijos
aktas" papildo 1996 metais Kongrese patvirtintą sąžinės reikalus
liečiantį įstatymą, kuriuo "apsauga nuo diskriminacijos taikoma
visai sveikatos apsaugos sferai - nuo ligoninių iki individualių
medicinos darbuotojų, taip apginant ją nuo valstybinių institucijų
prievartos daryti abortus ar rengti bei specializuoti abortų vykdytojus".
Prieš svarstant minėtąjį įstatymą, rugsėjo 20 dieną pasiųstame
laiške kongresmenams JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo
komisijos pirmininkas, Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Antonis
Bevilakva pabrėžė, jog toks įstatymas reikalingas, nes visoje
šalyje nesiliauja abortų šalininkų "pastangos daryti išpuolius
prieš katalikų ir kitų medicinos tarnybų sąžinės reikalus".
Kaip pavyzdį jis nurodė abortus remiančių grupių reikalavimus
Niudžersio valstijoje, kad tenykštės katalikiškos medicinos įstaigos
savo patalpose įkurtų abortus darančias klinikas. Kitas pavyzdys,
paliudytas Kongrese vykusių įstatymo projekto svarstymų metu,
kada Aliaskos valstijos Aukščiausiasis teismas savo sprendimu
privertė bendruomenės ligoninę daryti vėlyvąjį abortą, nors tam
prieštaravo ligoninės vadovai ir personalas bei pati bendruomenė.
"Abortų advokatų nurodymai į moterų "teisę apsispręsti"
iškels ir daugiau panašių problemų, jeigu nebus priimtas šis nuosaikus
įstatymas", - rašė laiške kongresmenams kardinolas A.Bevilakva.
Kongrese patvirtintą "nediskriminacijos aktą" parėmė
ir prezidento Dž.Bušo administracija. "Ligoninės ir sveikatos
apsaugos profesionalai neturi būti verčiami vykdyti abortus ar
dalyvauti jų vykdyme, - sakoma administracijos pareiškime. - Šis
įstatymas užtikrina, kad jie nebus federalinės vyriausybės, valstijų
ar vietinės valdžios diskriminacijos subjektais dėl prieštaravimo
abortams ar abortų darytojams rengti".
Mindaugas
BUIKA
©
2002"XXI amžius"